Musteniai

Kaimas yra 2,6 km į rytus nuo Pastrėvio, 6 km į šiaurės rytus nuo Semeliškių [12]. Per kaimą teka Sūrio upelis. Tai antras pagal gyventojų skaičių kaimas Pastrėvio seniūnijoje.

Mustenių kaime gyvena 169 žmonės: 81 vyras ir 88 moterys (2021) [9].

Mustenių kaime tarpukario metais gyveno Uršulė Petrauskaitė, greičiausiai dirbusi daraktore [10].

Apie kaimą trumpai rašyta „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [12], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [13], leidinyje „Elektrėnai“, kuriame pateikta Laimos Tidikienės surinkta medžiaga apie Mustenius [21], taip pat periodikoje bei Laimos Tidikienės kraštotyros darbe „Pastrėvio apylinkės istorija“ [20].

Informacijos apie Mustenių, Baubonių pilkapyną, Mustenių akmenį, Mustenių lobį galima rasti „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [15], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [7, 17], „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [5].

Archeologo Adolfo Tautavičiaus „1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaitoje“ [19], Dalios Andrašiūnaitės [1, 2], Algirdo Girininko tyrimų dienoraštyje [8], periodikoje.

Apie kaimą rašyta 1890 m. „Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne“ [25].

Etnografinėje-istorinėje apžvalgoje „Buvom“ [14] užrašyti keli Mustenių kaimo gyventojų pasakojimai, prisiminimai apie šį kaimą ir jo istoriją, gyventojus, įvykius, vietovardžiiai. Pasakojimus surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

Apie 1925 m. Musteniuose įkurta lietuviška pradinė mokykla (pirmoji lietuviška pradinė mokykla Pastrėvio seniūnijoje) [20, 21], kiti šaltiniai teigia, jog mokykla veikė jau nuo 1920 m. [12, 13]. Iki 1969 m. mokykla buvo kilnojama po sodybas, kol pastatytas atskiras mūrinis pastatas. 2001 m. mokykla uždaryta [21].

Kaimo šiaurėje yra Toleikių senovės gyvenvietės [4, 23] ir kapinyno [22] apsaugos zona (kultūros paveldo teritorija), taip pat į kaimo teritoriją patenka didžioji Toleikių senovės gyvenvietės dalis. Mustenių pietinėje dalyje į kaimo teritoriją įsiterpia Mustenių, Baubonių pilkapyno apsaugos zona ir šiek tiek paties pilkapyno teritorijos [11, 16]. Kita pilkapyno dalis priklauso kitoje seniūnijoje esančiam Baubonių kaimui (Semeliškių sen.).

Pilkapyne buvo 18 pilkapių, tačiau jie nukentėjo per melioraciją ir nuo plėšikų [7]. Kapai datuojami V–VII a. Pilkapyną tyrė Trakų istorijos muziejus 1970 m. (vadovė D. Andrašiūnaitė) [1, 2]. Ištirtas 1 pilkapis, rastas nedegintas mirusysis. Įkapės: antskydis, peilis, žalvarinė diržo sagtis. 1973 m. vyko tolimesni tyrimai (vadovas A. Girininkas) [6, 8]. 1973 m. ištirti 4 pilkapiai: viename mirusiojo ir įkapių nerasta, kituose rasti sudeginti mirusiųjų palaikai tarp akmenų ir duobutėje po pilkapio sampilu. Įkapės: siauraašmenis pentinis kirvis, žalvarinė apyrankė storėjančiais galais. Kapai datuojami V a. – VII a. Radinius saugo Trakų istorijos muziejus [5].

Musteniuose, mašinos provėžoje, 1981 m. rastas labai vertingas monetų lobis (3380 vnt.), saugomas Trakų istorijos muziejuje [17, 24].

Musteniuose yra 2013 m. Elektrėnų savivaldybės saugomu paskelbtas Mustenių akmuo – vienas stambiausių riedulių savivaldybėje [3]. Šis saugomas geologinis gamtos paveldo objektas slūgso ant kalnelio įsikūrusiose veikiančiose kaimo kapinėse, šiaurės vakariniame tvoros kampe. Akmuo – pilkas granitas, savo forma panašus į netaisyklingą rutulį, nelygiu paviršiumi. Šalia akmens pastatyta informacinė rodyklė. Akmuo apipintas įvairiomis legendomis, nuo senų laikų buvo laikomas šventu.

