Jašiūnai

Jaszuny 600 = Jašiūnai 600 / tekstas Irena Kolosovska. – Šalčininkai, 2002. –  10 p.: iliustr.

Jaszuny 600 = Jašiūnai 600. – Šalčininkai, 2002. Leidinio viršelis

Jašiūnai įsikūrę Rūdninkų girios pakraštyje, prie Merkio upės, prie kelio Vilnius–Lyda, 28 km į pietus nuo Vilniaus [2, 6].

Jašiūnuose gyvena 2207 gyventojų (2011) [5].

Miestelyje yra paštas, ambulatorija, kultūros centras, biblioteka, vaikų darželis, muzikos mokykla, įmonės: Jašiūnų keramika, Actas ir Polivektris. Veikia dvi vidurinės mokyklos: lenkų – Mykolo Balinskio bei lietuvių – ,,Aušros“, rusų pagrindinė mokykla [2, 6].

Jašiūnuose gyveno Lietuvos istorikas, publicistas, filosofas Mykolas Balinskis (1794–1864) [4, 6]. Jašiūnų dvaro kapinėse yra palaidoti Jonas Balinskis (1824–1902) – žymus gydytojas psichiatras, psichiatrijos pradininkas, psichiatrijos klinikos Peterburge įkūrėjas ir Jonas Sniadeckis (1756–1830) – astronomas, filosofas, matematikas, Vilniaus universiteto rektorius (1807-1815). 

XVI a ir XVII amžiuose  vietovė buvo vadinama Mažoji Merkinė, Merkine ir Jašiūnais. Pradedant antrąją XVII a. puse, vietovė vadinta tik Jašiūnais [1, 3].    

Informacijos apie Jašiūnus yra buklete „Jaszuny 600 = Jašiūnai 600“ [6], enciklopedijose, periodikoje. 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Gudavičiūtė, Aušra. Jašiūnai: šiandiena ir praeities legendos. – Iliustr. // Vilniaus balsas. – 1998, bal. 24, p. 2.
  2. Jašiūnai. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 588.
  3. Lebionka, Juozas. Iš Jašiūnų bažnyčios istorijos. – Iliustr. // Šalčia. – 1992, vas. 1, p. 3.
  4. Levandauskas, Vytautas. Jašiūnų dvaro sodyba. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 225-229.
  5. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Jašiūnai, p. 277] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. – P. 274-280; Prieiga per internetą: < http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf?PHPSESSID=twmjcujxideyz>.
  6. Jaszuny 600 = Jašiūnai 600 / tekstas Irena Kolosovska. – Šalčininkai, 2002. –  10 p.: iliustr
  7. Machulak, Mieczysław. Jaszuny (lit. Jašiūnai). Jašiūnų seniūnija. // Machulak, Mieczysław. W dolinie Mereczanki. – Wyd. 1. – Połaniec, 2014, p. 64-129.

 

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016

4.	Jašiūnų dvaras – kultūros židinys : [straipsnių rinkinys]. - Vilnius, 2016. - 280 p. : iliustr. Santr. angl., lenk., rus.

Jašiūnų dvaras – kultūros židinys: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2016.  Knygos viršelis

