„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Elektrėnų savivaldybė Kietaviškių seniūnija Kareivonys

Kareivonys – kaimas šalia Naujųjų Kietaviškių, 4 km į pietvakarius nuo Elektrėnų, pietuose ribojasi su Aujėdo ežeru, rytiniu pakraščiu teka Spengla [7, 10] yra Bedugnio ežerėlis [7].

Kaime gyvena 298 gyventojai: 156 vyrai, 142 moterys (2011) [6]. 

Mūsų senolių skrynią atvėrus

Mūsų senolių skrynią atvėrus. – Kaunas, 2008. Knygos viršelis

Kareivonyse įsikūrusi Kietaviškių pagrindinė mokykla (įkurta 1932 m. Kietaviškės, į Kareivonis perkelta 1998 m.), kurioje veikia Kraštotyros muziejus [18, 22].
1986 m. Kareivonyse buvo įsteigtas šiltnamių kombinatas. Įmonė, pavadinta AB „Kietaviškių gausa“, labai išsiplėtė. 150 tūkst. kv. m ploto šiltnamiai – antri pagal dydį Lietuvoje, augina kokybišką produkciją: salotas, pomidorus, agurkus [7]. Šalia buvo pastatytas daugiabučių namų kvartalas. Kareivonyse keletą metų veikia moderni medžio apdirbimo įmonė UAB „Boen Lietuva“ [7].
 
Kareivonyse dirbo mokytoja, knygnešė, daraktorė Ona Lisauskaitė (1884–1954) [9, 21].
Kajetonas Čepanas (kunigas, lietuviškių mokyklų steigėjas, knygnešių ir daraktorių globėjas) prieš I pasaulinį karą Kareivonyse įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą [9, 15].
Kareivonyse gimė rašytojas Juozas Kralikauskas (1910–2007) [8, 12, 20], Vincas Kananavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas [25].

Informacijos apie Kareivonis galima rasti knygoje „Kietaviškės“ [4, 11, 23], Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [10], Danutės Gudelienės surinktoje medžiagoje leidinyje „Elektrėnai“ [7], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [11], enciklopediniame žinyne „Lietuvos istorija“ [13], bibliotekininkės Janinos Černiauskienės straipsniuose Kietaviškių parapijos laikraštyje „Kietaviškės“ [2, 3] ir kt.
Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [17] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [13] yra Onos Rasutės Šakienės surinkti žmonių pasakojimai apie Kareivonių kaimą, piliakalnį, akmenis, kapus ir kt., užrašyti prisiminimai, apdavimai, taip pat iš Kareivonių kaimo kilusių gyventojų dainos su natomis.
2014 m. išleistas knygos „Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse“ I tomas. Čia publikuotos Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse 1918–1919 m. Teodoro Brazio užrašytos dainos. Leidinyje pateiktos ir Kareivonių kaimo gyventojos Michalinos Gudelytės dainos [16].

1975–1976 m. Kietaviškių apylinkių kaimų vietovardžius rinko Kietaviškių, tuomet aštuonmetės, mokyklos kraštotyros draugijos nariai. Kareivonių kaimo vietovardžius užrašė Jonas Cibulskas [11].

Kareivonių kaimas (lenk. Koreiwiance) minimas 1744 m. Kietaviškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1791 m. kaime buvo 20 sodybų, 151 gyventojas. Kaime dominavo Lankučių pavardė. 1846 m. Kareivonių kaime pagal surašymą buvo 20 sodybų (20 gyvenamųjų namų ir 81 ūkinis pastatas). Gyveno kaime 157 gyventojai [10].
1910–1914 m., kai Kietaviškėse buvo tik rusiška mokykla, Kareivonyse vaikai buvo mokomi lietuviškai. Tai buvo slapta lietuviška mokykla pas Aleksandrą Lanką, kurią įsteigė Kietaviškių klebonas K. Čepanas [9, 15, 20]. Daraktorė buvo O. Lisauskaitė [9, 21]. Vėliau buvo įkurta pradinė mokykla, 1924–1925 m. Kareivonių pradinė mokykla buvo uždaryta, jos visas turtas buvo perduotas Kietaviškių pradinei mokyklai.
1919 m. vasarą Kareivonių ir Jagėlonių kaimų apylinkėse su Vokietijos kariuomenėje tarnavusiais lenkų Poznanės pulko daliniais keletą kartų susirėmė Lietuvos kariuomenės Vilniaus bataliono II-oji kuopa, kurios eilėse kovojo ir būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis [10].
1923 m. Kareivonių kaime buvo 51 sodyba, 268 gyventojai. Kaimas augo. 1931 m. jau buvo 61 sodyba. 1933 m. gyvenvietė buvo išskirstyta į vienkiemius [10].
1941 m. ištremta 5 asmenų Kareivų šeima, 1948 m. įkalintas P. Jančiauskas, 1949 m. ištremta 4 asmenų Kralikauskų šeima.
1947 m. kaime buvo 20 sodybų, 209 gyventojai, 1959 m. – 246 gyventojai, 2000 m. – 41 gyvenamas namas, 322 gyventojai.

