„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Šalčininkų rajonas Kalesninkų seniūnija

Kalesninkų seniūnija yra Šalčininkų rajono pietvakariuose. Ribojasi su Varėnos rajonu.

Seniūnijai priklauso 89 sodybos, 42 kaimai [7, 19]. Didžiausios gyvenvietės: Kalesninkai – seniūnijos centras, Didžiosios Zubiškės, Mantviliškės, Matuizos, Purvėnai  [8].

Seniūnijos plotas 103,6 km², čia gyvena 2064 gyventojai [6, 18].
 
Kalesninkų seniūnija turi turtingą gamtos paveldą. Jos teritorijoje yra valstybinis Šarkučių geomorfologinis draustinis. Per seniūniją teka Versekos upė, kurios patvankoje biologinės įvairovės požiūriu vertingiausios negilios vietos su lėkštais krantais ir pakrantėse išlikusios natūralios pievos. Čia rastos 283 augalų rūšys [12]. Važiuojant Eišiškių-Kalesninkų keliu, už 7 km yra tiltas, nuo kurio turistai pradeda žygį vandeniu. Netoli auga Versekos ąžuolas.
Seniūnijoje yra bažnyčia, vaikų darželis, 5 pradinės, 2 pagrindinės mokyklos, vidurinė mokykla, dvi bibliotekos (Kalesninkų ir Purvėnų), pašto įstaiga, kultūros namai, ambulatorija, felčerių ir akušerių punktas, parduotuvės [3, 8, 22].
Seniūnijos centras – Kalesninkai, kaimas, esantis 11 km nuo Eišiškių, netoli Baltarusijos sienos. Kalesninkai įsikūrę abipus Turės upės (Versekos intakas) [3, 4, 7].
Kalesninkuose gyvena 639 gyventojų (2011) [18].
Nuo 1964 m. Kalesninkuose veikė lenkų vaikų darželis [25]. Šiandien Kalesninkų kaime yra vaikų darželis ir dvi mokyklos – Liudviko Narbuto vidurinė lenkų ir pagrindinė lietuvių [6, 24].
 
Kalesninkams daug nusipelnė kunigas švietėjas Mykolas Rudis-Rudzis (1871-1933) [10]. Kalesninkuose gimė tarptautinės klasės rankinio sporto meistras Valdemaras Novickis (g. 1956 ) [8].
 
Daugiausia informacijos apie Kalesninkus galima rasti Broniaus Kviklio knygose „Mūsų Lietuva“ ir „Lietuvos bažnyčios“Šalčininkų rajonui skirtuose leidiniuose, Algimanto Semaškos knygose, lietuviškose enciklopedijose, periodikoje [10, 11, 17].
Kalesninkų apylinkės, esančios abipus Versekos upės, gyvenamos nuo seniausių laikų.
1908-1909 m. archeologas V. Šukevičius čia ištyrė tris pilkapius ir rado degintinių kapų pėdsakų [10].
Kalesninkai žinomi nuo XVII a. pabaigos [16, 19]. B. Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios“, Stanislovo Buchavecko „Šalčios kraštas“ ir 2006 m. išleistame „Visuotinėje lietuvių enciklopedijos“ tome rašoma, kad dvarininkas Konstantinas Kuncevičius 1676 m. čia įkurdino karmelitų vienuolyną, prie kurio veikė mokykla [1, 3, 11]. O „Vilniaus krašto savaitraštyje“ išspausdintame, Andžejaus Kolosovskio parengtame straipsnyje teigiama, kad vienuoliai į Kalesninkus atvyko XVIII a., vietos žemvaldžio Jano Konstantino Kuncevičiaus kvietimu [20]. Jis finansavęs ir medinės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios statybą. Straipsnio rengėjas rašo, kad Vilniaus istorijos archyve yra 1703 m. lapkričio 21 d. Jano Konstantino Kuncevičiaus padarytas įrašas, skelbiantis, jog žemvaldys perduoda vienuolynui tvenkinius, malūną su jame dirbančiais valstiečiais bei aplinkinius kaimus [20]. Vadinasi, vienuolynas čia veikė nuo 1703 m. Ši vienuolyno įsteigimo data nurodomi ir ant 2004 m. Kalesninkuose atidengto kryžiaus. Vienuolyne gyveno 12 vienuolių. Jie ne tik tarnavo Dievui, bet ir ūkininkavo, laikė malūną, karčiamą. Vienuolynas buvo apylinkių kultūros ir švietimo centras. Prie bažnyčios 1804 m. pradėjo veikti pirmoji Kalesninkuose mokykla. Vienuolių pastangomis kaime buvo atidaryta ligoninė [5, 20]. Numalšinus 1831 m. sukilimą, caro įsakymu vienuolynas ir bažnyčia 1832 m. buvo uždaryti, bažnyčios pastatas buvo nugriautas [1, 11].
1838 m. apleistą Kalesninkų bažnyčią Rodūnės (Baltarusija) gyventojai išardė ir perkėlė į savo miestą, kuriame senoji bažnyčia buvo sudegusi. Kunigo Mykolo Rudžio-Rudzio rūpesčiu, gavus caro leidimą, 1904 m. buvo pastatyta medinė koplyčia ir klebonija. 1906-1914 m. buvo statoma didelė mūrinė bažnyčia [4, 11, 24].

