Koplyčnikai

Koplyčnikai – kaimas Zujūnų seniūnijoje. 7 km į pietus nuo Sudervės. Pro kaimą teka Koplyčios upelis.

Koplyčninkai – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 79 žmonės. Iš jų – 39 vyrai ir 40 moterų [1].

Žmonės teigia, kad kaimas pavadintas dėl ten stovėjusios stebuklingos koplyčios [4].

Rašytiniuose šaltiniuose istorinių duomenų apie Koplyčnikus yra mažai. Apie kaimą rašoma 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [5], grafo Konstantino Tiškevičiaus kelionių įspūdžių knygoje „Wilija i jej brzegi“ („Neris ir jos krantai“) [2, 6]. Kaimas minimas „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“ (Vilnius, 1976). Apie stebuklingą šaltinį rašo Vykintas Vaitkevičius knygoje Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija“ [3]. Apie kaime buvusią koplyčią rašoma leidinyje „Tautosakos darbai“ [4]. Yra informacijos internete.

Kaimas žinomas nuo 1647 m., kai priklausė Mozūriškių palivarkui. Gyventojai dar mena Koplyčios vietą, tačiau tikslesnių duomenų apie jos statybos laiką ir aplinkybes nėra. Padavime rašoma, kad: „Toje vietoje, kur įvyko stebuklas, pastatė koplyčią. Būdavo, kad mirę žmonės per tris dienas atgydavo. Dėl to numirėlius tris dienas laikydavo toje koplyčioje. Jei neatgydavo, tada laidodavo. Būdavo, kad ir atgydavo. Ir kaimas Koplyčninkais pavadintas dėl ten stovėjusios koplyčios“ [4].

Yra žinoma, kad 1866 m. Kopličnikuose buvo 7 namai, kuriuose gyveno 64 katalikai [5].

Grafas Konstantinas Tiškevičius, pamatęs tą vietovę, parašė: „Nors ir supratau visą seno mokslininko pašaukimo svarbą, nors ir labai branginau archeologinius tyrimus, bet pats nežinojau, ar šią akimirką man atsidėti savo mokslo tyrimams, ar gėrėtis tuo didžiu gamtos paveikslu, kurio jokia drobė negali tobulai perteikti,…. Ta vietovę vadinama Koplyčininkais“ [2, 6].

Šalia kaimo, Koplyčios upelio dešiniame krante, yra stebuklingas šaltinis, įtrauktas į Lietuvos šventviečių katalogą [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2017 09 08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Tyszkiewicz, Konstanty. Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis. – Vilnius, 1992, p. 250.
3. Vaitkevičius, Vykintas. Koplyčninkai, Zujūnų s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 66.
4. Vilniaus apylinkių padavimai: [apie Koplyčninkus – p. 219-220] // Tautosakos darbai (XXXIII). – 2007, p. 198 – 247.
5. Kapliczniki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1882. – T. 3 (Haag-Kępy), p. 824; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/824>.
6. Tyszkiewicz, Konstanty. Wilija i jej brzegi = Neris ir jos krantai. – Pakart. 1871 m. knygos orig. laida. – Vilnius, 2008, p. 226.

 

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2017.