Senosios Kietaviškės yra 1 km į šiaurės rytus nuo Naujųjų Kietaviškių [4].
Gyvena 32 žmonės: 15 vyrų ir 17 moterų (2021) [1].
Kaime į Strėvą įteka apie 6 km ilgio Skersės upeliukas [2].
Pietinė kaimo dalį skalauja Gilūšio ežeras. Anksčiau tai buvo du ežerai – Gilūšio ir Gavieko, susisiekiantys siauru grioviu, tačiau pakėlus vandens lygiui ežerai susiliejo. Rytuose siekia Elektrėnų marias [2, 4].
Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [4], monografijoje „Kietavišės“ [2].
Senosios Kietaviškės žinomos nuo XVI a. [3, 5]. 1742 m. Kietaviškių bažnyčios inventoriuje minima Kietaviškių parapijai priklausiusi koplyčia Senosios Kietaviškėse (lenk. W Kietvowiszkach Starych). 1932 m. išskirstytas į vienkiemius. [4]
1948 m. ištremta viena seniausių Lietuvoje  tremtinė – Marija Bliujienė, jai buvo 112 m. Po ketverių metų (1952 m.) mirė tremtyje, Krasnojarsko krašte, Jarcevo r., Krivliako kaime [4]

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2015-09-23]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Gudelienė, Danutė. Kietaviškių geografinė charakteristika // Kietaviškės. – Kaišiadorys, 1998. P. 6–11.
3. Gudelienė, Danutė. Kuo garsios Kietaviškių apylinkės. – Iliustr. // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis. – Kaišiadorys, 1999. – P. 101–107.
4. Gustaitis, Rolandas. Senosios Kietaviškės : [kaimo istorija] // Rolandas Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 64.
5. Senosios Kietaviškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966-1975. – T. 2, p. 653.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė, 2022