Mitkiškės

Mitkiškių kaimas yra apie 7 km į šiaurę nuo Kazokiškių, kairiajame Neries krante. Kitame krante – Kernavė [16]. Kaime į Nerį įteka upelė Sukra, kurioje anksčiau buvo malūnas. Kitoje Neries pusėje – Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas.

Mitkiškių kaime gyvena 16 žmonių: 7 vyrai, 9 moterys [4].

Apie kaimą šiek tiek rašyta leidiniuose „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich” („Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas“ [18], „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1968. T. 2), „Elektrėnai“ [16], „Kviečia gražiausios Kazokiškių vietos“ [10]. Trumpai apie Mitkiškes rašoma knygoje „Kazokiškės“ [11], čia pateikiami ir gyventojų atsiminimai. Gyventojų pasakojimai apie kaimą ir jo legendas surinkti trečiojoje mokslininkų ekspedicijos Nerimi knygoje „Neris: 2007 metų ekspedicija“ [15]. Apie kaime buvusį dvarą trumpai rašoma Jadvygos Kulikienės leidinyje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [9].
Gyventojų pasakojimai, legendos apie Grabijolus pateikti Beatos Piaseckos, Idos Stankevičiūtės ir Vykinto Vaitkevičiaus straipsnyje „Tautinių mažumų tautosaka: Vilniaus apylinkių padavimai“ [13].
Etnografiniame–istoriniame leidinyje, tautosakos rinktinėje „Buvom“ užrašyti keli Mitkiškių kaimo gyventojų pasakojimai apie kaimą ir jo gyvenseną bei S. Mlečkos nupiešta senojo kaimo schema [12]. Pasakojimus surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė. Legendos apie Mitkiškių akmenį pateiktos Bronislavos Kerbelytės leidinyje „Paparčiai–Trakai–Kernavė“ [8], keli padavimai pateikiami Lituanistikos paveldo informacinėje sistemoje „Aruodai“  (žr. adresu), sakmė – leidinyje „Elektrėnų savivaldybė“ (Kaunas, 2008).

Senoji Mitkiškių gyvenvietė buvo Neries slėnyje esančiame lygiame lauke, tačiau ši vieta ilgai buvo ariama ir dėl to apardyta [16]. Archeologas Vykintas Vaitkevičius teigia, jog XIV a. 2 pusės kryžiuočių kelio į Lietuvą aprašyme gali būti kalbama apie Mitkiškes. Čia greičiausiai buvo brasta į Lietuvos sostinę Kernavę [15], o per kaimą ėjo karališkasis kelias iš Kernavės į Trakus. Senojoje Mitkiškių gyvenvietėje iki II Pasaulinio karo veikė keltas į Kernavę, vėliau žmonės per upė kėlėsi valtelėmis [1]. Mitkiškių senovės gyvenvietė II yra Mitkiškių kaime, šalia nedidelio Sukros upelio.
Mitkiškių kaimo miške apie 1810 m. buvo laidojami žuvę Napoleono armijos kariai [11].
1933 m. kaime rastas monetų lobis, kurį įsigijo Kernavės klebonas N. Švogžlys-Milžinas [15], vėliau jis pateko į L. Markucko rinkinį, dalį kolekcininko rinkinio įsigijo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus. Lobis galėjo būti užkastas XV a. 1 pusėje, jame buvo lietuviškų lydinių ir monetų, sagė, vario gabalas. Apie lobį rašyta „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ 15 tome, Eugenijaus Ivanausko knygoje „Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390–1868 metais“ (Vilnius, 1995), Reginos Volkaitės-Kulikauskienės leidinyje „Lietuva valstybės priešaušriu“ (Vilnius, 2001, p. 333).
Vietoje, kur Sukra įteka į Nerį buvo Mitkiškių (dar vadintas Aleksandriškių) dvaras, priklausęs Gorskiams [9]. Dvaras neišlikęs, yra tik akmeniniai rūsio pamatai. Netoliese įrengtose kapinaitėse išlikę 3 kapai. Mitkiškių dvaras, pasakojant apie 1863 m. sukilimą, minimas knygoje „Neris tarp Vilniaus ir Kernavės“ (Kaunas, 2008). Sukilėliai, ilsėjęsi dvare buvo užpulti leibgvardijos ir kazokų būrio.
1941 m. tarybinė armija kaime nukankino 11 žmonių [16].