Jašiūnų miestelio istorija nagrinėjama Lenkijoje išleistoje Janušo Bieleckio (Janusz Bielecki) knygoje ,,Miasto – ogród Jaszuny: Próba odtworzenia dziejów“ [12]. Knyga yra aštuonių dalių: 1. Jašiūnai Vilniaus krašto geografijoje ir istorijoje iki 1922 metų. Jašiūnų dvaras ir jo šeimininkai; 2. Jašiūnai Lenkijos Respublikoje (19221939 m.); 3. Miesto-sodo Jašiūnai atsiradimas ir raida; 4. Jašiūnų miesto-sodo aplinkiniai kaimai ir gyvenvietės; 5. Pramonės įmonės Jašiūnuose; 6. Jašiūnų miesto-sodo visuomeninis gyvenimas dokumentuose iki 1939 m.; 7. Keletas esminių įvykių Jašiūnuose ir  apylinkėse XX amžiaus pradžioje; 8. Jašiūnai miestas-sodas Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu (19391945 m.). Knygos autorius Jašiūnuose praleido jaunystės metus. 
2016 m. išleistas straipsnių rinkinys ,,Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ [4]. Jo sudarytoja Aurelija Arlauskienė. Knygoje pristatoma Jašiūnų dvaro istorija nuo 1819 m., jo gyvenimas, dvarininkai, dvaro kapinaitės, parkas. Leidinys iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomomis dokumentais, nuotraukomis. 
Apie Jašiūnų miestelio istoriją taip pat rašoma istoriko Stanislovo Buchavecko knygoje ,,Šalčios žemė“ [1], ,,Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ (Kaunas, 1989),  Broniaus Kviklio ,,Mūsų Lietuva“[7] ir ,,Lietuvos bažnyčios“ (Chicago, 1986), Mečislavo Machuliako (Mieczysław Machulak) knygose ,,W dolinie Mereczanki“ [14] ir ,,W stronę Solecznik“ (Krosno, 2007), Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) ,,Historie z okolic Wilna“ [13] ir kt. Nemažai informacijos yra periodikoje ir internete. Vertingos informacijos galima rasti kraštotyrininko, mokytojo Juozo Lebionkos straipsniuose apie Jašiūnų miestelį (Šalčininkų rajono laikraštyje „Lenino priesakai“).

jasiun

Bielecki, Janusz. Miasto – ogród Jaszuny: Próba odtworzenia dziejów. – Warszawa, 2010. Knygos viršelis

XIV a. Jašiūnai buvo gyvenama vietovė, minima kryžiuočių ,,Kelių aprašymuose“. Jašiūnų kaimas buvo nedidelis – vos 7 kiemai ir 35 valakai žemės [6, 8]. Nuo XV a. iki XIX a. pr. Jašiūnų dvarą valdė didikai Radvilos [14, 10]. 1618 m. dvaro sodyba buvo dabartinėje dvarvietėje. Radvilos buvo reformacijos šalininkai. XVI a. Jašiūnuose įsikūrė kalvinų sinodas. Pradėjo veikti evangelikų reformatų maldos namai. 1811 m. iš Dominyko Radvilos dvarą įsigijo Ignotas Balinskis, kuriam mirus, 1819 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Balinskis [1, 10, 11]. 1820 m. jis vedė Sofiją Sniadeckytę, Vilniaus universiteto profesoriaus Andriaus Sniadeckio dukterį. Paskutinius savo gyvenimo metus Jašiūnuose praleido Janas Sniadeckis, Vilniaus universiteto rektorius, profesorius, filosofas. Jašiūnai tapo žymių XIX a. mokslo ir kultūros veikėjų susibūrimų vieta. Jašiūnų dvaras garsėjo savo biblioteka. Literatūroje minima, kad M. Balinskis buvo sukaupęs per 3 tūkstančius vertingų knygų, tarp jų – statutų, herbariumų, vertingų autografų. J. Sniadeckis buvo įsirengęs observatoriją. Jašiūnų dvaras pasidarė Vilniuje gyvenančios liberalios inteligentijos ir literatų traukos vieta. Dvare lankydavosi poetas filaretas Tomas Zanas, mineralogas Ignas Domeika, botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas, literatas Ignacijus Šidlovskis, profesoriai medikai Adomas Ferdinandas Adamovičius ir Juzefas Mianovskis, Šalčininkų dvaro savininkas Karolis Vagneris, Baltininkų dvaro savininkas Laurynas Putkameris, poetas Juliušas Slovackis, Salomėja Bekiu (Salomea Bécu) ir  kt. [4, 12, 13].