Kalesninkų gyvenvietė išsiplėtė XIX a. pabaigoje. 1914 m. joje buvo 7 krautuvės. Dviklasė rusiška mokykla veikė iki 1915 m., iki kaizerinės Vokietijos okupacijos. Tais pačiais metais pradėjo veikti dvi lenkiškos mokyklos. 1915 m. Kalesninkuose buvo atidaryta lietuviška mokykla, kuri veikė iki 1932 m. [1, 10]. Vėliau ji dar veikė 1939-1949 m. [22].

1943-1944 m. Kalesninkuose ir jų apylinkėse vyko Armijos Krajovos (Armija Krajowa) susirėmimas su vokiečių kariuomene [22, 24].
1944 m. Kalesninkuose, pasitraukus hitlerininkams, buvo įrengtas aerodromas. Juo naudojosi ir eskadrilės „Normandija-Nemunas“ lakūnai [1].
1947 m. buvo įkurtas Kalesninkų valsčius, priklausęs Trakų apskričiai, 1950 m. – apylinkė, įėjusi į Vilniaus apskrities Eišiškių rajoną [8]. Sovietinės okupacijos metais vietovė priskirta Eišiškių rajonui ir padaryta apylinkės ir „Gegužės pirmosios“ kolūkio centru [1, 3, 10].
 
Kalesninkų kaimo urbanistinė raida nėra tyrinėta. 1797 (?) m. kaimo planas pateiktas Algimanto Miškinio knygoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“  [14].

Viena svarbiausių Kalesninkų kultūros vertybių yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos bažnyčia. Masyvi, netinkuotų raudonų plytų bažnyčia turi neogotikos ir neoromaninio stiliaus bruožų [10, 13, 17]. Ji buvo statoma 1905-1907 m., pradėjo veikti 1922 m. Bažnyčios pagrindinis fasadas dvibokštis, simetriškas, bokštai kyla jo kampuose. Vidurinės, kontraforsais atskirtos, fasado dalies apačioje yra puošnus portalas, centre – stambus arkinis apskritas langas, o viršuje stačiašlaitis skydas [2]. Bažnyčią suprojektavo architektas Mykolas Dubovikas (1871-1938), o statė Antonijus Filipovičius-Dubovikas (1865-1930) [24].
Virš pagrindinio bažnyčios fasado frontono XX a. pr. įtvirtintas meniškai vertingas geležinius kryžius, įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą [15, 17]. Priešais bažnyčią pastatyta Kristaus skulptūra [6].
Bažnyčios šventoriuje palaidotas bažnyčios įkūrėjas, lietuvybės puoselėtojas Lenkijos 1920-1939 m. okupuotame Vilniaus krašte, švietėjas, kunigas Mykolas Rudys-Rudzis (1871-1933). Ant kapo  pastatytas juodo granito paminklas su įrašų lietuvių ir lenkų kalbomis [11, 15]. Pokario metais Kalesninkų bažnyčios klebonu kurį laiką buvo kovotojas už religijos laisvę kunigas Bronius Laurinavičius (1913-1981). Jo rūpesčiu ir parapijiečiu lėšomis 1955 m. bažnyčia buvo suremontuota ir išdekoruota [11].
2005 m. liepos 17 d. Kalesninkų parapija šventė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios šimtmetį [26].