Nuo 1957 m. kaime veikė biblioteka [12, 21], kada ji buvo uždaryta duomenų nėra.

Literatūra ir šaltiniai

1. Andrašiūnaitė, Dalia Mustenių–Baubonių pilkapiai // Trakų raj. 1970 m. kasinėjimų ataskaita // Lietuvos archeologija. – [T]. 8 (1992), p. 105–127; Prieiga per internetą: <http://www.lad.lt/data/com_ladreports/299/1-18.pdf>.
2. Andrašiūnaitė, Dalia. Mustenių–Baubonių pilkapių (Trakų raj.) tyrinėjimai 1970 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1970/71, p. 36–37; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/1970-1971/32-37.pdf>.
3. Česnauskaitė, Raminta. Akmenys mituose: velnių nešti rieduliai ir užkeikti žmonės // Elektrėnų kronika. – 2015, lapkr. 27 – gruod. 3, p. 6; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/akmenys-mituose-velni-nesti-rieduliai-ir-uzkeikti-zmones/>.
4. Dakanis, Bronius. Toleikių senovės gyvenvietė // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 58.
5. Daugudis, Vytautas. Baubonių pilkapynas [Mustenių–Baubonių] // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 17.
6. Girininkas, Algirdas. Baubonių–Mustenių (Trakų raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 1972/73, p. 52–53; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/1972-1973/52-53.pdf>.
7. Girininkas, Algirdas. Mustenių pilkapynas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius 2009. – [T.] 15, p. 623; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/musteniu-pilkapynas/>.
8. Girininkas, Algirdas. Mustenių–Baubonių pilkapyno Trakų raj. Tyrinėjimo (1973-VI-VII) dienoraštis. 1973, 13 p.; Prieiga per internetą: <http://lad.lt/data/com_ladreports/371/1-12.pdf>.
9. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
10. Kaluškevičius, Benjaminas. Petrauskaitė Uršulė: [daraktorė]. – Portr. // Kaluškevičius, Benjaminas, Misius, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – Kn. 1, p. 363.
11. Kazlauskas, Giedrius. Pilkapynai [Mustenių–Baubonių pilkapynas] // Elektrėnų kronika. – 2014, spal. 3–9, p. 7; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/pilkapynai/>.
12. Musteniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 646.
13. Musteniai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 159.
14. Musteniai: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 215–218Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-pastrevio-seniunija/>.
15. Mustenių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 159.
16. Mustenių, Baubonių pilkapynas [Bradatiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav.; u. k. 3522]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą:<http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0C8A2504-646E-4A75-8883-00F2F0793699>.
17. Narvidas, Vydas. Mustenių lobis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 622–623; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/musteniu-lobis/>.
18. Pastrėvys (Aleksandrovka) // Elektrėnų kronika. – 2013, geg. 17–23, p. 6; Prieiga per internetą: <https://www.kronika.lt/pastrevys-aleksandrovka/>.
19. Tautavičius. Adolfas 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). – Vilnius, 1971, p. 80; Prieiga per internetą: <http://www.lad.lt/data/com_ladreports/1532/45-98.pdf>.
20. Tidikienė, Laima. Pastrėvio apylinkės istorija. – [Pastrėvys], 2001. – 11 p. – Mašinr.; Prieiga per internetą: <https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Laima-Tidikien%C4%97.-Pastr%C4%97vio-apylink%C4%97s-istorija.-PUBL.pdf>.
21. Tidikienė, Laima. Pastrėvio seniūnija // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 409–432.
22. Toleikių kapinynas. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/19df0652-6989-4f5a-83bf-46628b26e164>.
23. Toleikių senovės gyvenvietė. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7327a654-2f1c-4b9e-a48c-46500c89efde>.
24. Zalys, Saulius. Mustenių lobio retenybės // Galvė. – 2006, kovo 10, priedas „Trakai ir pasaulio paveldas“, p. 3.
25. Mustyniany // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Varšuva, 1885. – T. 6, p. 815; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_VI/>.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.