„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Švenčionių rajonas Pabradės miestas

Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos upės, prie santakos su Dubingės upe. Miestas yra 45 km  atstumu nuo Vilniaus, Daugpilio kryptimi. Iki rajono centro  – Švenčionių – 38 km [1].

Pabradės plotas – 1111 ha. Iš jų 60% užima užstatyti plotai, 20% – žalieji plotai, 20% – vandenys ir kitos paskirties teritorijos [7].
2009 metų pradžioje Pabradėje buvo 6192 gyventojai [6].

Pabradėje yra pašto įstaiga, geležinkelio stotis, 2 vidurinės mokyklos, vaikų pensionatas, internatinė mokykla, specialioji mokykla, meno mokykla, biblioteka, kultūros centras, bažnyčia. 1997 m. įsteigtas užsieniečių registravimo centras. Mieste gaminama medicininė įranga. Dominuoja individualios įmonės, ne mažai medienos perdirbimo įmonių [6].
Aktyvus yra Pabradės miesto kultūrinis gyvenimas. Apie kultūros centro vyrų vokalinį ansamblį ir mišrų chorą „Modulis“ rašo mokytojas Rimvydas Daugirdas [3, 4]. Pabradės fanfarinis orkestras apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso paukšte“ [8].

Pabradė yra priešdėlio pa- vedinys iš bendrinio žodžio bradas, „brasta“. Mat pro Pabradę ėjęs Vilniaus-Švenčionių-Daugpilio ir Inturkės-Molėtų kelias. Kol nebuvo tilto, per Žeimeną keltasi brasta (negili upės vieta, per kurią galima perbristi). Prie brastos buvusi smuklė, kuri galėjo duoti pradžią Pabradės gyvenvietei [9]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštaitis, Vytautas. Pabradės miesto kultūra siejama su jo žmonėmis // Žeimenos krantai.- 2005, spal. 22, p. 4.
2. Baliulis, Algirdas. Pabradė. – Iliustr. // Tarybų Lietuvos enciklopedija.- Vilnius, 1987. – T. 3, p. 257.
3. Daugirdas, Rimvydas. Gamyklos mišrus choras „Modulis“ : iš rajono kultūros istorijos // Žeimenos krantai. – 2005, lapkr. 16, p. 2.
4. Daugirdas, Rimvydas. Pabradės kultūros centro vyrų vokalinio ansamblio istorija: iš rajono kultūros istorijos // Žeimenos krantai. – 2006, saus. 14,  21, p. 4.
5. Pabradė : [informacinis leidinys]. – [Kaunas, 2003]. – 16, [1] p. įsk. virš.: iliustr., žml.
6. Pabradės miesto seniūnija.- diagr.// Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programa iki 2007 m.- Švenčionys, 2002, p. 79-82.  
7. Pabradės miesto seniūnija.- Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000.-T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 273.
8. Ridikas, Vytautas. Pabradės orkestrui – Aukso paukštė // Nalšios žinios.- 2008, kovo 14, p. 1, 2.
9. Vanagas, Aleksandras. Pabradė: [apie miesto vardo kilmę] // Vanagas, Aleksandras. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 2004. – P. 151.

Parengė: Danutė Bučelienė, Aldona Mikštienė (Švenčionių viešoji biblioteka), 2009; 2017

 