Apie Kalesninkų bažnyčios istoriją ir architektūrą rašoma žurnalisto Vytauto Valentino Česnulio istorinėje apybraižoje „Kalesninkų parapijos atgimimas: Kalesninkų bažnyčios statytojas ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas kunigas Mykolas Rudzis“ (Trakai, 2013), Broniaus Kviklio knygoje  „Lietuvos bažnyčios“ [11], leidinyje „Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m.“ [2] ir kt. 

1993 m. Kalesninkų kaimo kapinėse buvo atidengtas paminklas ant Armijos Krajovos (Armia Krajowa) karių kapų [17, 25]. Armija Krajova – slapta karinė lenkų organizacija, veikusi per Antrąjį pasaulinį karą, 1939-1945 m. visoje Lenkijos teritorijoje. Ji siekė atkurti Lenkijos valstybę ikikarinėmis sienomis, t. y. su Vilniaus kraštu. AK terorizavo civilius gyventojus lietuvius, todėl Lietuvoje paminklai šiai organizacijai yra vertinami prieštaringai [17, 24].
 
2004 m. spalio 31 d. karmelitų vienuolyno įkūrimo 300-ųjų metinių proga Kalesninkų aikštėje buvo atidengtas paminklas-kryžius XVIII-XIX a. čia veikusiems basųjų karmelitų ordino vienuoliams [5]. Prie akmeninio postamento pritvirtintoje lentoje lietuvių ir lenkų kalbomis rašoma: „Šioje vietoje 1703-1832 metais buvo karmelitų vienuolynas, pirma mokykla ir ligoninė“. Šio kryžiaus pastatymo iniciatorius buvo Kalesninkų mokyklos istorijos mokytojas, buvęs ilgametis lenkų mokyklos direktorius Henrik Borkovski (Henryk Borkowski) [20, 25]. 

2010 m. lapkričio 7 d. Kalesninkų parapijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva šalia Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios buvo atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II (skulpt. Andrzej Szafraniec) [16, 21]. Jono Pauliaus II figūra yra 2,5 m aukščio ir stovi ant pjedestalo, sumūryto iš lauko akmenų ir raudonų plytų [23]. Paminklo postamentą pagamino meistrai iš Eišiškių, o figūra buvo išlieta Lenkijos Pakarpatės vaivadijos skulptūrų liejimo dirbtuvėse [16, 23].

Kunigas Mykolas Rudis-Rudzis yra užrašęs Kalesninkuose šios vietovės priežodžių [9]. 
 
