„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė Kietaviškių seniūnija Gojus

Kaimas yra 3,5 km į šiaurę nuo Naujųjų Kietaviškių kaimo, dešinėje greitkelio Vilnius–Kaunas pusėje. Per kaimą teka upelis Prakusa [5, 7].

Kaime gyvena 5 gyventojai: 3 vyrai, 2 moterys (2011) [1].

Gojaus kaime gyveno mokytojas Juozas Medzikauskas, kompozitoriaus Vytauto Paltanavičiaus smuiko mokytojas [7, 11]. Kompozitorius dažnai lankydavosi Gojuje pas mokytoją.
Apie kaimą trumpai rašyta Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [7], Danutės Gudelienės straipsnyje leidinyje „Elektrėnai“ [5] bei „Kietaviškės“ [4], taip pat Giedriaus Kazlausko publikacijose [8], keliuose laikraščio „Kietaviškės“ straipsniuose [2, 10]. Apie Gojaus šventvietę (giraitę, Gojaus ąžuolą, pilkapius), nuo kurios greičiausiai ir kilo kaimo pavadinimas, yra rašiusi Daiva Vaitkevičienė leidinyje „Lietuva: 101 legendinė vieta“ [12].
Ona Rasutė Šakienė užrašė iš Gojaus kaimo kilusių žmonių pasakojimus, prisiminimus, kurie sugulė į Elektrėnų krašto tautosakos rinktinę „Ar meni tų ažerų?“ [4] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinę-istorinę knygą „Buvom“ [3].

Gojaus kaimas su 4 sodybomis minimas 1795 m. LDK surašymo medžiagoje. Pagal 1843 m. surašymą kaime 3 sodybos ir 32 gyventojai. 1923 m. minimos dvi gyvenvietės Gojaus vardu: kaimas (7 sodybos, 53 gyventojai) ir viensėdis (1 sodyba, 6 gyventojai). Daugiausiai sodybų pagal surašymą buvo 1947 m. – 33 [7]. Tarybiniais metais Gojaus kaimas minimas kaip viensėdis, kuriame nėra pastovių gyventojų.

Gojaus kaimo dalis įeina į saugomą kultūros paveldo teritoriją, kuri apima beveik visą Gojaus mišką. Šiame miške yra 3 pilkapynai [7, 8], įtraukti į kultūros vertybių registrą. Pirmasis pilkapynas vadinamas Gojaus, Kloninių Mijaugonių arba Prancūzų kapais (u. k. 2969), antrasis – Gojaus, Kloninių Mijaugonių II (u. k. 16304), o trečiasis – Perkūnkiemio, Perkūnakiemio, Elektrėnų vardu (u. k. 16184) (žr.: adresu). Antrasis pilkapynas yra Gojaus miško rytinėje dalyje, netoli geležinkelio. 1934 m. buvo likę smarkiai apardyti 5 pilkapiai. Gojaus miško vakarinėje dalyje yra trečiasis pilkapynas [12]. Jis dar vadinamas Gojaus, Perkūnkiemio, Elektrėnų pilkapynu. 1983 m. suskaičiuota 8-ių pilkapių liekanos, datuojamų IX–XII a. Yra duomenų apie čia 1957 m. rastą kardą, vėliau patekusį į mokyklos muziejų. Šiuo metu kardo vieta nežinoma [7]. 
Pasakojama, jog Gojaus miške buvo Perkūnui skirta šventvietė, o prie Gojaus ąžuolo buvo laikomos pagoniškos apeigos. Padavimai ąžuolą siejo su senovės lietuvių religija. Pasak iš Gojaus kilusių gyventojų, jį nukirto 1915 m. džiova sirgęs ir pasveikti tikėjęsis jaunuolis. Iš ąžuolo buvo pagaminta daug antkapinių ir sodybų kryžių. Gyventojai pasakoja, jog dėl ąžuolo nukirtimo labai stebėjosi medį norėję pamatyti vokiečių kareiviai [3, 4, 13]. Gojaus kaimo švento ąžuolo vieta buvo lokalizuota 2008 m. žvalgomųjų tyrinėjimų metu.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  2. Gojaus kaimas // Kietaviškės. – 2010, spalis, p. 4.
  3. Gojus // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 156–164.
  4. Gojus : [pasakojimai apie kaimą, jo istoriją, Gojaus mišką, pilkapius] // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 109–123.
  5. Gudelienė, Danutė. Kietaviškių geografinė charakteristika // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 6–11.
  6. Gudelienė, Danutė. Kietaviškių seniūnija: ieškojimai ir atradimai: [apie Gojaus miške esančius pilkapius] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 314–320.
  7. Gustaitis, Rolandas. Gojus : [kaimo istorija] // Rolandas Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 54–55.
  8. Kazlauskas, Giedrius. Gyvenvietės [minimas Gojus] // Elektrėnų kronika. – 2014, rugpj. 8–14, p. 7.
  9. Laiko vingiais: [elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap.: iliustr.
  10. Legendos apie Gojaus kaimą // Kietaviškės. – 2010, lapkritis, p. 3–4.
  11. Medzikauskas Juozas. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Medzikauskas_Juozas>.
  12. Vaitkevičienė, Daiva. Šventas Gojus : Perkūnakiemio bajorų giraitė // Lietuva : 101 legendinė vieta. – Vilnius, 2011. – P. 54–55.
  13. Vaitkevičius, Vykintas. Žvalgymai Elektrėnų savivaldybėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2008, p. 499; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2008/499-501.pdf>.

Parengė: Janina Černiauskienė (Elektrėnų SVB Kietaviškių filialas), Jūratė Volungevičienė (Elektrėnų SVB), Eglė Milkamanavičiūtė 2011; 2013; 2019.