„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė Elektrėnų seniūnija Kakliniškės

Kakliniškės yra Elektrėnų seniūnijoje, dešinėje greitkelio Vilnius–Kaunas pusėje, apie 2 km į šiaurę nuo Elektrėnų, 1 km į vakarus nuo Žebertonių. Per kaimą teka mažytis upelis Pakriokšnis.

Kakliniškėse gimė Edmundas Vėželis (g. 1947) – Elektrėnų politinis ir visuomenės veikėjas, buvęs tarybos narys [1].
 
Kakliniškėse gyvena 13 žmonių: 6 vyrai ir 7 moterys (2011) [3].
 
Kakliniškių kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo žodžio „kaklas“ – įlanka, sąsiauris, pusiasalis, kyšulys. Matyt taip anksčiau vadinosi visas Puikino ežero krantas [7].

Apie Kakliniškes rašyta nedaug. Daugiausia informacijos galima rasti Onos Rasutės Šakienės straipsniuose [8] bei tautosakos knygose „Ar meni tų ažerų?“ [4], „Buvom“ [6]. 2014 m. išleistas knygos „Tautinės dainos: surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse“ I tomas. Čia publikuotos 1918–1919 m. Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse Teodoro Brazio užrašytos dainos. Leidinyje pateikta ir Kakliniškių kaimo gyventojų Salomėjos Janulevičiūtės, Aleksandros Janavičiūtės, Domicelės Janavičiūtės dainos [5].

Senasis Kakliniškių kaimas, prieš įkuriant Elektrėnus, stovėjo dabartinėje miesto teritorijoje, ir, pasak senųjų gyventojų, buvo gatvinis [6]. Kaimas stovėjo tarp Abromiškių ir Gabriliavos dvarų, tad pusė jo priklausė Abromiškių dvaro Raistinės palivarkui, o kita – Gabriliavos dvarui [8]. Aplink kaimą buvo daug raistų, vandeningų, pelkėtų vietų [4]. Didelę dalį Kakliniškių senojo kaimo, 1961 m. užtvenkus Strėvą, užliejo vanduo, kita kaimo dalis dabar yra Elektrėnų miestas. Literatūroje  Kakliniškės (senosios) laikomos išnykusiu kaimu [2, 7]. Šiuo metu Kakliniškėse galima rasti nedidelius sodo namelius ir daržus.
Kaime yra mažos 19 a. veikiančios kapinės.

Šio kaimo pavadinimas, kartu su kitais užlietų kaimų pavadinimais, yra iškaltas vienoje iš skulptūrų Elektrėnų skulptūrų parke, įkurtame 2001 m., tautodailininkės, drožėjos Vandos Umbrasienės iniciatyva [2].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Edmundas Vėželis // Lietuvos energetika. – Vilnius, 2006. – T. 4, p. 279.
  2. Elektrėnams – 50 metų // Elektrėnų kraštas = Land of Elektrėnai. – Kaunas, 2010. – P. 10.
  3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  4. Kakliniškės, k. // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 48–52.
  5. Kakliniškės: [kaimo gyventojų dainos] // Tautinės dainos: surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse / užrašė Teodoras Brazys; [sudarė Kostas Aleksynas]. – Vilnius, 2014. – T. 1, p. 157–165.
  6. Kakliniškių kaimas: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 50–54.
  7. Mizeras, Vytautas. Elektrėnų apylinkės istorinė apžvalga // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 172, 174.
  8. Šakienė, Ona Rasutė. Kakliniškių kaimas // Elektrėnų kronika. – 2013, kovo 1–7, p. 6.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2019.