XIX a. Jašiūnai buvo žymus gamybos centras. Dvaro savininkai įsteigė indų dirbtuvę, vėliau čia pradėjo veikti popieriaus fabrikas, įsteigta terpentino ir smalos gamykla, vandens malūnas, įkurtos plytinė ir kalkinė. Buvusios plytinės pagrindu vėliau kūrėsi čerpių ir koklių gamykla [7, 9, 15]. 
Paskutiniais dvaro šeimininkais buvo Anna ir Aleksandras Soltan ir jų trys vaikai. 1939 m. šeimininkai buvo priversti išvykti iš Lietuvos, jie emigravo į Kanadą. Pasitraukus šeimininkams dvaras buvo nusiaubtas vietinių gyventojų. Išgrobstyta vertinga biblioteka, suplėšytos knygos ir rankraščiai, sukapoti baldai ir paveikslai, išdaužyti langai. Liko plikas pastatas [10, 11, 12]. 1944 m. hitlerininkai norėjo susprogdinti rūmus, bet gyventojai, padedami raudonarmiečių išminuotojų, jos išgelbėjo [1].  

jasiunai

Jašiūnų miestelio herbas

Tarybiniais laikais dvaras paverstas tarybiniu ūkiu, vadinamuoju sovchozu. Po 1950 m. Jašiūnai tapo – apylinkės ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė [1, 3, 7].

Jašiūnų herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2001 m. liepos 24 d. Raudoname lauke sidabrinė kolona, lydima dviejų auksinių septyniakampių žvaigždžių. Kolona primena valstybės saugomų Jašiūnų rūmų architektūrą ir pirmąją miestelio vardo raidę, simbolizuoja tvirtumą ir pastovumą, o žvaigždės – Balinskius ir Sniadeckius, taip pat kitus žymius šio krašto  žmones, šviesuolius [2].

 

 

 

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992, p. 234-241.
  2. Jašiūnai. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 2008. – P. 178-179.
  3. Jašiūnai. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 588-589.
  4. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2016. – 280 p.: iliustr. Santr. angl., lenk., rus.
  5. Klimka, Libertas. Darbštuolis istorikas Mykolas Balinskis. – Iliustr. // Klimka, Libertas. Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos. – Vilnius, 2016. – P. 295-298.
  6. Kraštas ir žmonės : Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.). – Vilnius, 1988, p. 39.
  7. Kviklys, Bronius. Vilniaus apskritis; Jašiūnai: [istorija]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 1, p. 211, 212.
  8. Lebionka, Juozas. Jašiūnai prieš 400 metų // Lenino priesakai. – 1989, spal. 5, p. 3, 4.
  9. Lebionka, Juozas. O pradžia buvo tokia: Iš Jašiūnų pramonės istorijos // Lenino priesakai. – 1988, rugp. 13, p. 2.
  10. 153 įdomiausi Lietuvos dvarai: [iliustruotas žinynas / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. – Kaunas, 2011, p. 162-163.
  11. Aftanazy, Roman. Dzieje rezydencji na dosnych kresach Rzeczpospolitej. Wojewódstwo Wileńskie. – Wroclaw, 1993. – T. 4, p. 152-157.
  12. Bielecki, Janusz. Miasto – ogród Jaszuny: Próba odtworzenia dziejów. – Warszawa, 2010. – 420 p.: žml.
  13. Gajewski, Mirosław. Sławne dzieje Jaszun: [Jašiūnai, istorija]. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Historie z okolic Wilna. – Wilno, 2007. – P. 42-53.
  14. Machulak, Mieczysław. Jaszuny (lit. Jašiūnai). Jašiūnų seniūnija // Machulak, Mieczysław. W dolinie Mereczanki. – Połaniec, 2014. – P. 64-129.
  15. Naruniec, Romuald. Michał Baliński jako mecenas polsko-litewskich więzi kulturowych – Warszawa, 1995. – 230 p.: iliustr.

 

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016

Jašiūnų mietelio istorinė urbanistinė raida netyrinėta [10].

merecz

Machulak, Mieczysław. W dolinie Mereczanki. – Połaniec, 2014. – 258 p., [14] iliustr. lap., žml.