Kareivonys – viena seniausiai apgyvendintų Kietaviškių seniūnijos vietovių. 1995 m. kaime vykusios archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu buvo aptikta vėlyvojo paleolito-mezolito pr. gyvenvietės pėdsakų (IX–VIII tūkst. pr. Kr.) [7, 10]. Pagal žvalgomosios ekspedicijos atrastas puodų šukes, brūkšniuotą keramiką, titnaginius kirvius, gremžtukus-grandukus nustatyta, kad šioje vietovėje daug žmonių gyveno Žalvario amžiaus laikotarpiu. Žvalgomąją ekspediciją organizavo Kultūros paveldo ir Kaišiadorių etninės kultūros centrai, apylinkes tyrinėjo archeologas Algirdas Girininkas [4]. Tačiau šios gyvenvietės teritorija yra ne Elektrėnų sav., o Žiežmarių apylinkės sen., Kaišiadorių r. sav. 0,4 km į šiaurę yra spėjamas Kareivonių (arba Girelės) piliakalnis. Prie jo vietos gyventojai yra aptikę nemažai akmeninių kirvukų. Jie yra archeologo A. Girininko klasifikuoti ir aprašyti, saugomi Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejuje.
Legendomis ir pasakojimais apipintas Kareivonių, Girelės piliakalnis yra ovalo formos, apie 100 m ilgio ir 21 m pločio. Pylimų ir griovių nėra. Jis apaugęs ąžuolais, lazdynais ir kitokiais krūmais. Rytinėje piliakalnio dalyje yra aikštelė, kurios pakraščiai apaugę ąžuolais. Senos gyvenvietės likučių neaptikta, todėl greičiausiai tai tik kalnelis, piliakalniu vadinamas. Čia anksčiau vykdavo įvairios šventės.

Kaime yra senos kapinės. 2000 m. čia rastas durklas. 1969 m. Kaišiadorių rajono spaudoje buvo parašytas straipsnis apie Kaišiadorių vidurinės mokyklos muziejuje saugotą grandininių šarvų dalį, rastą Kareivonių kapinėse kasant duobę [10].

1981 m. Kareivonyse (Saulės g. 3) buvo įkurtas Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus. Muziejuje yra daugiau kaip 400 eksponatų, surinktų Kietaviškių apylinkėse. Eksponatai saugomi salėje ir klėtelėje. Iš vertingesnių minėtini: knygnešio Motiejaus Grybausko sermėga, 1900 m. moteriški marškiniai, akmeniniai kirvukai, puodų, koklių šukės iš didikų Pociejų dvarvietės, rašytojo J. Kralikausko laiškai. Čia dirba muziejaus įkūrėja, mokytoja, kraštotyrininkė Danutė Gudelienė [1, 20]. Apie šį muziejų, jame esančią ekspoziciją rašoma knygelėje „Mūsų senolių skrynią atvėrus“ [22].
 
1993 m. gegužės 7 d. Kareivonyse, ant nedidelės kalvelės, buvo pastatytas koplytstulpis su užrašu „Rašytojo Juozo Kralikausko gimtinė“ [8]. Šalia stovi akmuo su iškaltais žodžiais „Mažvydas, Mindaugas – mano kūrybos esmė“.

