Kirtimai yra pietinėje Vilniaus dalyje, prie oro uosto, važiuojant Dariaus ir Girėno gatve, apie 5 km. nuo miesto centro. Vakariniu gyvenvietės pakraščiu eina Eišiškių plentas. Kirtimų gyvenvietė priklauso Naujininkų seniūnijai [5].

Kirtimų plotas 1,98 km2. Čia gyvena apie 500 gyventojų, iš jų apie 400 – čigonų (romų) tautybės žmonių (2005 m.) [5].

Dabar Kirtimuose yra įvairių pramonės, prekybos, transporto bendrovių [5]. Vietovėje veikia Kirtimų kultūros centras (Dariaus ir Girėno g. 69) – Vilniaus miesto savivaldybės koordinuojama kultūros įstaiga. Tai daugiafunkcinė įstaiga, sudaranti sąlygas gyventojams realizuoti savo kūrinius, kultūros paveldo, kultūrinio turizmo bei laisvalaikio praleidimo poreikius [9].

Lietuvių kalbininkas Jonas Jurkštas teigia, kad Kirtimų pavadinimas gali būti atsiradęs XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje ir kildina jį iš nelietuviško Porubanek (Kirtimai). Nors gali būti, kad vietovardis turėjęs lietuvišką lytį, bet vėliau buvo visiškai sulenkintas (išverstas). Dabar čia gyvenantys romai šią teritoriją vadina Parubanka [4].

Apie Kirtimus yra šiek tiek literatūros. Trumpą Kirtimų istoriją rasime kraštotyrininko, žurnalisto, visuomenininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [7]. Apie vietovę rašė ir Veronika Maminskaitė-Kulbokienė – geografė, Vilniaus krašto žinovė – knygoje „Rytų Lietuva: vietovės, organizacijos, įvykiai, žmonės“ [6], lietuviškose enciklopedijose [5]. Vilniaus oro uosto architektūra aprašyta leidiniuose „Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas“ [1] bei „Vilnius. 1900-2012: naujosios architektūros gidas“ [12]. Geležinkelio katastrofa, kurioje minimi Kirtimai, aprašyta Nikolajaus Žukovo straipsnyje [13]. Jame pateikiamas įvykio tyrimas, cituojami dokumentai.
Apie Kirtimų čigonų taboro gyvenimą paskaitysime Kristinos Bradaitytės straipsnyje, išspausdintame Severino Vaitiekaus sudarytame straipsnių rinkinyje „Čigonai Lietuvoje ir Europoje“ [2]. Seminaro „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje“ medžiagoje Rasa Paliukienė pateikia tyrimų apie romus medžiagą, statistiką, mini Kirtimų taborą [8].  Apžvelgus periodinės spaudos straipsnius Kirtimų temomis, aiškėja, kad daugiausia rašyta apie romų problemas [8,  10, 12].

Seniau čia buvo kaimelis, įsikūręs miško kirtimuose, nuo kurių ir gavo savo vardą. Pirmojo pasaulinio karo metu vietovė buvo pradėta naudoti aerodromo reikalams. 1926–1927 m. lenkų oro susisiekimo bendrovė LOT buvo įsteigusi civilinį aerodromą. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios čia tris kartus per savaitę iš Varšuvos atskrisdavo lėktuvas. Buvo įrengtas asfaltuotas takas lėktuvams nusileisti. Karo metu aerodromas buvo naudojamas kariškiems reikalams [6, 7].
Pamažu aplink aerodromą statėsi ir Kirtimų miestelis, kurį sudarė nedideli namukai po du butus kiekviename. Kirtimuose po karo buvo įkurta mokykla, kinas, kooperatyvas, geležinkelininkų rūmai, viena kita įmonė [7]. Pagrindinė Kirtimų gatvė susijusi su skrydžiais, pavadinta lakūnų vardu – Dariaus ir Girėno. Anksčiau (apie 1920–1939 m.) ši gatvė taip pat įamžino lakūnų atminimą – ji buvo vadinama tragiškai žuvusių lenkų lakūnų Pranciškaus Žvirkos ir Stanislovo Vyguros vardu. Kirtimuose dar yra J. Dobkevičiaus, F. Vaitkaus, Metalo, Geologų, Meistrų gatvės, Rodūnios kelias [3].

Dabar Kirtimuose yra modernus tarptautinis Vilniaus oro uostas. Oro uosto rūmai buvo pastatyti 1954 m. pagal leningradiečių architektų Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jolkino projektą. Pastatą sudarė trys korpusai: centrinė reprezentacinė dalis, apžvalgos bokštelis ir šoniniai fligeliai. Centrinė dalis papuošta septyniomis nišomis su socialistinio realizmo stiliaus skulptūromis aviacijos tematika. 1983-1993 m. oro uostas buvo pertvarkytas panaudojant postmodernizmo architektūros elementus (autoriai Gintautas Telksnys, Algimantas Alekna, Leonardas Vaitys). 2007 m. oro uostas dar praplėstas. Šiandien tai originalus pastatas, reprezentuojantis kelių architektūrinių laikotarpių madas [1, 11].

