„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Švenčionių rajonas Kaltanėnų seniūnija

Kaltanėnų seniūnija yra Švenčionių rajono rytiniame pakraštyje. Jos teritorijoje nutiesti Švenčionėlių – Utenos geležinkelis bei plentas [14]. Kaltanėnų seniūnija suskirstyta į 3 seniūnaitijas: Kaltanėnų, Kuklių, Šakališkės [21]. Seniūnijos centras – Kaltanėnų miestelis (204 gyv.). Seniūnijoje yra 29 gyvenvietės, didesnės iš jų: Ožkiniai (54 gyv.), Berniūnai (44 gyv.), Kukliai (43 gyv.) [3], Šakališkė (28 gyv.) (2011 m.) [3].

Seniūnijos plotas – 6 814 ha., iš jų 76% užima miškai [8].
Seniūnijoje gyvena 490 žmonės [8].

Prie Kaltanėnų miestelio yra Degutinės pilkapynas [9]. Kaltanėnų seniūnijoje yra parduotuvė, baras, kaimo klubas, ambulatorija, lentpjūvė, biblioteka, paštas, veterinarijos klinika, bažnyčia, įkurtas ugdymo ir turizmo centras [15]. Kaltanėnų seniūnijoje žemės nederlingos, todėl sėkmingai plėtojama gyvulininkystė, kaimo turizmas.

kaltanėnų šnektos žodynas

Rimševičienė, Angelė. Kaltanėnų šnektos žodynas.- Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Žymiausi šio krašto žmonės: lietuviškos spaudos platintojas, blaivybės idėjų skleidėjas, knygnešių organizatorius, kunigas Jonas Burba (1851–1915); visuomenės veikėjas klebonas Mykolas Meštikis (1867–1916); knygnešių rėmėjas, slaptosios lietuviškos mokyklos įkūrėjas zakristijonas Karolis Baužys; vargonininkas Jonas Petrauskas, rašytojas Leonardas Grudzinskas, geografas prof. Česlovas Kudaba (1934–1993); gamtosaugininkas, botanikas Kęstutis Balevičius [7], prof., socialinių mokslų habilituota dr., Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Kazimiera Danutė Prunskienė.

Kaltanėniškiai kalba kiek savotiška rytų aukštaičių-dzūkų tarme[12]. 2008 m. išleistas leksikografės Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodynas“ [18].

Kaltanėnai – seniūnijos centras, miestelis Švenčionių rajono šiaurinėje dalyje, šalia kelio Ignalina–Švenčionėliai. Miestelis įsikūręs Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena, upės kilpoje. Pro Kaltanėnus eina Švenčionėlių–Utenos geležinkelis. Kaltanėnai yra parapijos centras.

Kaltanėnų miestelyje. gyvena 284 žmonės (2005) [15].

Manoma, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai [26].

Plačiausiai apie Kaltanėnus rašė Bronius Kviklys leidiniuose „Mūsų Lietuva“ ir „Lietuvos bažnyčios“, Algimantas Miškinis knygoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“, iliustruotame žinyne „153 įdomiausi Lietuvos miesteliai“ (Kaunas, 2010) ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [12-13, 15-16]. Nemažai publikacijų apie miestelį ir mokyklą paskelbė rajono spaudoje buvusi Kaltanėnų pagrindinės mokyklos mokytoja Nijolė Baronėnienė

Rašytiniuose šaltiniuose Kaltanėnai pirmą kartą paminėti XV a. 4 dešimtmetyje: didysis kunigaikštis Kazimieras Jogaila suteikė teisę juos valdyti feodalui Narbutui. 1633 m. J. Narbutas suteikė privilegiją statyti bažnyčią ir pranciškonų vienuolyną [10, 12].
Kadangi sena Lietuvos bajorų Narbutų giminė susijusi su Kaltanėnų pradžia, yra siūlymų suteikti miesteliui ketvirtosios bajorų Narbutų giminės herbą. Tai trys medžioklės trimitai. Taip būtų pagerbtas mokslininkas, švietėjas, filosofas Kazimieras Narbutas (1738-1807) [22].
Tarpukario metais Kaltanėnuose buvo įsteigta lietuviška skaitykla su biblioteka (500 knygų). 1939 m. į Kaltanėnų paštą ateidavo 900 lietuviškų laikraščių [12].
Antrojo pasaulinio karo metais buvo išžudyti visi miestelio žydai [12].