 Apie Jašiūnų dvaro architektūrą rašoma leidiniuose ,,Lietuvos architektūros istorija : Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio“ [1], ,,Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m.“ [8], ,,Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [7], Broniaus Kviklio knygoje ,,Lietuvos bažnyčios“ [4], Algimanto Semaškos ,,Lietuvos keliais. Turisto žinynas“ (Vilnius, 2008), žinynuose ,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ [11], ,,Lietuvos dvarai ir pilys“ (Kaunas, 2015), lenkų kalba Mečislavo Machuliako (Mieczysław Machulak) knygoje ,,W dolinie Mereczanki“ (Połaniec, 2014), Janušo Bieleckio (Janusz Bielecki) knygoje ,,Miasto – ogród Jaszuny: Próba odtworzenia dziejów“ (Warszawa, 2010), Aftanazijaus Romano (Aftanazy Roman) ,,Dzieje rezydencji na dosnych kresach Rzeczpospolitej. Wojewódstwo Wileńskie“ [12] ir kt.

Jašiūnų dvaro sodyba susiformavo XIX a. pirmoje pusėje. Ansamblyje ir aplinkoje išsiskiria rūmai. Kaip ir daugumoje Lietuvoje sukurtų sodybų, Jašiūnai yra stačiakampė reprezentacinė zona, o ūkiniai pastatai išdėstyti laisvai. Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai pastatyti 18241828 metais. Dvaro rūmus projektavo Vilniaus universiteto architektas  Karolis Podčašinskis (17901860 m.). Dviaukščiai, pailgi stačiakampiai rūmai dengti keturšlaičiu stogu. Rūmų išorės formos vėlyvojo klasicizmo krypties [1, 8]. 1875 m. prie rūmų šiaurinio galo pristatytas aštuonkampis priestatas, pagal Apolinaro Mikulskio projektą [2]. Gana puošnus rūmų vidus. Iš viso patalpų buvo 35. Pirmame aukšte buvo valgykla, trys svetainės, stovėjo anglų stiliaus ažuoliniai baldai [13]. Antro aukšto planas anfiladinis, be koridorių. Antrame aukšte buvo holas, kabinetas, vaikų kambaris, didelis ir mažas salonas, geltonas ir žalias salonai, garsioji biblioteka, naminė kolpytėlė ir vonios kambarys [12]. Vertingi architektūriniu požiūriu ir kiti buvę dvaro statiniai. Į rytus nuo rūmų skleidžiasi parteris, prie kurio iš šiaurės glaudžiasi oficina, vėlyvojo klasicizmo laikotarpio vieno aukšto pastatas. Iš pietų svirnas, šalia tarnų namas su arklide  ir raudonų plytų ratine.  Kitapus keliuko – kumetynas, liaudies architektūros pastatas. Įkalnėje kalvė su ratinė [1, 7].

Didžiausią sodybos dalį, prie pat Merkio upės, užima landšaftinis parkas. Parkas užima 11 ha plotą. Čia sukurtos raiškios želdinių kompozicijos, plastiško kontūro medžių masyvai. Daugiausiai čia vietinių rūšių medžių ir krūmų. Tai mažalapės liepos, klevai, trešnės, uosiai, kalninės guobos. Iš senųjų egzotinių augalų išlikęs įspūdingas pilkasis riešutmedis, maumedžiai, veimutinės pušys, kai kurie krūmai – iš viso 14 rūšių ir formų. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie Respublikinės reikšmės paminklu [2, 3, 8].

Dvaro kapinės įkurtos 1830. Kapinės 34,7 m ilgio ir 13,1 m pločio. Juosia akmenų mūro tvora. Ryškus kapinių akcentas – Jono Sniadeckio granitinis antkapis. Kiti antkapiai išdėstyti lygiomis eilėmis. Iš viso – 20 kapų [1, 7].

Pirmoji bažnyčia šioje vietovėje buvo pastatyta 1515 metais. Katerina Juršienė-Škilendienė padovanojo altarijai prie Šv. Martyno bažnyčios Jašiūnuose (Merkinėje) keturias baudžiauninkų šeimas su jų valdytomis žemėmis. Bažnytiniuose kalendoriuose nurodoma, kad 1783 m. Jašiūnuose buvo pastatyta ar įkurta bažnyčia. Tai galėjo būti tik koplyčia. Jokių duomenų, kad Jašiunuose pastatyta ar veikė bažnyčia nėra. Katalikų bažnyčia pastatyta 1829 m., bet parapijos ilgą laiką nebuvo. 1910 m. bažnyčių sąrašuose pažymėta, kad Jašiūnai tik neveikianti Rūdninkų parapijos koplyčia. 1930 m. įsteigta parapija. Bažnyčios apačia mūrinė, viršus medinis, vienabokštė, su bokšteliu, žemomis zakristijomis. Viduje 3 navos, atskirtos pilioriais. Yra 5 altoriai [4, 5, 9]. 

