„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Ukmergės rajonas Pivonijos seniūnija Krikštėnai

Kaimas Pivonijos seniūnijoje, įsikūręs apie 16 km į pietryčius nuo Ukmergės, 12  km į šiaurės vakarus nuo Širvintų, 1 km į rytus nuo greitkelio Vilnius–Panevėžys. Ribojasi su Vileikių, Bartkūnų, Kazarieckos, Ratupės kaimais. Vileikių ir Krikštėnų kaimus skiria senasis kelias Ukmergė–Širvintos. 

Iš rytų prie kaimo prieina Šešuolių giria, prasidedanti prie Parijos upelio ir besitęsianti Šešuolių ir Širvintų link.  Rytinėje kaimo pusėje teka Parijos upelis [8]. Krikštėnų miškuose gyvena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai: juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, erelis žuvininkas, vapsvaėdis ir vištvanagis [19].

Kaime gyvena 102 žmonės, iš jų: 49 vyrai ir 53 moterys (2011) [20].
Krikštėnų kaimo pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Krikštėnas, seniau reiškusio „priklausantis žmogaus, vardu Krikštas, šeimynai“. Asmenvardis Krikštas yra krikštavardžio Kristijonas liaudinis variantas. Jis kilęs iš sulotyninto graikiško vardo Christianus – „krikščionis“ [22].
 
Apie Krikštėnus rašyta nemažai. Apie kaimą informacijos yra „Lietuvių enciklopedijoje“ [7], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], kraštotyrininko, visuomenininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai“ [11], Algimanto Semaškos leidinyje „Lietuvos keliais: turisto žinynas“ [17], apie Krikštėnų miškus ir jų gyvūniją rašyta knygoje „Ukmergės miškų urėdija“ [19]. Apie Krikštėnų dvaro sodybą informacijos yra šiuose leidiniuose: „Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai“ [14], „Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai“ [18]. Nemažai literatūroje aprašytas ir vienas žymiausių kaimo architektūros paminklų – Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Apie ją rašoma knygose „Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės“ [6], „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“ [10], apie du bažnyčioje esančius dailės kūrinius – skulptūrą „Nukryžiuotasis“ bei žalvarinį varpą rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [12, 15]. Daug informacijos apie Krikštėnus yra rajono spaudoje ir internete.
 
Aktyviai veikia Krikštėnų kaimo bendruomenė, kaupianti įvairią informaciją apie savo kaimą. Senosios klebonijos patalpose yra įsikūrusi Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės bendruomenė. 1996 metais Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio paskatinta, iš Prancūzijos atvyko sesuo Rozana, trokštanti tarnauti Lietuvos bažnyčiai. Buvo įkurtas vienuolynas, kurio pagrindinės veiklos kryptys – Gerosios Naujienos skleidimas, rekolekcijos, dvasinis auklėjimas [2].
 
Krikštėnuose yra ir kitų visuomeninių pastatų: buvusio gyvenamojo namo patalpose (tarybinio ūkio kontoros patalpose) įsikūręs paštas, medicinos punktas, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos padalinys. Buvusio vaikų darželio pastate yra Ukmergės kultūros centro filialas. Taip pat yra „Šilo“ vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius (1938-1949 m. pradinė, 1949-1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1994-2005 m. pagrindinė), girininkija, Ukmergės vartotojų kooperatyvo parduotuvė.
 
Istoriniuose šaltiniuose Krikštėnų kaimas minimas nuo 1744 metų [11].
1939 m. įkurta Krikštėnų parapija [14].
Sovietmečiu Krikštėnai buvo apylinkės centras (1950-1963), tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė [8].
 
Krikštėnų kaimas – stačiakampio plano. Jame yra keletas architektūros paminklų. Žymiausią iš jų –  dabartinę Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią 1787-1790 m. pastatė iš šių vietų kilęs prelatas, filosofijos daktaras Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, žymus XVIII a. pab. – XIX a. pradžios politinis ir visuomenės veikėjas, lietuvių kalbos tyrinėtojas ir propaguotojas.
 
Medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra liaudiško klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, su bokšteliu, vienanavė. Bažnyčios pagrindinis fasadas išryškintas keturių kolonų portiku ir apdailintas liaudiškais pjaustiniais.  Iki šių dienų išlikęs Krikštėnų bažnyčios pastatas buvo keletą kartų (1888, 1929, 1940-1941, 1957-1959 ir 1970) rekonstruotas, perstatytas [10].
 