Gimtosios žemės įtaką savo kūrybai pabrėžia iš Kareivonių kilęs rašytojas J. Kralikauskas knygoje „Ąžuolai piliakalnyje: devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos“ [19]. Čia spausdinamuose rašytojo tekstuose ir pokalbiuose („Mitologinį rytą“, „Pradai bei ištakos“ ir kt.) prisimenamas ir gimtasis kaimas. O. R. Šakienė mini šį kaimą savo eilėraščiuose [24].

Literatūra ir šaltiniai

  1. 2008 Metų žmogus: [apie kraštotyrininkę Danutę Gudelienę]. – Iliustr. // Kietaviškės. – 2009, Nr. 2, p. 4.
  2. Černiauskienė, Janina. Kareivonių kaimo istorija. – Iliustr. // Kietaviškės. – 2008, Nr. 8, p. 3; Nr. 9, p. 3.
  3. Černiauskienė, Janina. Kuo gražūs Kareivonys: [apie kaimą] // Kietaviškės. – 2008, Nr. 11, p. 4.
  4. Girininkas, Algirdas. Kietaviškių apylinkių priešistorė // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 28–31.
  5. Girininkas, Algirdas. Nauji archeologijos paminklai Kaišiadorių rajone: [Kareivonių gyvenvietė, dabar vadinama Girelės] // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1994/95, p. 290–296; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/1994-1995/290-296.pdf>.
  6. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  7. Gudelienė, Danutė. Kietaviškių seniūnija: ieškojimai ir atradimai: [apie Kareivonių piliakalnį, archeologinius kasinėjimus ir radinius; apie veikiančias įmones] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 311–320, 399–401.
  8. Gudelienė, Danutė. Rašytojas Juozas Kralikauskas // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 150–154.
  9. Gudelienė, Danutė. Švietimas // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 124–136.
  10. Gustaitis Rolandas. Kareivonys: [kaimo istorija] // Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 55–56.
  11. Janušaitytė, Rita. Vietovardžiai: [Kareivonių kaimas] // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 159–160.
  12. Kalėda, Algis. Kralikauskas Juozas: [biografija ir kūryba]. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – [T.] 10, p. 704.
  13. Kareivonių kaimas // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 175–180.
  14. Kareivonys // Lietuvos istorija. – Vilnius, 2011. – T. 1, p. 738.
  15. Kareivonys // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 418.
  16. Kareivonys: [tautinės dainos] // Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse / užrašė Teodoras Brazys ; [sudarė Kostas Aleksynas]. – Vilnius, 2014. – T. 1, p. 50–56.
  17. Kareivonys: [žmonių pasakojimai apie kaimą, piliakalnį ir kt.] // Ar meni tų ažerų? : Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 125–130.
  18. Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/elektrenai/kietaviskiu_mokyklos_muz.htm>.
  19. Kralikauskas, Juozas. Ąžuolai piliakalnyje: devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos. – Torontas, 1984. – 205, [1] p.: iliustr.
  20. Laiko vingiais: [Elektroninis išteklius]: Elektrėnų krašto kultūros paveldas. – [Elektrėnai], 2009. – 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM) + įd. lap. (12 x 24 cm): iliustr.
  21. Laurinavičius, Jonas. Ona Lisauskaitė (1884–1954): [biografija]. – Portr. // Kaišiadorių krašto žmonės. – Kaišiadorys, 2002. – P. 143–144.
  22. Mūsų senolių skrynią atvėrus. – Kaunas, 2008. – 24 p.: iliustr.
  23. Nepriklausomybės kovos // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. – P. 73–79.
  24. Šakienė, Ona Rasutė. [Kietaviškės. Gražioji bažnyčia.] ; [Pro Obenius kur vyšnios žydi] // Strėva. – 2009, kovas, p. 4.
  25. Vincas Kananavičius // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. – Vilnius, 2004. – T. 4, p. 148.

Parengė: Janina Černiauskienė (Elektrėnų SVB Kietaviškių filialas), Jūratė Volungevičienė (Elektrėnų SVB), Eglė Milkamanavičiūtė 2011; 2013; 2019.