XVIII a. Jašiūnuose veikė kitos – evangelikų reformatų – konfesijos parapija. Radvilų įsteigta ji gyvavo apie šimtmetį, kol galiausiai sunyko. Tyrinėtojo B. Kviklio teigimu, Radvilų giminės įsteigta evangelikų reformatų bažnyčia veikė iki XVIII a. [4].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Čerbulienas, Klemensas. Architektai ir jų kūryba: [apie Jašiūnų dvaro architektą Karolį Podčašinskį, p. 314, 315]. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – T. 2, p. 275-332.
  2. Isokas, Gediminas. Šalčininkai: [apie Jašiūnų parką, p. 262-264]. – Iliustr. // Isokas, Gedeminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 259-264.
  3. Januškevičius, Laimutis. Jašiūnų dvaro parkas. – Iliustr. // Januškevičius, Laimutis. Lietuvos parkai. – Kaunas, 2004. – P. 170, 171.
  4. Kvyklis, Bronius. Jašiūnai: Šv. Onos parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Bronius, Kvyklis. Lietuvos bažnyčios. – Chicago, 1986. – T. 5: Vilnius arkivyskupija, d. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 171-174.
  5. Lebionka, Juozas. Iš Jašiūnų bažnyčios istorijos. – Iliustr. // Šalčia. – 1992, vas. 1, p. 3.
  6. Levandauskas, Vytautas. Dvarų sodybų ansambliai: [apie Balinskių dvarą, p. 314, 315, 356, 366]. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija: Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994. – T. 2, p. 333-384.
  7. Levandauskas, Vytautas. Jašiūnų dvaro sodyba. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 225-229.
  8. Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. Dvarų sodybos; Romantinio klasicizmo rūmai: [apie Jašiūnų dvarą, p. 52, 53] // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 50-88.
  9. Misius, Kazys. Šalčininkų dekanatas: [apie Jašiūnų Šv. Onos bažnyčią, p. 544, 545] // Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. –  P. 543-548.
  10. Miškinis, Algimantas. Jašiūnai: [miestelio planas] // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 2002. – T. 2, d. 1: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, p. 438.
  11. 153 įdomiausi Lietuvos dvarai: [iliustruotas žinynas. – Kaunas, 2011, p. 162-163.
  12. Aftanazy, Roman. Dzieje rezydencji na dosnych kresach Rzeczpospolitej. Wojewódstwo Wileńskie. – Wroclaw, 1993. – T. 4, p. 152-157.
  13. Przychodzień Zygmund, Besalski Krzysztof. Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny: Lądowe szlaki turystyczne. – Warszawa, 1999, p. 55-58.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016

Apie architektūros objektus žr. sk. ,,Urbanistika ir architektūra“.

Apie Jašiūnų lankytinus objektus rašoma turistiniuose vadovuose po Lietuvą: Algimanto Semaškos ,,Lietuvos keliais“ (Vilnius, 2008), Ingridos Semaškaitės ,,Lietuvos pilys ir dvarai“ (Vilnius, 2003), ,,Dvarai. Spindesys ir skurdas“ (Vilnius, 2008), žinynuose ,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ (Kaunas, 2011) ir ,,Lietuvos dvarai ir pilys“ (Kaunas, 2015), ,,Keliaukime po Šalčininkų kraštą“ (Šalčininkai, 2006)knygose lenkų kalba Šostakovskio Juzefo (Szostakowski Józef) ,,Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ (Vilnius, 2012), Mečislavo Jackevičiaus (Jackiewicz, Mieczysław) ,,Wędrówki po Litwie: praktyczny przewodnik turystyczny“ (Warszawa, 2004), Tomaso Kšyvickio (Krzywicki, Tomasz) ,,Litwa. Przewodnik“ (Pruszków, 2005), taip pat leidiniuse Miečislavo Machuliako (Machulak Mieczysław) ,,W dolinie Mereczanki“ (Połaniec, 2014), Pšychodzienio Zigmundo ir Biesalskio Kšyštofo (Przychodzień Zygmund, Besalski Krzysztof) ,,Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny:  Lądowe szlaki turystyczne“ (Warszawa, 1999) ir kt. Apie Jašiūnų dvaro rūmus yra daug  informacijos įvairiomis kalbomis periodikoje ir internete.