Bažnyčioje yra du paminkliniai dailės kūriniai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą: profesionalaus vietos skulptoriaus darbo XIX a. skulptūra „Nukryžiuotasis“ (medis, 68 cm aukščio)  ir varpas (žalvaris, liejimas), kurį 1830 m. išliejo Danielius Vėneris Vilniuje. Tai vienas iš retų išlikusių šio meistro dirbinių  [12, 15]. Bažnyčios viduje, prie Šventosios Marijos altoriaus, 1996 m. atidengtas medinis bareljefas K. Bogušui, vaizduojantis atverstą knygą, kurioje užrašyta: „Kunigui/ Ksaverui/ Bogušui/ (Bogužiui) / XVIII-XIX a. išaukštinusiam /lietuvių /tautą ir kalbą, /1790 m. pastačiusiam /Krikštėnų bažnyčią /250 Jubiliejaus/ proga dėkingi/kraštiečiai 1996 m.“ (skulpt. Rimantas Zinkevičius). Bažnyčios šventorius  apjuostas klasicistinės stilistikos tinkuotais ir akmenėlių mozaika puoštais vartų stulpais, išmūrytais 1823 m. ir kaltine tvora. Bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis kryžius (tautodailininkas R. Zinkevičius) jubiliejiniams 2000-iesiems metams. Taip pat šventoriuje yra granitiniai antkapiniai paminklai: klasicistinis Julijono ir Rožės Pamarnackių paminklas padarytas Vilniuje, Juozapo Kazlausko skulptūros dirbtuvėje, po 1856 m. bei Jono Zacharevičiaus (mirusio 1879 m.) – tipiškas romantizmui [10].
 
Kaime yra išlikę buvusio Krikštėnų dvaro sodybos fragmentai. Apie Krikštėnų dvaro įsikūrimą tikslių žinių nėra. Žinoma, kad 1745 m. iš Monkevičių dvarą pirko Ignas Bogušas (1720-1778), LDK politinis veikėjas, teisininkas, vienas iš Baro konfederacijos vadovų, kilęs iš šių apylinkių. Po jo mirties dvarą paveldėjo jaunesnysis brolis Ksaveras Bogušas (1746-1820). Apie Pranciškų Ksaverą Mykolą Bogušą, garsią to laikotarpio asmenybę, rašyta bendro pobūdžio bei literatūros enciklopedijose, biografijų žodynuose, lietuvių literatūros istoriografijai bei istorijai, lietuvių kultūros ir kalbos istorijai skirtuose veikaluose bei daugelyje kitų leidinių [3, 21, 23].
 
Ksaverui Bogušui eiliuotą laišką yra paskiręs vienas žymiausių XIX a. pradžios lietuvių rašytojų, poetų Dionizas Poška. Laiške „Pas kunigą Ksaverą Bogušą, lietuvį, ir Jokimą Lelevelį, mozūrą“ reiškiami patriotiniai jausmai, džiaugiamasi, kad yra mokslininkų, kurie domisi Lietuvos istorija, jaudinamasi dėl lietuvių nutautėjimo. Laiške su pakilimu aukštinami K. Bogušo ir J. Lelevelio veikalai, raginama iš jų mokytis [16]. 
 
Nėra duomenų, kaip atrodė K. Bogušo laikų dvaras. Pastarajam  išsikėlus į Varšuvą, Krikštėnų dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau Julius Pac Pomarnackis, kuris XIX amžiaus viduryje čia pastatė vėlyvojo baroko stiliaus dviaukščius rūmus. Šalia rūmų stovėjo vienaaukštė oficina [1, 18].
XX amžiaus pradžioje dvaras buvo parduotas ir jo savininku tapo prancūzų kilmės carinės Rusijos generolas Edvardas de Bondi, vėliau dvarą valdė jo sūnus – karinio jūrų laivyno admirolas Ignacis de Bondi. Paskutinė dvaro valdytoja iki sovietmečio buvo I. de Bondi žmona Eugenija [5]. 
Dvaras nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, bombos sugriovė vieną rūmų sparną.
Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau remontuoti ir vėl apleisti.
1994 m. dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams, kurie dvarą pardavė Vladui Algirdui Šemetai. Rūmai jo pastangomis 2010 m. restauruoti, atkurta jų išvaizda, interjeras, aplinka [14].
 
Kaip atrodė Pomarnackių rezidencija galima pamatyti dailininko Napoleono Ordos (1807-1883) 1875 m. piešinyje, kuris yra bene vienintelis ikonografinis šaltinis, vaizduojantis Krikštėnų dvaro rūmus prieš XX a. rekonstrukcijas [13].
 
