Kaimas Veprių seniūnijoje, 2,3 km į rytus nuo Veprių miestelio.

Gyvena 6 žmonės, iš jų: 2 vyrai ir 4 moterys (2011 m.) [2].

Kauzlaučiznos kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis padarytas iš asmenvardžio Kazlas, kuris yra lietuviško asmenvardžio Ožys vertinys [4].

Kazlaučiznos kaimo vietovardis aprašomas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [4], apie Kazlaučiznos pilkapyną rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [3], apie iš šio kaimo kilusį garsų kraštotyrininką Joną Žentelį rašoma monografijoje „Vepriai” [1]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Kazlaučiznos kaime gimė mokytojas, chorvedys, skulptorius, kraštotyrininkas, Veprių visuomeninio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos šviesuolis Jonas Žentelis (g. 1929) [1].

Kaimo ribose, 400 m į šiaurės vakarus nuo Šventosios dešiniojo kranto, apie 1, 3 km į šiaurės rytus nuo Cedrono ir Šventosios santakos, Slabados miško šiaurinėje dalyje yra Kazlaučiznos pilkapynas, išsidėstęs 400 m ilgio ir 150 m pločio plote. Yra išlikę apie 40 pilkapių. Jų sampilai 6–8 m skersmens, 1–1, 2 m aukščio. Pagrindus juosia grioviai. Dalis pilkapių apardyta. Pilkapiai datuojami IX-XII a. 1970 m. ir 1984 m. pilkapynas buvo žvalgytas, bet išsamiai netyrinėtas [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Sakolnikienė, Vaidutė. Veprių muziejaus įkūrėjas Jonas Žentelis. – Portr. // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 1190-1191.
2. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Vaitkunskienė, Laima. Kazlaučiznos pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 112.
4. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 93.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2012; 2016