2013 m. prasidėjo Jašiūnų dvaro rūmų renovacijos darbai. Renovacijos metu buvo sutvarkytas dvaro sodybos rūmų eksterjeras bei interjeras, infrastruktūra bei nutiesti inžineriniai tinklai. Rūmų patalpose įrengtos konferencijų salės, muziejus, kuriame įdiegtos naujosios technologijos, taikomos šiuolaikiniuose muziejuose, taip pat kavinės patalpos. Siekiant perteikti ano meto dvasią bei rūmams gražinti buvusį puošnumą, pastato patalpose palikti autentiški sienų bei skliautų fragmentai, didžiosios konferencijos salės lubos paauksuotos, langai bei durys puošti medžio imitacijų lipdiniais, pakabinti šviestuvai [1].
Į dvaro teritoriją buvo atgabentas 4 tonas sveriantis akmuo, ant kuriuo įmontuota granitinė informacinė lenta su užrašu lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis: ,,Jašiūnų dvaras – Radvilų, Balinskių ir Sniadeckių nuosavybė. 2013-2015 m. Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis ES struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis atliktas objekto restauravimas“. 2015 m. spalį pradėjo veikti Jašiūnų dvaro sodybos rūmai, muziejus [3, 4, 5, 7].

Dvaro kapinės yra Jašiūnų dvaro ansamblio tąsa Merkio dešiniajame krante. Kapinės įkurtos 1830 m., mirus Jonui Sniadeckiui (1756–1830), Vilniaus universiteto rektoriui, astronomijos ir matematikos profesoriui. Šeima nusprendė palaidoti jį priešais rūmus, miškelyje, kur jis mėgęs ilsėtis. Jose palaidoti istorikas Mykolas Balinskis (1794-1864), psichiatras, Peterburgo karo akademijos profesorius Jonas Balinskis (1824-1902) ir kiti šeimos nariai [6, 10].

1941 m. vokiečių administracijos saugumo policijos Vilniaus ypatingasis būrys Jašiūnuose sušaudė 575 žmones (daugiausia žydų) [2]. Žudynių vieta yra pažymėta [8]. 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Baigiami Jašiūnų dvaro rekonstrukcijos darbai. BNS. Spaudos centras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-03]. Prieiga per internetą: < http://sc.bns.lt/view/item.php?id=187267 >.
  2. Jašiūnai. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – T. 8, p. 588.
  3. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 2016. – 280 p. : iliustr. Santr. angl., lenk., rus.
  4. Jašiūnų dvaro sodybos rūmai [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-03-07]. Prieiga per internetą: < http://www.salcininkaikultura.lt/lt/page/Jasin-dvaro-sodybos-rmai-200 >.
  5. Kolosovski, Andžej. Rūmai atgavo buvusią didybę. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis, 2015, rugs. 17-23, p. 1, 4, 5.
  6. Levandauskas, Vytautas. Jašiūnų dvaro sodyba. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 225-229.
  7. Pradėjo veikti muziejus. Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai [interaktyvus]. 2016 [2016-03-23]. Prieiga per internetą: <https://www.facebook.com/JasiunuBalinskiuDvaras/ >.
  8. Skausmo knyga = The book of sorrow. – Vilnius, 1997, p. 154-155.
  9. Machulak, Mieczysław. Jaszuny (lit. Jašiūnai). Jašiūnų seniūnija // Machulak, Mieczysław. W dolinie Mereczanki. – Połaniec, 2014. – P. 64-129.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016

narunec

Naruniec, Romuald. Michał Baliński jako mecenas polsko-litewskich więzi kulturowych – Warszawa, 1995. Knygos viršelis

Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas,  dr. Romuald Narunec išleido knygą lenkų kalba ,,Michał Baliński jako mecenas polsko-litewskich więzi kulturowych“ (liet. ,,Mykolas Balinskis lenkų-lietuvių kultūrinių ryšių mecenatas“ ) [6]. Parašė keletą straipsnių apie Jašiūnų dvarą ir jos savininkus [4, 5].