CCF20090829_00000_pabrade

Pabradė : [informacinis leidinys]. – [Kaunas, 2003]. Knygos viršelis

2017 m. išleista monografija „Pabradė iš „Lietuvos valsčių serijos“ [8a]. Knygą sudaro 12 straipsnių, iš kurių du moksliniai, įvertinti Lietuvos valsčių serijos Mokslo darbų komisijos. Straipsniuose aprašytas  Baliulių pilkapynas, Laisvės kova Pabradės valsčiuje 1941 metais,  1943–1953 metų Pabradės krašto istorijos ir kultūros paveldas, Pabradės miesto bendruomenės „Domus“ veikla, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorija ir dabartis, Pabradės  miesto biblioteka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pabradės grupės veikla ir Pabradės savivalda. Taip pat nagrinėjama lenkų kalbos vartosenos raida Pabradėje, Pabradės tiltų užrašų sociolingvistinis aspektas ir Pabradės sąsajos su Juzefu Pilsudskiu.
Apie Pabradės miestą 2003 m. išleistas informacinis leidinys Pabradė“ [9]. Daug vertingos informacijos apie Pabradę galima rasti kraštotyrininko, žurnalisto ir visuomenininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [6], enciklopedijose. Algirdo Girininko straipsnyje apžvelgiama Pabradės miesto raida [3], Liubomiras Viktoras Žeimantas knygoje „Sankt Peterburgo-Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės-Vakarų) geležinkelis“ atskleidžia tolesnį miesto vystymąsi [16].

Rašytiniuose šaltiniuose Pabradės dvaras minimas nuo XV a. antros pusės. Pirmieji Pabradės savininkai buvo Andžejus ir Ježis Nasilovskiai. Vėliau savo žemes jie pardavė Vilniaus pilininkui, Barboros Radvilaitės tėvui Jurgiui Radvilai. Po jo Pabradę valdė J. Radvilos sūnus Mykolas Radvila. Nors XVI a. antroje pusėje vietovėje gyveno tik 70 žmonių, 1571 m. karalius Žygimantas Augustas suteikė Pabradei miesto privilegiją, tačiau vietovė neišaugo. 1582 m. Mykolas Radvila padovanojo Pabradę Janui Šveikovskiui, o 1664 m. karalius Jonas Kazimieras (Jan Kazimir) pasirašė aktą, suteikiantį Pabradės šeimininkui teisę per Dubingos upę pastatyti tiltą ir už naudojimąsi juo rinkti mokestį [6, 9].
Mirus J. Šveikovskiui, Pabradė atiteko Mykolui Tyzenhauzui (1672 m.). Prie Vilniaus vieškelio Tyzenhauzai pastatydino užvažiuojamuosius namus. Po Tyzenhauzų Pabradę valdė dar keletas savininkų. 1751 m. Pabradę nusipirko Pranas Abramavičius, po penkerių metų – Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis. Nuo 1789 m. Pabradės savininkas – Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis. 1790 m. dvaro inventoriaus duomenimis, tuo metu Pabradėje buvo 23 gyvenamieji ir vieni užvažiuojamieji namai. Viena miestelio pusė (dešinysis Žeimenos krantas) priklausė Vilniaus apskričiai, antra (kairysis upės krantas) – Švenčionių apskričiai. Abi dalys buvo sujungtos tiltu [6, 14].

1795 m. Pabradę okupavus rusams, žemė buvo suskirstyta sklypais, kurie buvo dalijami atvykusiems kolonistams. Devyni kilometrai į šiaurės rytus nuo Pabradės, netoli Žeimenos upės, buvo įkurtas poligonas, baigtas įrengti 1904-1905 m. (rusų ir japonų karo metu). Kolonistai ir poligono kariai gerokai nutautino apylinkės lietuvius [3].

1859 m. dalį Pabradės (Vilniaus apskr.) įsigijo grafas Tiškevičius. Kitą Žeimenos krantą valdė Lappas. 1897 m. dešiniajame Žeimenos krante (Vilniaus apskr.) buvo 28 kiemai ir užvažiuojamieji namai, kairiajame krante (Švenčionių apskr.) – 12 kiemų, 2 parduotuvės, 2 smuklės, sinagoga [3].
Jau senaisiais laikais per Pabradę ėjo Vilniaus–Švenčionys–Daugpilis karinės paskirties kelias ir Inturkės–Molėtų vieškelis [9, 14].
XIX a. antroje pusėje, apie 1860 metus, per Pabradę buvo nutiestas geležinkelis Peterburgas-Varšuva, pastatyta geležinkelio stotis. Tai turėjo didelės įtakos miestelio plėtrai, gyventojų skaičiaus augimui. 1915-1918 m. miestas tapo Pabradės apskrities centru [4].

