Kaimas Pivonijos seniūnijoje, 7-8 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės. Obeliai ribojasi su Rečionių, Baravykų, Varžų, Janiušių, Laičių kaimais.
Kaime gyvena 71 žmogus, iš jų: 39 vyrai ir 32 moterys (2011) [7].

Kaimo pavadinimas yra kilęs iš augmeninės kilmės asmenvardžio „Obelis“, kuris kilo nuo vaismedžio pavadinimo „obelis“ [14].

Šiaurvakarinėje Obelių ežero pakrantėje esančioje kalvelėje (pakilumoje) ir Obelių ežere yra valstybės saugomas archeologijos paminklas – Obelių kapinynas.  Šiaurėje nuo kapinyno  yra Obelių,  pietuose – Laičių kaimai. Abu kaimus jungia kelias, kertantis kapinyną pusiau.

Obelių kapinynas išsamiai išnagrinėtas kolektyvinėje monografijoje, paskelbtoje Lietuvos istorijos instituto leidžiamo leidinio “Lietuvos archeologija” 6 tome [5]. Didžioji knygos dalis skirta archeologiniams tyrinėjimams. Aptariama trijų laikotarpių (V–VI a. pradžios, XIII–XIV ir XV a.) laidosena, radiniai, aptartos XV a. kapuose aptiktos gana retos monetos, geležies dirbinių technologija, skelbiamos antropologinės medžiagos tyrimų išvados, paliesti paleodemografijos klausimai, supažindinama su obeliškių V–VI ir XV a. traumomis bei ligomis.

Lietuvos archeologija.- Vilnius, 1988. – T. 6: Obelių kapinynas. Knygos viršelis

Apie Obelių kapinyno tyrinėjimus informacijos taip pat galima rasti Lietuvos istorijos instituto leidžiamose knygose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriose spausdinamos žymiausio Lietuvos archeologo Vytauto Urbanavičiaus, 1978-1983 m. vadovavusio Obelių kapinyno archeologinei ekspedicijai, tyrinėjimų ataskaitos [8-11]. 
Apie šią vietovę rašoma archeologės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygoje “Lietuva valstybės priešaušriu” [13], kur pateikta Rytų Lietuvos laidojimo paminklų – pilkapių tyrinėjimų medžiaga.
Informacija apie Obelių kapinyną taip pat pateikiama Lietuvos archeologijos istorijai skirtuose leidiniuose [4], enciklopedijose [6], Lietuvos turistams skirtuose naujausiuose leidiniuose [12].
Obelių kapinynas yra Rytų Lietuvos pilkapių ir Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų riboje, dviejų kultūrų sričių sandūroje. Jas jungia kremacijos pradžia I-ojo tūkstantmečio viduryje ir griautiniai žirgų kapai V-VI amžiuje. Iki šiol Lietuvoje nieko panašaus nebuvo aptikta. Obelių kapinynas ir senovės gyvenvietė yra pagrindinis objektas, reprezentuojantis pagoniškos Lietuvos feodalinės valstybės laikų laidojimo papročius ir materialinę kultūrą.
Pirmą kartą Obelių ežero kapinynas buvo aptiktas 1830 m. ir netrukus jis pramintas Lietuvos Pompėja [4, 12].
1979-1983 m. ištirtas 6174 kv. m. plotas, rasti  V a. ir VI a. pirmosios pusės 102 kapai. Tai didžiausias šioje teritorijoje kasinėtas to laikotarpio kapinynas. Čia rasti keletas apardytų XIII–XIV a. degintinių kapų ir nemaža to laikotarpio radinių bei 30 žirgų griaučių su kamanų bei balnų ir papuošalų liekanomis. Apie 2500 radinių ištraukta iš Obelių ežero pakraščio ties kapinynu. Obelių kapinyne surinkta didžiausia Lietuvoje XIII–XIV a. dirbinių kolekcija [5].

Obelių ežero paslaptims eilėraščių yra paskyrusi rajono literatė Apolonija Grigonytė (1938-2014) [2].

Literatūra ir šaltiniai

1.Dakanis, Bronius. Mažai žinomi I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios kapinynai: [Obelių kapinynas, p. 20-22]. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Muziejai ir paminklai. – Vilnius, 1991. – [Kn.] 9, p. 8-36.
2. Grigonytė, Apolonija. Obelių kaimo palikimas; Prie Obelių ežero: [eilėraščiai] // Grigonytė, Apolonija. Atgajos. – Ukmergė, 2004. – P. 33-34.
3. Ivanauskas, Eugenijus. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387-1850 m.= Coins and counters in the graveyards of Lithuania 1387-1850: [katalogas]. – Vilnius, 2001, p. 123-124..
4. Kulikauskas, Pranas. Lietuvos archeologijos istorija: (iki 1945 m.) / Pranas Kulikauskas. Gintautas Zabiela. – Vilnius, 1999, p. 37-38, 40
5. Lietuvos archeologija. –  Vilnius, 1988. – [T.] 6:  Obelių kapinynas:  monografija. – 107, [1] p.:  iliustr.
6. Obelių kapinynas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. –-Vilnius, 2009. – T. 16, p. 638.
7. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-17-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
8. Urbanavičius, Vytautas. Obelių ežero pakraščio tyrimai / Vytautas Urbanavičius, Saulė Urbanavičienė. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 11 (2001), p. 3-11.
9. Urbanavičius, Vytautas. Obelių kapinyno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. – Vilnius, 1980/1981. – P. 57-59.
10.Urbanavičius, Vytautas. Obelių plokštinio kapinyno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais . – Vilnius, 1982/1983. – P. 95-98.
11.Urbanavičius, Vytautas. Obelių senkapio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. – Vilnius, 1978/1979. – P. 84-86.
12.Vaitkevičius, Vykintas. Obelių ežero kapinynas: laidojimo vieta vandenyje. – Iliustr. / Vykintas Vaitkevičius, Valentinas Baltrūnas // Lietuva: 101 įdomiausia vieta. – Vilnius, 2008. – P. 200-201.
13.Volkaitė-Kulikauskienė, Regina. Šaltiniai. Laidojimo paminklai: Rytų Lietuvos pilkapiai: [apie Obelių kapinyną, p. 29-31]. – Iliustr. // Volkaitė-Kulikauskienė, Regina. Lietuva valstybės priešaušriu. – Vilnius, 2001. – P. 19-34.
14.Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 97.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2014; 2016