Gedimino Isoko knygoje ,,Iš vienos versmės: Rūdninkų girios istorijos“ pasakojama apie žmonių gyvenimą, įvykius Rūdninkų girioje. Viename iš apsakymų pasakojama apie poeto Juliaus Slovackio, dar šešiolikmečio berniuko, kelionę į Jašiūnų dvarą [2].

Būsimasis poetas Juliušas Slovackis buvo įsimylėjęs jaunesniąją Andriaus Sniadeckio dukterį Liudviką Sniadeckytę. Tačiau įsiliepsnojusi meilė nesulaukė atsako ir 1828 metais, baigęs teisės studijas, Juliušas Slovackis išvyko iš Vilniaus ir niekada čia jau nebegrįžo. Jašiūnų metų išgyvenimai atsispindi jo poemose: “Kordianas”, “Beniovskis”, “Kelionė į šventąją žemę”. Liudvika Sniadeckytė negalėjo atsakyti į jaunojo poeto jausmus, ji buvo pamilusi Lietuvos generalgubernatoriaus sūnų Vladimirą Rimskį-Korsakovą. Apie garsią moterį galima perskaityti Juliaus Pastarnoko esė ,,Ji netilpo savo epochos rėmuose…“ [3].
Apie Liudviką Sniadeckytę rašė ir Anelė Butkuvienė savo knygoje ,,Garsios Lietuvos moterys: XIV–XX a. pirmoji pusė“ [1].

1974 m. Jašiūnų dvare buvo filmuotas ,,Belarusfilm“ studijos filmas ,,Bronzinis paukštis“ [7].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Butkuvienė, Anelė. Nuo Vilniaus iki Stambulo: [apie Liudviką Sniadeckytę]. – Iliustr. // Anelė, Butkuvienė. Garsios Lietuvos moterys: XIV-XX a. pirmoji pusė. – Vilnius, 2007. – P. 154-161.
  2. Isokas, Gedeminas. Iš vienos versmės: Rūdninkų girios istorijos. – Vilnius, 1982. – P. 122-128.
  3. Pastarnokas Julius. ,,Ji netilpo savo epochos rėmuose …“: [apie Liudviką Sniadeckytę]. – Iliustr. // Pastarnokas, Julius. Žvaigždės ir erškėčiai. – Vilnius, 2005. – P. 138-156.
  4. Naruniec, Romualdas. Azył duchowy w Jaszunach. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 1993, Nr. 8, p. 2-4.
  5. Naruniec, Romuald. Jaszuny i Słowacki // Magazyn Wileński. – 1993, Nr. 10, p. 23, 24.
  6. Naruniec, Romuald. Michał Baliński jako mecenas polsko-litewskich więzi kulturowych – Warszawa, 1995. – 230 p. : iliustr.
  7. Колосовский, Анджей. ,,Бронзовая птица“ в Яшюнай. Авторы и актеры: [apie filmą ,,Bronzinis paukštis]. – Iliustr. // Наш край. – 2013, 26 июля, p. 1, 4.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016

Jašiūnų biblioteka įkurta 1946 metais. Pirmoji bibliotekininkė buvo Ivanova A. I. Fondas buvo 2500 egz. Šiandien bibliotekos fondas 11 000 vnt. Biblioteką galima rasti adresu Jašiūnai, J. Sniadeckio g. 8.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Jašiūnų biblioteka [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2015-10-01]. Prieiga per internetą: < http://salcininkuvb.lt/lt/apie-mus1/filialai/175-jasiunu-biblioteka >.
  2. Летопись библиотеки 1946-1983 г. /sudarė Marija Junevič. – Jašiūnai, 1983. – 20 p. : iliustr.

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2016