Karageliškių kaime gyvena 18 žmonių: 10 vyrų ir 8 moterys (2021) [2].

1738 m. Karageliškėse gimė žymus ATR politikas Liudvikas Simonas Gutakauskas (Gutakovskis) [6].
1812 m. birželio 30 d. ties Karageliškemis per Nerį kėlėsi Napoleono armija (III prancūzų kariuomenės korpusas, vadovaujamas maršalo Nėjaus). Šis korpusas iš Kauno žygiavo Neries pakrantėmis ir turėjo išvalyti ir apsaugoti nuo rusų kairįjį Neries krantą. Persikėlę per upę, kareiviai patraukė toliau per Sudervę, Maišiagalą, Giedraičius Vitebsko link.

Šiek tiek apie Karageliškes rašyta „Paparčių ir Žaslių apylinkės“ [7]. Šiame leidinyje aptariami Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 m. revizijos duomenys.
Etnografiniame–istoriniame leidinyje, tautosakos rinktinėje „Buvom“ [4] bei „Ar meni tų ažerų“ [3] užrašyti keli kaimo gyventojų pasakojimai, legendos apie šį kaimą ir jo gyventojus. Pasakojimus surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė.
Apie Karageliškėse esantį ir gydomųjų galių turintį šaltinį papasakojo iš čia kilusi L. Jodkaitė-Steponavičienė, o jos ir kitus pasakojimus apie aplinkinius kaimus surinko 2007 m. vykusios ekspedicijos Nerimi dalyviai. Šie ir kiti pasakojimai pateikti leidiniuose „Neris: 2007 metų ekspedicija“ [10] bei „Tautosakos darbai“ (T. 33) [9].

Pasak archeologo, dr. Vykinto Vaitkevičiaus, istoriniuose dokumentuose minimas Panerių dvaras greičiausiai stovėjo Karageliškėse. Dvaras priklausė Oginskiams, vėliau Gutakauskams. XVIII a. pab. Panerių (Karageliškių) dvarą įsigijo S. A. Poniatovskio sekretorius Stanislovas Puzyna, o po daugiau nei 20 m. kaip kraitis jis atiteko Aleksandrai Riomerienei [10]. 1795 m., dvarą valdant S. Puzynai, prie kaimo upelio stovėjo vienerių girnų malūnas, o dvaro valdos apėmė teritoriją abipus upės Aliosos [7]. V. Vaitkevičius teigia, jog kažkuriuo metu, keičiantis savininkams, dvaras buvo perkeltas iš Karageliškių į dabartinę jo vietą Paneriuose [10].

2017 metais buvo naujai atrastas ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą netoli Karageliškių esantis Karageliškių piliakalnis (u. k. 41588) (žr. adresu). Apie jį trumpai  rašyta leidinyje „Lietuvos piliakalniai“, 4 t. [5]. Piliakalnis datuojamas I t-mečiu prieš Kr. – I t-metis po Kr. [1, 5, 8]
2017 m. kovą atokiuose Neries šlaituose piliakalnį primenančią kalvą pastebėjo Neries regioninio parko direkcijos darbuotojas Saulius Pupininkas. Balandžio 1-ąją suorganizuoto visuomenei atviro žygio metu kartu su doc. dr. Gintautu Vėliumi ir dr. Roku Vengaliu, archeologais iš Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, buvo išžvalgyta ši vietovė ir tarp dviejų gilių raguvų įsispraudusioje aukštumoje pastebėtos gynybinio pylimo ir griovio liekanos, lygi, ištęsto trikampio formos piliakalnio aikštelė. Aikštelės šonuose, šlaituose, žemės paviršiuje rasta brūkšniuotosios keramikos šukių. Manoma, kad šie radiniai mena laikus dar iki mūsų eros pradžios, todėl šis piliakalnis priskiriamas prie ankstyviausių Neries regioniniame parke esančių piliakalnių. Archeologas dr. Egidijus Šatavičius teigė šią kalvą esant piliakalniu nustatęs 2015 m. spalio mėnesį ir apie tai informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos [1, 8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Elektrėnų savivaldybėje atrastas naujas piliakalnis / Aplinkos ministerijos komunikacijos skyrius. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – 2017, bal. 14, p. 6.
2. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
3. Karageliškės // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 152–153; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_vievis/>.
4. Karageliškės : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : etnografinė-istorinė apžvalga. – Vilnius, 2013. – P. 255–256; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-vievio-seniunija/>.
5. Karageliškės, Elektrėnų sav., Vievio sen. – // Lietuvos piliakalniai. –  2018. –  T. 4, p. 82–83.
6. Ludwik Szymon Gutakowski : 1738-10-28–1810-12-01 [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/ludwik-szymon-gutakowski-1738-1811-prezes-senatu-ksiestwa-warsz>.
7. Misius, Kazys. Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 metų revizijos duomenys : Žaslių parapija [minimas Kerogališkių, Kierogaliszki [Karageliškių] dvaras] // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 81.
8. Neries regioninis parkas pasipildė dar vienu piliakalniu [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-28]. Prieiga per internetą: <http://alkas.lt/2017/04/06/neries-regioninis-parkas-pasipilde-dar-vienu-piliakalniu/>.
9. Piasecka, Beata. Vilniaus apylinkių padavimai : [Karageliškės] / Beata Piasecka, Ida Stankevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius. – Iliustr. // Tautosakos darbai. – Vilnius, 2007. – [T.] 33, p. 213–214.
10. Vaitkevičius, Vykintas. Vidurupis nuo Žeimenos iki Gegužinės. – Iliustr. // Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3, p. 78.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2019, 2022.