Kaime nuo 1957 m. veikia Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kalesninkų kaimo filialas
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Buchaveckas, Stanislovas. Eišiškių apylinkėse: [apie Kalesninkus, p. 208-211] // Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė. – Vilnius, 1992. – P. 208-225.
2. Jankevičienė A. Sakralinė architektūra: [apie Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos bažnyčią]. – Iliustr. // Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. – Vilnius, 2000. – T. 3, p. 237, 267.
3. Kalesninkai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 191.  
4. Kalesninkai iš arti. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2004, vas. 12-18, p. 1, 4.
5. Kalesninkuose prisiminti karmelitai: [apie atidengtą paminklą Kalesninkų parapijos įkūrimo 300-osioms metinėms, primenantį, jog prieš kelis šimtmečius čia veikė karmelitų vienuolynas]. – Iliustr. // Šalčios žinios. – 2004, lapkr. 5, p. 3.
6. Kalesninkų seniūnija. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, 2006. – P. 176-183.
7. Kalesninkų seniūnija; Gmina Koleśniki; Kalesninkai Subdistrict. – Iliustr. // Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka = Šalčininkai land: informacinis leidinys. – Vilnius, 2000. – P. 22-23.
8. Kalesninkų seniūnija; Kalesninkai – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 247.
9. Kalesnykų priežodžiai / užrašė kunigas M. Rudzis // Jaunimo draugas. – 1993, Nr. 7/8, p. 205; Prieiga per internetą: <http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=45350&biRecordId=4080>.
10. Kviklys, Bronius. Kalesninkai: [istorija]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 309-311.
11. Kviklys, Bronius. Kalesninkai: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Chicago, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija, d. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 177-181.
12. Lietuvos gamtinė įvairovė: Šalčininkų rajonas. – Vilnius, 1998, p. 20.
13. Misius, Kazys. Varėnos dekanatas: [apie Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, p. 581, 582] / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 579-584.
14. Miškinis, Algimantas. Kalesninkai: [1797(?) m. kaimo planas]. – Iliustr. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania, kn. 1, p. 446.
15. Nevčesauskienė, Nijolė. Kalesninkų bažnyčios kryžius. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 229.
16. Pagarbos ženklas išminčiui: [apie paminklo popiežiui Jonui Pauliui II atidengimą Kalesninkuose]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2010, lapkr. 11-18, p. 1, 4.
17. Semaška, Algimantas. Kalesninkai. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – 5-asis papild. ir atnauj. leid. – Vilnius, [2008]. – P. 442-443.
18. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Kalesninkų seniūnija, p. 277] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013. – P. 274-280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519  >.
19. Šalčininkų rajono seniūnijos. Kalesninkų seniūnija [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: <http://www.salcininkai.lt/lit/Kalesninku-seniunija/254>.
20. Vienuolynas – kultūros ir švietimo židinys: [apie Kalesninkuose atidengtą paminklą – kryžių šioje gyvenvietėje veikusiems vienuoliams karmelitams]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2004, lapkr. 4-10, p. 4.
21. Jest wyrazem szacunku: pomnik Papieża wita wiernych w Koleśnikach: [apie paminklo Jonui Pauliui II atidengimą Kalesninkuose]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2010, 11-17 listopada, p. 1, 4.
22. Koleśniki. Soleczniki.pl [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-23]. Prieiga per internetą: <http://soleczniki.pl/kolesniki>.
23. Kołosovski, Andžej. Pomnik Jana Pawła II stanął w Koleśnikach: [apie paminklo Jonui Pauliui II atidengimą Kalesninkuose]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2010, Nr. 11, p.19.
24. Machulak, Mieczysław. Koleśniki (lit. Kalesninkai) // Machulak, Mieczysław. W stronę Solecznik. Turystycznym szlakiem po rejonie Solecznickim. – Krosno, 2007. – P. 224-226.
25. Sienkewicz, Jan. Krzyż w miejscu klasztoru: 300 rocznica założenia klasztoru karmelitów w Koleśnikach. – Iliustr. – Lenk. // Kurier Wileński. – 2004, 3 listopada, p. 3.
26. Tryk, Julita. Wierni Bogu i pamięci ojców: [apie Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią] – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2005, 18 lipca, p. 1, 8.
 

Parengė: Olga Kijakovskaja (Šalčininkų SVB), 2010

Objektai
Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II (Jono Pauliaus II g., Kalesninkų k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/kalesninku-seniunija/"]