Kirtimuose yra ir geležinkelio stotis. Kirtimų – Vilniaus tarpstotyje yra draudžiamas prekinių traukinių eismas, kadangi bėgiais labai greitai leidžiamasi į Vilniaus pusę žemyn. Kirtimai minimi prisimenant didelę traukinio katastrofą 1945 m. Vilniuje. Avarija įvyko dėl Kirtimų geležinkelio darbuotojų aplaidumo. Tuomet sprogmenų prikrautas traukinys su sugadintais stabdžiais buvo paleistas nuo Kirtimų žemyn. Atlėkęs į Vilniaus stotį, sąstatas rėžėsi į čia važiuojantį manevrinį garvežį – kilo gaisras, sprogimai, žuvo daug žmonių [13].

Daugeliui Kirtimai asocijuojasi su didžiausiu Lietuvoje čigonų taboru. Pirmieji čigonai į Kirtimus atkeliavo po Antrojo pasaulinio karo. Nedidelėje teritorijoje jau keletą dešimtmečių gyvena dvi skirtingos čigonų grupės – Aukštutinis ir Žemutinis taborai. Pirmasis yra lietuvių-lenkų, o antrasis – moldavų-rusų. Čigonų etninė grupė ne kartą buvo tyrinėta sociologų. 1996–1997 m. buvo atliktas specialus Kirtimuose gyvenančių čigonų sociologinis tyrimas, kuris atskleidė vertingos informacijos apie jų praeitį, tikėjimą, papročius, buitį [2]. 2001 m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai atliko tyrimą Vilniaus Aukštutiniame ir Žemutiniame tabore Rodūnios kelyje. Sociologai su studentais apklausė 151 suaugusį romą. Iš atsakymų į pateiktus klausimus paaiškėjo, kad 18 % vyrų ir 35 % moterų yra neraštingi. 18 % apklaustųjų nurodė, kad jaučia diskriminaciją. Nors specialiai nebuvo tiriama narkomanijos problema, iš tyrimų paaiškėjo, kad viena iš uždarbio galimybių yra narkotikų prekyba [11]. Stengiamasi romų bendruomenę integruoti į visuomenę. Veikia Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ (Eišiškių pl. 95). Bendrija įregistruota 1997 m. birželio 20 d. Per visą darbo laikotarpį „Čigonų laužas“ aktyviai dalyvavo sprendžiant aktualius romų visuomenės klausimus. Bendrija (kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos vaikų fondu) įsteigė Romų visuomenės centrą (žr. adresu). Centro veiklos tikslai yra romų etninės mažumos integravimas į Lietuvos visuomenę ir romų tautinio savitumo išsaugojimas. Čia rengiami valstybinės kalbos kursai, rūpinamasi priešmokykliniu ugdymu, yra dienos centras vaikams, parengta vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programa, teikiamos socialinės paslaugos romų šeimoms, organizuojamas vaikų vasaros poilsis, vykdoma bendruomenės veikla.

Kirtimuose daug žalumos. Čia yra miškelių, parkų. Specialios pramoginės veiklos juose nėra, tačiau pabūti gamtoje, pasivaikščioti miško takeliais ar tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio tikrai galima.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aerouosto rūmai. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 428-429.
2. Bradaitytė, Kristina. Čigonai apie save ir gyvenimą: [apie 1996-1997 m. atliktą čigonų, gyvenančių Vilniaus Kirtimų Aukštutiniame ir Žemutiniame tabore, tyrimą]. – Bibliogr.: 9 pavad. // Čigonai Lietuvoje ir Europoje. – Vilnius, 1998. – P. 69-86.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. – Vilnius, 2000, p. 14.
4. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 39-40.
5. Kirtimai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T.10, p. 169.
6. Kulbokienė, Veronika. Rytų Lietuva: vietovės, organizacijos, įvykiai, žmonės / Veronika Maminskaitė-Kulbokienė. – Čikaga, 1997, p. 54-55.
7. Kviklys, Bronius. Kirtimai: [iš vietovės istorijos]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 165.
8. Paliukienė, Rasa. Romų situacija Lietuvoje // Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje. – Vilnius, [2005]. – P. 30-32.
9. Ramanauskienė, Vilma. Naujai į save ir į kitus: [apie Vilniaus miesto savivaldybės Kirtimų kultūros centro veiklą]. – Iliustr. // Kultūros aktualijos. – 2008, Nr. 5, p. 20-21.
10. Valonytė, Ligita. Taboro moterys neturi dulkių siurblių, vyrai – darbo: sociologiniai tyrimai parodė, kad čigonams sunku prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2001, gruod. 18, priedas „Sostinė“, p. 2.
11. Vilnius. 1900-2012: naujosios architektūros gidas. – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius, 2011, p. 103, 259.
12. Roma outraged at creation of new police post: [apie padėtį Vilniaus čigonų tabore]. – Portr. // The Baltic times. – 2004, Oct. 7-13 (no. 427), p. 5.
13. Жуков, Николай. Крушение поезда № 984: [apie 1945 m. traukinio katastrofą Vilniuje, įvykusią dėl Kirtimų geležinkelininkų kaltės]. – Iliustr. // Литовскiй курьеръ. – 2008, 1-7 мая (№ 18), p. 16.

Parengė: Aušra Gražulienė, Filomena Kuliešienė (Vilniaus m. SCB Tomo Zano biblioteka), 2013; Danguolė Dainienė (VAVB), 2016