1920-1939 m., vietovę valdant lenkams, Pabradė buvo valsčiaus centras. Veikė keletas nedidelių pramonės įmonių, elektrinė, lenkų 7 skyrių pradinė mokykla, nemažai krautuvių, vilnų karšykla, galvijų skerdykla ir kt. [12].

1939 m. remiantis Lietuvai primesta Maskvos sutartimi, Pabradėje buvo įkurta sovietinė karinė bazė, 1940 m. birželio 15 d. tapusi placdarmu sovietinei okupacinei kariuomenei.  Lietuvai atgavus Vilnių, Pabradei buvo suteiktos kurorto teisės [9, 13].

CCF20090829_00001-Pabrade

Kuodys, Modestas. Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927-1940 m. – Vilnius, 2007. Knygos viršelis

Modestas Kuodžio knygoje „Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927-1940 m.“ rašoma apie Pabradėje įsteigtą priverčiamojo darbo stovyklą. Antrojo pasaulinio karo metais (iki 1944 m.) Pabradėje veikė priverčiamojo darbo stovykla. Čia buvo kalinami antifašistai (daugiausia komunistai), administracine tvarka nubausti atlikti priverčiamuosius darbus [5].

Sutriuškinus vokiečių kariuomenę, prasidėjo Sovietinė okupacija. Po karo Pabradėje beveik neliko lietuvių. Miestas lietuvėjo tik iš kitų vietovių atsikeliančių gyventojų dėka.

180px-Pabradesherbas.svg

Pabradės herbas

Pabradės miesto herbas (dail. Arūnas Tarabilda) sukurtas gana neseniai.
Pabradės herbas – vienas iš Pabradės heraldikos atributų. Herbo sidabriniame lauke mėlyna banguota juosta, kurią kerta juodas kairysis kaspinėlis, ant juostos pažymėtas 5 sidabriniais skrituliais. Skydo galvoje ir papėdėje po vieną stilizuotą raudoną sakalą. Juostos, kaspinėlio ir sakalų vidinės linijos sidabrinės. 
1967 m., atsižvelgdamas į Pabradės vardo kilmę, dailininkas iš pradžių siūlė įprasminti brastos motyvą bei, parodant senovės medžioklę, buvo pavaizduoti medžioklei naudoti sakalai. Mirus herbo autoriui, dailininkui A. Tarabildai, Pabradės herbą buvo pavesta užbaigti jo žmonai Vilijai Lipskytei –Tarabildienei. 1969 m. gruodžio 30 d. Respublikinė heraldikos komisija herbą patvirtino. Petro Savukyno pataisytą herbo etaloną Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2006 m. liepos 19 dieną [1, 10, 11].

Rajono spaudoje plačiai rašoma apie Pabradės mokyklų istoriją, jų pokyčius   [7, 8, 15].

