„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Ukmergės rajonas Vidiškių seniūnija Kadrėnai

Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės, šalia kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Kaimo šiaurrytiniu pakraščiu teka Mūšia (Šventosios dešinysis intakas). 1983 m., patvenkus Mūšią 1,6 km nuo jos žiočių, įrengtas Kadrėnų tvenkinys, užimantis 103,7 ha. Tvenkinio gylis iki 4,5 m. Ant Mūšios upės nuo 2004 m. veikia Kadrėnų hidroelektrinė.

Kadrėnai – tipiška aukštaičių gatvinė kaimavietė [6].

Gyvena 45 žmonės, iš jų: 23 vyrai ir 22 moterys (2011) [7].

Kadrėnų kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, kuri dar nėra nustatyta. Priesaga –ėnai nurodo vietovardžio asmenvardinę kilmę, tačiau asmenvardžių su šaknimi Kadr- nerasta [9].

Istoriniuose šaltinuose Kadrėnai minimi 1745 m. [3].
Veikė pradinė mokykla (nuo 1960 m.)
Kadrėnuose prabėgo monsinjoro Alfonso Svarinsko (19252014) vaikystės metai.

Bendrojo pobūdžio informacija apie Kadrėnus pateikiama „Mažojoje Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], leidinyje „Lietuvių liaudies architektūros paminklai“ pateikta Kadrėnų – tipiškos aukštaičių gatvinės kaimavietės – schema [6]. Apie Kadrėnų-Dukstynos pilkapynus rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [8]. Informacijos yra periodikoje, internete.

Dukstynos miške abipus kelio, netoli Kadrėnų kaimo yra valstybės saugoma archeologinė vieta, įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą  – Kadrėnų-Dukstynos pirmasis ir antrasis pilkapiai, vadinami Kapčiais.
Pirmasis pilkapynas yra apie 1 km į pietryčius nuo kaimo, apie 50 m į rytus nuo Vilniaus – Panevėžio automagistralės ir 0,4 km į pietryčius nuo Kauno–Zarasų kelio, Dukstynos miške, 73 kvartalo vakarinėje dalyje (apie 0,8 km į šiaurę nuo jo yra antrasis pilkapynas). Pilkapyną sudaro 11 pilkapių, išsidėsčiusių 100-140 m plote. Sanpilai iki 8 m skersmens, iki 0,5 m pločio. Dalis pilkapių apardyta.
Antrasis pilkapynas yra 0,3 km į rytus nuo kaimo, apie 20 m į rytus nuo Vilniaus–Panevėžio automagistralės, apie 0,25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno–Zarasų kelio, Dukstynos miške, 65 kvartalo vakarinėje dalyje (apie 0,8 km į pietus nuo jo yra pirmasis pilkapynas). Jį sudaro 4 pilkapiai. Trijų pilkapių sanpilai yra 8-12 m skersmens, iki 1,5 m aukščio. Vienas jų apardytas. Ketvirtasis pilkapis sulėkštėjęs. Pilkapių pagrindus juosia grioviai.
Kadrėnų-Dukstynos I, Kadrėnų-Dukstynos II pilkapių atsiradimo data – IX-XII a. Žvalgyti 1970 ir 1984 m. [8].

Mūšios miško parkas1

Mūšios miško parkas Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti. – Vilnius, 2004. Lankstinio viršelis

Šventosios, Mūšios ir Siesarties upių santakoje, šeši kilometrai nuo Ukmergės yra lankytina vieta – Mūšios miško parkas Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti. 

1993 m. parkas pradėtas kurti Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, dimisijos pulkininko, monsinjoro Alfonso Svarinsko, gimusio Kadrėnų kaime, iniciatyva. Parke sukurti Kryžiaus keliai su keturiolika ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios Kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams. Pažymint svarbiausias lietuvių tautai datas – 1918 ir 1990 m. pastatytas Prisikėlimo kryžius. Kiti parke esantys kryžiai skirti popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą dešimtmečiui paminėti,  JAV prezidentui Ronaldui Reiganui atminti, monsinjoro A. Svarinsko gimtųjų Kadrėnų kaimo laisvės kovotojų bei visų 1940–1990 m. žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui ir kt. [5]. 2006 m. parke pastatytas paminklas Lietuvos karo veikėjui, generolui leitenantui Povilui Plechavičiui [4]. Šiame parke ir pačiam monsinjorui A. Svarinskui yra paminklas – atidengtas atminimo kryžius.

0,5 km į pietryčius nuo Kadrėnų kaimo centro yra kapinės. Paskutinis palaidojimo įrašas – 1944 metai. Kapinės yra atskira kalva, apaugusi žole. Istorinių ir kultūros paminklų nėra.

Kadrėnai minimi grožiniuose kūriniuose, atsiminimuose bei įvairiuose leidiniuose, skirtuose iš šio krašto  kilusiems ar jame gyvenusiems visai Lietuvai žinomiems ir jai nusipelniusiems žmonėms.
Rašytojo Stanislovo Abromavičiaus knygoje „Partizanų motinos“ viena iš apybraižų skirta Kadrėnų kaime gyvenusiai Apolonijai Svarinskienei, Svarinskų šeimai, kurioje išaugo žymus dvasininkas, disidentas Alfonsas Svarinskas [1]. Kitoje to paties rašytojo knygoje„Pro metų šakas“ esančioje dokumentinėje apysakoje „Nemuno potvynis“, kurioje aprašoma poeto ir vyskupo Antano Baranausko jaunystė, jo pirmoji ilga kelionė iš namų į Rumšiškių raštininkų mokyklą: „Taip liūdesyje bėga valandos. Pravažiuoja Ryklikus. Pasirodo Kadrėnai. Čia, pakelės karčemoje, nutaria valandą kitą leisti Sartajai atsipūsti, o patys išgerti po puodelį karštos arbatos“ [2].
Rašytojas, žurnalistas Vytautas Žeimantas yra parašęs literatūrinę legendą „Kadrėnai“ [10]. Monsinjoro Alfonso Svarinsko knygoje „Nepataisomasis“ (Vilnius, 2014) pasakojama apie vaikystę Kadrėnuose, tėvo Vaclovo Svarinsko tėviškėje. 

 Literatūra ir šaltiniai

1. Abromavičius, Stanislovas. Apolonija Svarinskienė. – Iliustr. // Stanislovas Abromavičius. Partizanų motinos. – Kaunas, 2010. – P. 191-196.
2. Abromavičius, Stanislovas. Pro metų šakas. – Kaunas, 2007, p. 13.
3. Kadrėnai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 13.
4. Kuodis, Pranas. Įamžinti tautos didvyrius – mūsų pareiga. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 16 (2006), p. 158-159.
5. Mūšios partizanų parke. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 15(2005), p. 134-135.
6. Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1998. – T. 5: Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai, p. 9.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
8. Zabiela, Gintautas. Kadrėnų-Dukstynos pirmasis pilkapynas; Kadrėnų-Dukstynos antrasis pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 103.
9. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. .
10. Žeimantas, Vytautas. Kadrėnai: Ukmergės legenda. – Iliustr. // Žaliasis pasaulis. – 2010, vas. 18, p. 1, 8.

Parengė: Stanislava Talutytė, 2013; Sigita Astikienė, 2016 (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka)