Paobelys

Kaimas Siesikų seniūnijoje, 2 km į pietus nuo Kėdainių rajono Pagirių miestelio, prie kelio į Ukmergę. Ribojasi su Tulpiakiemio kaimu. Pro kaimą teka Obelis, kairysis Nevėžio intakas. Priklauso Pagirių parapijai.

Gyvena 44 žmonės, iš jų: 21 vyras ir 23 moterys (2011 m.) [6].

Paobelio kaimo pavadinimas kilęs iš vandenvardžio su priešdėliu pa-, rodančiu, prie kokio vandens telkinio įsikūrusi vietovė.  Kilęs iš upelės Obelė, Obelis, Obelia, kurios visi vardo variantai siejami su vaismedžio pavadinimu „obelis“ [7].

Apie Paobelio kaimą rašyta „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje” [5], vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [7]. Apie Paobelio dvarą rašyta knygoje „Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis” [4]. Informacijos yra rajono spaudoje, internete.

Paobelio (dar vadinamas Tulpiakiemio) dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1567 m.  XVII a. antroje pusėje dvarą valdė Stanislovas Ručinskas, kurį 1669 m. pardavė Jonui Varlauskui.Kam priklausė dvaras XVIII a. – nėra tikslių žinių. 1816 m. dvaro šeimininkas buvo Domininkas Daunoravičius, kurio giminė dvarą valdė iki XIX a. pab. Paobelio dvaro valdytojas D. Daunoravičius dalyvavo 1831 m. sukilime, buvo paskirtas Ukmergės pavieto ginkluotųjų pajėgų patarėju bei Pagirių parapijos komisaru. 1923 m. dvarą valdė Marija Kosakauskienė. 1932 m. dvarą įsigijo Juozapas ir Marija Misiukai bei Andrius ir Zofija Kačkai. Sovietmečiu Paobelio dvaro pastate buvo įsikūrusios įvairios įstaigos: tuometinio Tulpiakiemio kolūkio kontora, kultūros namai, paštas, biblioteka. 1993 m. dvaro pastatai ir žemė buvo grąžinta savininkams [1-2, 4].

Paobelio (Tulpiakiemio) buvusio dvaro sodybos fragmentai – kultūros paveldo objektas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Objekto architektūrinė, statybinė, eksploatacinė visuma formavosi XIX a. I p. – XX a. pr. Dvaro rūmai suprojektuoti ir pastatyti apie 1832 m. (architektas nežinomas). 1920-1922 m. jie buvo perstatyti ir įgavo dabartinę išvaizdą – vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu. Kompleksas užima 12,5 ha plotą ir jį sudaro: visų dvaro pastatų skaičius – 6; gyvenamųjų pastatų skaičius – 1; ūkinių pastatų skaičius – 4; statinių liekanų skaičius – 1; ne dvaro laikotarpio pastatų skaičius – 8 [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kovalenka, Eugenijus. Paobelio dvaro likimas. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2001, geg. 1, p. 2.
2. Krogertienė, Asta. Paobelio dvaras – vientiso ansamblio pavyzdys. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2005, kovo 10, p. 7.
3. Paobelio dvaro sodyba [Tulpiakiemis, Siesikų sen., Ukmergės r., u. k. 805]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>
4. Paobelys (Tulpiakiemis): [apie dvarą]. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas: 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis. – Vilnius, 2010. – P. 288-289.
5. Paobelys // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 760.
6. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
7. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 118.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2011; 2016