2001 m. lapkričio 7 d. Pabradėje lankėsi Velso princas Čarlzas [10, 12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Amžinojo laiko brastos ir sakalo simboliai : Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus rugpjūčio 1 d. dekretais Nr. 696 ir Nr. 698 patvirtinti Elektrėnų savivaldybės Gilučių ir Švenčionių rajono Pabradės herbai // Savivaldybių žinios. – 2006, Nr. 30 (rugs. 7), p. 9.
2. Gimnazijos istorija. Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.rytas.pabrade.lm.lt/istorija.html >.
3. Girininkas, Algirdas. Pabradės miesto raida. // Švenčionių kraštas. – 2006, rugpj. 26, p. 11.
4. Kudaba, Česlovas. Pabradė ir jos apylinkės. – Iliustr. // Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas. – Vilnius, 1983. – P. 60-70.
5. Kuodys, Modestas. Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927-1940 m. –Vilnius,2007. – 206, [2] p., [4] iliustr. lap.
6. Kviklys, Bronius. Pabradė. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai .- Boston (Mass), 1964. – T. 1,  p. 690-691.
7. Mačerauskienė, Janina. Dviems Pabradės mokykloms suteiktas gimnazijų statutas // Švenčionių kraštas.- 2007, gruod. 22, p. 11.
8. Makauskienė, Laima. Lietuviškos mokyklos kelias Pabradėje // Rytas. – 2002, rugsėjis, p. 1.
8a. Pabradė / [sudarytojai Kęstutis Marcinkevičius, Laima Markauskienė]. – Vilnius, 2017. – 476, [2] p.: iliustr., faks., portr., žml.
9. Pabradė : [informacinis leidinys]. – [Kaunas, 2003]. – 16, [1] p.
10. Pabradė: miesteliai.lt [interaktyvus] 2007 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.miesteliai.lt/miestas/pabrade.html>.
11. Pabradė švenčia: Pabradės herbas // Švenčionių kraštas. – 2006, rugpj. 26, p. 11.
12. Pabradės miesto seniūnija: Pabradė. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga.- Kaunas, 2000.- T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 273.
13. Pabradės miesto seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2016 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?-997645370>.
14. Sužiedis S. Pabradė.- Parašas: S. Suž. // Lietuvių enciklopedija.- Bostonas, 1960. – T. XXI.,  p. 302-303.
15. Šiaudinis, Valentas. Arnionių (Pabradės) ir Karkažiškės dvarai. Pabradės „Ryto“ gimnazija.- Iliustr. // Voruta. – 2010, geg. 22, p. 10.
16. Žeimantas, Liubomiras Viktoras. Geležinkelio stotys: Pabradė // Žeimantas, Liubomiras Viktoras. Sankt Peterburgo-Varšuvos (nuo 1907 m. Šiaurės-Vakarų) geležinkelis. 1858-1915. – Vilnius, 2003. – P. 199-200.

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių viešoji biblioteka), 2009; 2017

Pabradės urbanistinis vystymasis aptariamas Algimanto Miškinio knygoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir vertybės. T. 2. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ [8]. Remdamasis šia medžiaga, Giedrius Bugenis parodo dabartinį miesto vaizdą [1, 2].

Istorinė Pabradės miesto dalis pradėjo formuotis bei plėtotis nutiesus geležinkelį. XV a. antroje pusėje minimas Pabradės dvaras prie Vilniaus-Daugpilio trakto. Prie dvaro buvę užvažiuojamieji namai. Tai baroko laikotarpio pastatas plačios U raidės plano su pusiau uždaru kiemu [10].
Gyvenvietei augti sąlygas sudarė 1861 m. per Pabradę nutiestas geležinkelis Peterburgas-Varšuva su atokiau nuo tuometinės gyvenvietės branduolio įrengta geležinkelio stotimi [7].

Žymesni, saugomi Pabradės architektūros paminklai yra šie:

Mūrinė stačiatikių Šv. Panteleimono cerkvė, pastatyta 1910 m.  už vieno Maskvos pirklio aukas [6]. 1927 m. ji buvo pašventinta kaip katalikų bažnyčia. Jai buvo suteiktas Šv. Juozapato bažnyčios vardas. Pastatas turi bizantiško stiliaus žymių. Portalas sudarytas iš pusapskritės arkos. Visos sienos ornamentuotos smulkių dantukų frizais [5] .

2007 m. Pabradėje pastatyta nauja Švenčiausios Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (archit. Marius Šaliamoras, Juras Balkevičius, Artūras Burba). Modernaus gelžbetoninio kiauto, žuvies ar laivo pavidalo formą primenanti bažnyčia buvo tikslingas sprendimas [1, 2]. Viena iš architektūrinių idėjų – bažnyčios pastatas be bokšto, tačiau jis vis vien atrodo įspūdingas ir matomas tiek nuo Vilniaus, tiek nuo Molėtų kelio. Pastatas šiuolaikiškas, forma metaforiška [4]. Šis pastatas labai pagyvino miesto peizažą [1, 3, 8].