Mitkiškėse yra keturi į kultūros vertybių registrą įtraukti paveldo objektai: mitinis Mitkiškių akmuo (u. k. 3519), Mitkiškių senovės gyvenvietė (u. k. 2566), Mitkiškių senovės gyvenvietė II (u. k. 40973) ir Mitkiškių kapinynas (u. k. 6955) (žr. adresu).
Mitkiškių senovės gyvenvietėje randama lipdytų puodų šukių grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos [7]. Pirmasis, tyrinėjęs akmens amžiaus gyvenvietę buvo Petras Tarasenka [14].
Mitkiškių senovės gyvenvietė II yra apardyta ilgalaikių arimų, maždaug XX a. 1 pusėje pastačius sodybą žalojama įvairios gyvenamosios ir ūkinės veiklos metu.  2015 m. tyrimų metu surinkta įvairių laikotarpių archeologinių radinių. Šioje vietoje stovinčios sodybos savininkas kurmiarausiuose yra surinkęs nemažai įvairių radinių. Daugiausia rasta akmens amžiaus nuoskalos, keletas skelčių ir keli retušuoti dirbiniai, XIX–XX a. keramikos, viena lipdytinė šukė – vėlyvoji grublėtoji keramika, datuojama V–VII a., nemažai geležies šlako. Buvo rasta nemažai žiestos glazūruotos keramikos, kas labiau būdinga dvarvietėms. Archeologas R. Vengalis teigia, jog radiniai rodo šioje vietoje gyventa tiek akmens, tiek geležies amžiais, tiek ir istoriniais laikais [17].
Netoli Mitkiškių (prie Zacišės viensėdžio ir Latvių kaimo) yra Mitkiškių–Latvių piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu [3, 6, 14].
Mitkiškių piliakalnį, senąją gyvenvietę ir čia randamus įvairius daiktus bei kaulus aprašė 1923 m. laikraštis „Lietuva“ [5].
Prie Mitkiškių (0,75 km į rytus nuo kaimo kapinaičių) yra pilko granito akmuo, vadinamas Mitkiškių, Kryžiaus akmeniu su „Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis“ [16]. Prie akmens pastatytas kryžius.
Akmuo – su trimis įdubimais, vadinamais „pėdomis“. Didžiausias įdubimas žmonių vadinamas „Mergelės Marijos pėda“. Buvo tikima, jog Marija čia paliko savo pėdsaką kaip malonės ir globos ženklą [14]. Kitą įdubimą žmonės vadina „Kristaus“, arba „vaikelio Jėzaus pėda“. Trečiasis įdubimas vadinamas „Avinėlio pėda“. Prie Mitkiškių pėduotojo akmens žmonės anksčiau eidavo melstis, dėdavo aukas [16]. Dažnai akmenį laikė šventu ir gydančiu, pvz. per Devintines ten palikti vainikai buvo naudojami kaip gydymo priemonė („Pėdos akmenyse“, Vilnius, 2015). Nuo XIX a. prie akmens laikytos mišios, dedamos aukos, 1935 m. prie akmens buvusi aukų dėžutė, apie jį žinoma daug padavimų [2, 8, 13].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Anužis, Albinas. Mitkiškės tarp praeities ir dabarties // Ūkininko patarėjas. – 2001, spal. 13, p. 16.
2. Dakanis, Bronius. Kryžiaus akmuo, Mitkiškių akmuo // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 34.
3. Daugudis, Vytautas. Pilies kalnas, Latvių piliakalnis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 27–28.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. K. P. Įvairenybės: [apie Mitkiškių senovės gyvenvietę] // Lietuva. – 1923, sausio 19, nr. 14, p. 5. <https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00AD2076-1923-Saus.19>.
6. Kazlauskas, Giedrius. Piliakalniai [apie Mitkiškių – Latvių piliakalnį] // Elektrėnų kronika. – 2014, rugpj. 14–21, 22–28, p. 7.
7. Kazlauskas, Giedrius. Radiniai // Elektrėnų kronika. – 2014, rugs. 5–11, p. 7.
8. Kerbelytė, Bronislava. Paparčiai – Trakai – Kernavė : Mitkiškių akmuo [padavimai]. – Iliustr. // Žemės atmintis: lietuvių liaudies padavimai. – Vilnius, 1999. – P. 39.
9. Kulikienė, Jadvyga. Mitkiškės // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 52.
10. Kviečia gražiausios Kazokiškių vietos. – […].– [32] p., įsk. virš. : iliustr., žml.
11. Mitkiškės : [kaimas]. – Iliustr., plan. – Aut.: Marija Veronika Čiuraitė-Stankevičienė, Marija Magdalena Medveckaitė-Mlečka, Zofija Čiuraitė-Valantavičienė, Romas Kvietkauskas, Michalina Klimantavičiūtė-Žilinskienė, Marija Magdalena Medveckaitė-Mlečka // Kazokiškės / [sudarytojos Laimutė Valantavičiūtė, Vladislava Valantavičienė, Angelė Jankūnienė]. – Vilnius, 2009. – P. 158–180.
12. Mitkiškės : [gyventojų pasakojimai] // [tautosaką surinko Šakienė, Ona Rasutė]. Buvom : etnografinė-istorinė apžvalga. – Vilnius, 2013. – P. 138–141.
13. Piasecka, Beata. Tautinių mažumų tautosaka : Vilniaus apylinkių padavimai / Beata Piasecka, Ida Stankevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius // /Tautosakos darbai. – [T.] 33, p. 221–225.
14. Tarasenka, Petras. Panerio pirmykštės kultūros sėdybos : nuo Kernavės iki Kauno // Kultūra. – 1924, nr. 7/8, p. 299–301. <https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB00D960A5-1924-Nr.7-8>.
15. Vaitkevičius, Vykintas. Vidurupis nuo Žeimenos iki Gegužinės. – Iliustr. // Vykintas Vaitkevičius. Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3, p. 101–102.
16. Valiukienė, Elvyra. Kazokiškių seniūnija : Mitkiškės // [Mizeras, Vytautas, et al.]. Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 456–457.
17. Vengalis, Rokas. Kernavės apylinkių žvalgymai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2016 metais. – Vilnius, 2017, p. 461; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2016/458-465.pdf>.
18. Mitkiszki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1885. – T. 6, p. 509; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_II//>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2018, 2022.