Kaltanėnų urbanistinis draustinis priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui,
Kaltanėnų urbanistikos kompleksasdvarvietė, parkas ir Kaltanėnų dvaro svirnas (Geležinkelio g. 1) yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai [11, 20].
Kaltanėnai – linijinio plano miestelis, kuriame sodybos stovėjo abipus pagrindinio kelio. Daugiausia savitumo miestelio planui teikia aikštės tipas, pavidalas ir padėtis gatvių atžvilgiu. Tai vienintelė akligatvinė aikštė Lietuvoje [11].
Miestelyje vyrauja XX a. mediniai 1 aukšto namai, yra XX a. antrosios pusės 1 ir 2 aukštų kapitalinių pastatų. Gausu želdinių.
Panoramoje labai ryški istorinė dominantė – bažnyčia. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įsteigtas pranciškonų vienuolynas, o prie jo ir mokykla [16, 19].
Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios parapijos mūrinė bažnyčia pastatyta 1909-1910 m. Ji yra pseudogotikinė. Iš senos bažnyčios perkelti rokoko stiliaus altoriai [13, 14]. Bažnyčioje yra vertingų dailės kūrinių: altoriai, dalmatikos [11].

Be įdomaus miestelio urbanististinio komplekso Kaltanėnuose yra dar keletas lankytinų objektų.
Minėtinas Kaltanėnų ąžuolas, kurio skersmuo 1,8 m, aukštis – 27 m, augantis Kaltanėnų parke. 1968 m. jis buvo paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų [4].

1903 – 1909 m. kunigo klebono Mykolo Meštikio rūpesčiu ten, kur stovėjo medinė bažnyčia, altoriaus vietoje, buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio lotyniškas užrašas skelbia Čia buvo bažnyčia“ [8].

Švenčionių CB

Baranauskienė, Marija. Švogina – Žeimena. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Senosios Kaltanėnų bažnyčios vietoje pastatytas 2 m aukščio kryžius iš geležies ir akmens [6].

Miestelio kapinėse yra palaidotas draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, kunigas Jonas Burba (1851-1915) Apie 1920 m. ant jo kapo buvo pastatytas juodo šlifuoto granito paminklas ant rausvo akmens pamato [11].
Apie 1920 m. kapinėse taip pat buvo pastatytas betoninis kryžius kunigo J. Burbos atminimui [6].
2004 m. Kaltanėnų kapinėse pastatytas paminklinis kryžius 1941 m. sukilėliams ir 1944-1954 m. Laisvės kovų partizanams (skulpt. Juozapas Jakštas) [22].

2008 m., reorganizavus Kaltanėnų pagrindinę mokyklą, jos patalpose įkurtas Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras (žr. adresu: http://www.kaltanenai.eu/). Šis centras – kol kas vienintelė tokio tipo įstaiga Lietuvoje. Be pagrindinės vykdomos neformalaus vaikų švietimo programos bei teikiamų įvairių turizmo paslaugų jis vykdo ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programas [17].

Buvusi mokytoja Marija Baranauskienė išleido knygelę „Švogina – Žeimena“ apie įspūdingą šios Švenčionių krašto vietovės gamtą, Žeimenos upę, gretimus upelius, ežerus, aplinkinius kaimus. Savo atsiminimus autorė papildo legendomis, padavimais,  žmonių pasakojimais [1].
Poetas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Algimantas Cimbolaitis parašė eilėraštį „Ties Kaltanėnais“ [2].
 