1963 m. duris atvėrė naujieji miesto kultūros namai, rusų 1-oji vidurinė mokykla, 1960 m. lenkų mokykloje įsikūrė internatinė mokykla, įkurtas socialinę globą teikiantis vaikų ir jaunimo pensionatas. Kultūros namuose įsikūrė ir miesto biblioteka. Muzikos mėgėjus sukvietė muzikos mokykla [8].
1974 m. sausio 19d. duris atvėrė vidurinės mokyklos priestatas (Upės g. 19). 1990 m. 2-ajai vidurinei mokyklai suteiktas „Ryto“ mokyklos vardas
1993 m. liepos 1 d. Krašto apsaugos mokyklos Pabradės Poligono bazėje įkurtas Centrinis poligonas. Bendras karinės teritorijos plotas 16 075 ha [9]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Bugenis, Giedrius. Bažnyčios ir parapijos namų kompleksas Pabradėje.- Iliustr. // Archiforma. – 2008, Nr. 2, p. 20-25.
2. Bugenis, Giedrius. Pabradės bažnyčia. – Iliustr. // Archiforma. – 2007, Nr. 1,  p. 664.
3. Jakštas, Algis. Bažnyčios pašventinimas – vilties ženklas. – Iliustr.// Švenčionių kraštas.- 2007, lapkr. 7, p. 1, 2.
4. Kučinskas, Romas.  Pabradės bažnyčia.- Iliustr. // Namas ir aš.- 2008, Nr. 9, p. 105-112.
5. Kviklys, Bronius. Pabradė: Šv. Juozapato parapijos bažnyčia . – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania . – Čikaga, 1986.- T. 5: Vilniaus archivyskupija. D. 2. Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 241-243.
6. Laukaitytė, Regina. Pabradės Šv. Panteleimono cerkvė, 1910 // Laukaitytė, Regina. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. – Vilnius, 2003. – P. 221.
7. Miškinis, Algimantas. Pabradė.- Iliustr. // Miškinis Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir vertybės= The Lithuanian urban heritage and its values.- Vilnius, 1999.- T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai=Cities and towns of the Eastern Lithuania.- 2005.- 2 kn., p. 481-489, 748-749.
8. Pabradės miesto seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2016 [žiūrėta 217-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?-997645370 >.
9. Paltanavičius, Selemonas. Pabradės poligonas // Paltanavičius, Selemonas, Vaičiūnaitė, Rūta. Vieversiai virš poligonų: buvusių sovietinių karinių teritorijų Lietuvoje tyrimai. – Vilnius, 1994, p. 13.
10. Rupeikienė, Marija. Pabradės užvažiuojamieji namai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 340-341.

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių viešoji biblioteka), 2009; 2017

Trumpai apie lankytinus Pabradės miesto objektus rašoma leidinyje „Keliaukime po Švenčionių kraštą: žemėlapis“ [6], Algimanto Semaškos knygoje [11], taip pat lenkiškoje interneto svetainėje Podbrodzie i okolice (Pabradė ir jos apylinkės) [14]. Turizmo informacinis centras rekomenduoja Pažintinė edukacinė ekskursija į Pabradę bei Lietuvos kariuomenės centrinį poligoną [12].
Pabradėje veikia Pabradės „Ryto“ vidurinės mokyklos muziejus. Upės g. 19, Pabradės „Ryto“ gimnazijoje [8]. Jame eksponuojami liaudies buities daiktai, numizmatika, kultūros relikvijos.

Pabradės užvažiuojamieji namai (Vilniaus g. 1.). Tai XVIII a. statinys, buvusi smuklė.  Išorė kukli, panaši į gyvenamąjį namą. Kieme buvo arklidės, ratinės. Pabradės karčemos išorėje galima įžiūrėti baroko bruožų. Ją pastatė Tyzenhauzai [1, 5, 10, 11].

