Kosakai

Nykstantis kaimas Pabaisko seniūnijoje, kuriame nebėra nė vieno gyventojo (2011) [1].

Kosakų kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Kosakas, kurio kilmė neaiški. Gali būti kilęs iš pravardės, taikytos žmogui, kuris įpratęs klaidingai sakyti – „Ko sakai?“ vietoje „Ką sakai?“ [3].

Apie Kosakų kaimą informacijos labai mažai. Vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [3], Vaitkevičius Vykintas knygoje „Senosios Lietuvos Šventvietės: Aukštaitija” [2] aprašo kaime esančias senąsias Lietuvos šventvietes: Koplyčių kalną, Galbos upelį ir akmenį su dubeniu.

Kaime yra senųjų Lietuvos šventviečių – tai Koplyčios vietovė, kurioje minimas kalnas, Galbos upelis ir akmuo su dubeniu. Vietovė nurodoma Šaltupės miško 58 kvartalo pietrytiniame kampe, 80 m. į rytus nuo kelio Pašilė–Sukiniai. Koplyčių kalnu vadinamas eroduojantis skardis dešiniajame Galbos upelio krante, ties staigiu upelio vingiu. Yra išlikęs tik šiaurės rytų kalno papėdės fragmentas. Kosakų akmens su dubeniu senoji vieta nėra žinoma. 1941 m. akmenį iš Koplyčių vietovės į savo sodybą Naceliškio kaime atvežė Juozas Mulevičius, norėdamas akmenį panaudoti statyboms, tačiau dėl nežinomų aplinkybių akmuo liko nepanaudotas. 1999 m. akmuo buvo surastas ir netrukus po to perkeltas į Ukmergės kraštotyros muziejų. Akmuo – mėlynos spalvos su balkšvais ir raudonais intarpais smulkiagrūdis granitas, 0,96×1,1 m dydžio, per 30 cm aukščio, natūraliai plokščiu viršumi. Akmenyje – 22 cm skersmens ir 17 cm gylio preciziškai nugludintas smailiadugnis dubuo [2].

Apie Kosakų Koplyčias yra likę užrašyta įvairiausių pasakojimų ir padavimų. Pasakojama, kad toje vietoje stovėjusi koplyčia, o akmenyje būdavę pripilta švęsto vandens, kuriuo žmonės prausėsi. Bet kartą griuvęs kalnas ir užvertęs tą koplytėlę. Ta vieta laikoma stebuklinga ir žmonės iš tos vietos ima vandenį akims prausti, gydyti. Pasakojama, kad tose vietose randama labai senų pinigų [2].

Už 1,5 km į vakarus nuo Kosakų Koplyčių, kitapus Šventosios upės, yra Kukovaičio kalnas.
 
 Literatūra ir šaltiniai
 

1. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-12]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Vaitkevičius, Vykintas. Kosakai: Koplyčios: kalnas, Galbos upelis ir akmuo. – Iliustr., schem. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos Šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 161-163.
3. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 114.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016