Krikštėnuose yra veikiančios kapinės, kuriose 1814 m. kunigo Čepavičiaus ir parapijiečių rūpesčiu buvo pastatyta medinė koplyčia, kurioje retkarčiais buvo laikomos pamaldos [6]. Ši koplyčia nėra išlikusi.
 
Kaime veikia Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Krikštėnų kaimo padalinys. 1946 m. buvo atidarytas klubas-skaitykla, kuris 1952 m. reorganizuojamas į kaimo biblioteką. Ilgą laiką biblioteka buvo Krikštėnų dvaro pastate,  vėliau perkelta į buvusio tarybinio ūkio administracijos pastatą, kur yra ir dabar. 2005 metais atliktas patalpų remontas. Bibliotekos aptarnaujamame regione yra 18 kaimų, gyvena 351 gyventojas, iš kurių 163 yra šios bibliotekos vartotojai. Bibliotekos fonde sukaupta 52 fiz. vnt.kraštotyros dokumentų (spaudinių). Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra 454 (2016 m.) [9].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Aftanazy, Roman. Krikštėnai (Chrzczeniszki). – Iliustr. // Eskizai. – Nr.15(2005), p. 22-23.
2. Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės bendruomenė [interaktyvus]. 2002 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.ausrosterese.lt/istorija/kongregacijos-atsiradimas/>.
3. Biržiška, Vaclovas. Pranciškus Ksaveras Mykolas Bagužis // Biržiška, Vaclovas. Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. – Vilnius, 1990. – T. 2: XVIII-XIX amžiai, p. 162-168.
4. Ežerskytė, Loreta. Krikštėnų dvaras keliasi naujam gyvenimui. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2009, bal. 25, p. 1, 16.
5. Griškevičienė, Rasa. Admirolo anūkė: [apie Krištėnų dvaro buvusių savininkų Eugenijos ir Igno de Bondi šeimos likimą]. – Iliustr. // Eskizai. – Nr.15(2005), p. 34-35.
6. Jankevičienė, Algė. Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės. – Vilnius, 2007, p. 156, 284.
7. Krikštėnai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1958. – T. 13, p. 128.
8. Krikštėnai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 49.
9. Krikštėnų kaimo padalinys. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka  [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą:  <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
10. Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. – Vilnius, 2006. – P. 330-333.
11. Kviklys, Bronius. Krikštėnai // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2. – P. 544.
12. Latonas, Stasys. Krikštėnų bažnyčios dailės kūriniai: „Nukryžiuotasis“. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 103-104.
13. Levandauskas, Vytautas. Krikštėnai / Vytautas Levandauskas, Renata Vaičekonytė – Kepežinskienė. – Iliustr. // Napoleonas Orda: senosios Lietuvos architektūros peizažai. – Vilnius, 2006. – P. 225 -226.
14. Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai. – Vilnius, 2010, p. 185-187.
15. Nevčesauskienė, Nijolė. Krikštėnų bažnyčios dailės kūriniai: varpas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 104.
16. Poška, Dionizas. Pas kunigą Ksaverą Bogušą, lietuvį, ir Jokimą Lelevelį, mozūrą, raštas žemaičio metuose 1810: [poezija] // Poška, Dionizas. Raštai. – Vilnius, 1959. – P. 48-53.
17. Semaška, Algimantas. Krikštėnai. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 542-543.
18. Semaškaitė, Ingrida. Krikštėnai. – Iliustr. // Semaškaitė, Ingrida. Dvarai: spindesys ir skurdas: Lietuvos dvarų likimai. – Vilnius, 2007. – P. 351-352.
19. Ukmergės miškų urėdija. – Vilnius, 2006, p. 17.
20. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
21. Zinkevičius, Zigmas. Ksaveras Bogušas // Zinkevičius, Zigmas. Rinktiniai straipsniai. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 416-419.
22. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 81.
23. Mościcki, Henryk. Bohusz Franciszek Ksawery Michal. – Lenk. // Polski słownik biograficzny. – Warszawa; Kraków, 1936. – T. 2, p. 229-230.
24. Sienkiewicz, Jan. Chrzczeniszki – wieś przy trakcie: po Wileńszczyźnie bliższej i dalszej. – Iliustr. – Lenk. // Kurier Wileński. – 2005, 24-26 września, p. 1, 8. 

Parengė: Ona Venclovienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Krikštėnų kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016