Pabradės pilkapiai – Pabradės miške abipus kelio į Katelninkus vienas nuo kito nutolę 5-25 m. yra 3 pilkapiai- sampiliai. XIX a. pab. XX a. pr. kasinėjant rasta degintinių kapų liekanų [2].
Bažnyčios (žr. „Urbanistika ir architektūra“).
1927 m. buvusioje stačiatikių cerkvėje įrengta Šv. Juozapato bažnyčia yra neobizantinio stiliaus
Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia pastatyta 2007 metais – pastatas šiuolaikiškas, forma metaforiška. Išgaubtos išorinės pastato sienos siejamos su krikščioniška simbolika [3, 4, 7].
Buvusi Šv.Juozapato bažnyčia, dabar vadinasi Šv. Sergijaus Radonežskio cerkvė [11].
Pabradės sentikių maldykla – neseniai atstatyta, dar iki galo neįrengta [9].
Kapinės:
Miesto pietrytinėje dalyje, prie Vasaros ir Gaspariškių gatvių sankryžos, yra I-ojo Pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Teritorijoje išlikę tik trys metaliniai ir vienas medinis kryžiai. Spėjama, kad kapinėse palaidota 40 vokiečių karių [13]. Kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Antrojo Pasaulinio karo tarybinių karių kapinės. (Bažnyčios g.) Jos įkurtos 1944 metais.
Senosiose Bajorėlių kapinėse palaidoti Lietuvos kariuomenės kariai-sukilėliai, žuvę kovose su bolševikais 1941 m. birželio 23-28 d.d. 1998 m. vietoje 9 kryžių pastatyta paminklinė koplytėlė.
Miesto pakraštyje, šalia Padubingės g. 1941 m. liepos mėn. buvo nužudyta nedidelė žydų grupė. Toje vietoje pastatytas paminklas [13].
Karių sukilėlių, žuvusių už Tėvynės laisvę, palaidojimo vietą Pabradės katalikų kapinėse žymi paminklinis kryžius [13]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Architektūros paveldo objektai. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2016 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: < http://www.svencionys.lt/index.php?-1626830341>.
2. Balčiūnas, Jonas Pabradės pilkapiai: Prie Pabradės misto // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 340-341.
3. Bugenis, Giedrius. Bažnyčios ir parapijos namų kompleksas Pabradėje // Archiforma.- 2008, Nr. 2, p. 20-25.
4. Bugenis, Giedrius. Pabradės bažnyčia // Archiforma.- 2007, Nr. 1, p. 62-64.
5. Čičiurkienė, Regina. Pabradės užvažiuojamieji namai-karčema // Švenčionių kraštas.- 2006, rugpj. 26, p. 12.
6. Keliaukime po Švenčionių kraštą: žemėlapis.- [2005].- 1 žml.
7. Kučinskas, Romas. Pabradės bažnyčia [Švenčionių rajonas] // Namas ir aš.- 2008, Nr. 9, p. 105-112.
8. Pabradės „Ryto“ vidurinės mokyklos muziejus [Švenčionių r.] // Aukštaitijos privatūs, žinybiniai ir visuomeniniai muziejai.- Vilnius, 2004.- P. 55.
9. Romanova, Galina. Magūnuose klausinėjo, Pabradėjė – skundėsi dėl nepravažiuojamų kelių: Lieka tik melstis … .- Iliustr. // Žeimenos krantai.- 2009, bal. 8, p. 3.
10. Rupeikienė, Marija. Pabradės užvažiuojamieji namai..- Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija.- Vilnius, 1996.- T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 340-341.
11. Semaška, Algimantas. M 7. Lietuviškieji Romeo ir Džiuljeta: Pabradė.- Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus.- Vilnius, 2005], P. 88-89.
12. Turistiniai maršrutai. Švenčionių rajono savivaldybė: [interaktyvus]1998-2009[žiūrėta 2017-01-16] Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?987752969>.
13. Viščionytė, Giedrė. Kultūros paveldo objektai // Švenčionių kraštas.- 2006, rugpj. 26, p. 12.
14. Podbrodzie i okolice. Wirtualna Wilenszczyzna [interaktyvus]. 2009-2017 [žiūrėta 2017-01-16]. Prieiga per internetą: <http://www.podbrodzie.pl/index.php?pid=2&sub=getTrasa&trasaid=2>.  

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių viešoji biblioteka), 2009; 2017

Daugirdas

Rimvydas Daugirdas. Į rudenio tolumas: dainos / Eilės Vytauto Barausko.- [Pabradė], 2008. Knygos viršelis

Pabradės miestui ir jo apylinkėms paminėti yra skirti keli eilėraščių ir dainų rinkiniai.