1940 m. įsteigtas Švenčionių viešosios bibliotekos Kaltanėnų kaimo biblioteka-filialas. Fonde sukaupta 5 689 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro 34 leidiniai.
2010 m. vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“ įsteigtos 2 kompiuterinės vietos vartotojams [5]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Baranauskienė, Marija. Švogina – Žeimena.- Vilnius, 2000. – 28, [1] p., įsk. virš. : iliustr. – Bibliogr.: p. 28 (6 pavad.). 
2. Cimbolaitis, Algis. Ties Kaltanėnais: [eilėraštis] // Nauja vaga – 2000, lapkr. 22, p. 3.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://statistics.bookdesign.lt/table_125_10.htm?lang=lt#sven_r>.
4. Isokas, Gediminas. Gražusis Kadagys. Kaltanėnų ąžuolas. Kaltanėnų parkas // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai.- Vilnius1995.- P. 300-305.
5. Kaltanėnų kaimo biblioteka-filialas. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka: [interaktyvus]. 2008-2011 [žiūrėta 2011-01-15]. Prieiga per internetą: <http://www.svencioniuvb.lt/content/view/27/45/>.
6. Kaltanėnų seniūnija. – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas. – Vilnius, 2003. –  P. 25-30.
7. Kaltanėnų seniūnija.- Iliustr. // Tūkstantmečio knyga.- Kaunas, 2000.- T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 271-272.
8. Kaltanėnų seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2016 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?-1209706742>.
9. Kliaugaitė, Vida. Kaltanėnų (Degutinės) pilkapynas. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002. – Vilnius, 2005, p. 66-68.
10. Kulbokienė, Veronika. Kaltanėnai : [istorija]// Lietuvių enciklopedija.  – Bostonas, 1957, t. 10, p. 351-352.- Parašas: Vr. Klb.
11. Kultūros paminklų enciklopedija . – T. 1, d. 2 : Rytų Lietuva. – Vilnius, 1998, p. 314-316.
12. Kviklys, Bronius. Kaltanėnai. Kaltanėnų apylinkės.- Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai.- Vilnius, 1989.- T. 2, p.  739-741.
13. Kviklys, Bronius. Kaltanėnai: Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios parapijos bažnyčia.- Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania.- Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus archivyskupija, d. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 181-187.
14. Misius, Kazys. Kaltanėnai: Švenčionių dekanatas / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios.- Vilnius, 1993. –  P. 551-552.
15. Miškinis, Algimantas. Kaltanėnai. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija..- Vilnius, 2006.- T. 9 ,  p. 232-233.
16. Miškinis, Algimantas. Kaltanėnai. – Iliustr., žml., shem. –  Bibliogr.: 275 pavad. (p. 700-702) // Miškinis, Algimantas . Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2005. – T. 2 : Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania, kn. 2, p..93-112.
17. Rastenienė, Danutė. Kaltanėnuose duris lankytojams atvėrė Ugdymo ir turizmo centras. – Iliustr. // Ladakalnis. – 2008, liepa-gruodis (Nr. 2), p. 5-6.
18. Rimševičienė, Angelė. Kaltanėnų šnektos žodynas / Angelė Vilutytė. – Vilnius, 2008. – XXII, 435, [1] p. : žml. – Virš. aut. nenurodyta. – Bibliogr.: p. XXI-XXII.
19. Sargūnaitė, Jolanta. Vietinės reikšmės urbanistikos paminklasi Rytų Aukštaitijoje: Anykščiai, Zarasai, Kaltanėnai ir Ignalina.- Iliustr. // Sietuvos.- 2010, Nr, 4, p. 30-37.
20. Semaška, Algimantas. Kaltanėnai. – Iliustr. // Semaška, Algimantas.  Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, [2005]. – P. 124.
21. Seniūnaitijos. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2010 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?390411505>.
22. Striužas, Valdas. Kaltanėnų herbas.– Iliustr. // Žeimenos krantai – 1996, bal. 27, p. 8.
23. Striužas, Valdas. Paminklas Kaltanėnų krašto sukilėliams, partizanams – Nuotr. // Tremtinys. – 2004, gruod. 2, p. 1, 5.
24. Šopara, Ignotas. Kaltinėnai [= Kaltanėnai] (Šventėnų apskričio): [apie miestelį, bažnyčią ir tikinčiuosius]. – Parašas:    kun. J. Šopara // Spindulys. – 1910, Nr. 8, p. 123-124; Prieiga per internetą:
<http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=75470&biRecordId=7419>.
25. Švenčionių rajonas: Kaltanėnai. – Iliustr.// Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas. – Vilnius, [2009]. – T. 2 : Šiaulių apskritis, Tauragės apskritis, Telšių apskritis, Utenos apskritis, Vilniaus apskritis, p. 258-266.
26. Vanagas, Aleksandras. Kaltanėnai : [apie vietovardį] // Vanagas, Aleksandras Lietuvos miestų vardai. – Vilnius , 2004. – P. 80.

Parengė: Danutė Bučelienė, Aldona Mikštienė (Švenčionių SVB), 2011; 2017