Mokytojas Rimvydas Daugirdas gyvenantis Pabradėje, pagal Vytauto Barausko eiles, parašė gaidas ir išleido rinkinuką „Į rudenio tolumas“. Paskyrė porą dainų Pabradės miestui ir Žeimenio ežerui [2]. 

Žeimenio ežeras minimas ir Vytauto Barausko knygoje „Meilės vardas“ [1].

Giedrius Jaugelavičius parašė eilėraštį „Pabradė“ [3].

 

Ttt

ttttttttttttttttttttt

Literatūra ir šaltiniai

1. Barauskas, Vytautas. Prie Žeimenio ežero // Barauskas, Vytautas. Meilės vardas: eilėraščiai, dainos.- Vilnius, 1997.- p. 89.
2. Daugirdas,  Rimvydas. Žeimenos krantų gėlė; Pabrade, meile mana: dainos // Daugirdas, Rimvydas. Į rudenio tolumas: dainos / Eilės Vytauto Barausko.- [Pabradė], 2008.- 28 p.: iliustr.
3. Jaugelavičius, Giedrius. Naktis ; Pabradė: [eilėraščiai].- Portr. // Kariūnas.- 2002, kovas, p. 12.

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių viešoji biblioteka), 2009; 2017

Pabradės viešoji biblioteka įsteigta 1940 m. Tuo metu bibliotekoje buvo 1 129 egz. knygų, skaitė 105 skaitytojai. Veikė skaitykla. Vedėja buvo Julija Paukštienė [6]. 1948 m. atidaryta miesto biblioteka. 1956 m. vasarą kartono fabriko vandens saugyklos pylimui neišlaikius spaudimo, galinga vandens srovė nuvertė du tiltus, keletą namų, apgadino bibliotekos pastatą. Miestas ilgam liko be kultūros židinio.
1963 m. duris atvėrė naujieji miesto kultūros namai, kur įsikūrė ir miesto biblioteka [2]. Rajone veikia centralizuota bibliotekų sistema. Pabradės miesto biblioteka yra Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Miesto bibliotekoje yra abonementas, skaitykla, vaikų literatūros kambarys [3].
Bibliotekos kraštotyros fonde yra „Pabradės miesto bibliotekos istorija“, rašoma bibliotekos darbuotojų.
Trumpas žinias apie biblioteką randame informaciniame leidinyje „Pabradė“ [2], Švenčionių rajono savivaldybės svetainėje, taip pat vietos spaudoje [3]. Kraštotyros įrašus pateikia bibliotekos elektroninis katalogas.

Biblioteka dalyvauja projektinėje veikloje [1]. Laimėti projektai padeda atnaujinti informacinį fondą, paįvairinti renginius – rengti teatralizuotus knygų pristatymus ir kt. [4].
Miesto biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su vaikų ir jaunimo pensionatu, kurio auklėtinių keramikos darbų paroda buvo eksponuojama bibliotekos lentynose [5]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Kerul, Galina. Biblioteka – tai pasaulis, pasiekiamas ranka: [apie Pabradės miesto biblioteką] // Švenčionių kraštas – 2002, saus. 5, p. 4.
2. Pabradė: [informacinis leidinys]. – [Kaunas, 2003]. – 16, [1] p.
3. Pabradės miesto biblioteka – filialai. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009-10-02]. Prieiga per internetą: < http://www.svencioniuvb.lt/content/view/51/45/>.
4. Rimošaitytė, Daiva. Biblioteka – knygų, žaislų ir vaikų šypsenų karalystė // Švenčionių kraštas.- 2006, gruod. 23, p. 5.
5. Sivickienė, Milda. Pabradės bibliotekoje – keramikos darbų paroda.- Iliustr.// Nalšios žinios.- 2006, birž. 13, p. 1, 2.
6. Švenčionių apskritis // Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenimis.- Vilnius, 1996, p. 25.

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių viešoji biblioteka), 2009; 2017

Objektai
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/pabrades-miestas/"]