Peliūnai

Peliūnai yra į šiaurę nuo Pastrėvio ir Pagrendos kaimų, apie 5 km į pietryčius nuo Elektrėnų, abipus kelio Elektrėnai–Pastrėvys, vakarinėje Elektrėnų tvenkinio pusėje. Per kaimą teka Skersė, yra ežeras Sarakas, rytinė ežero Gavieko pakrantė.

1975 m. įkurtas Kietaviškių žuvininkystės ūkis (dabar – UAB „Bartžuvė“), 1978 m. pastatytas pilnasisteminis žuvininkystės ūkis, tvenkiniai.

Peliūnų kaime gyvena 60 žmonių: 37 vyrai ir 23 moterų (2021) [4].

Apie Peliūnus šiek tiek rašyta leidinyje „Elektrėnai“ [15], taip pat Laimos Tidikienės kraštotyriniame darbe „Pastrėvio apylinkės istorija“ [15] (nepublikuotas, surinktas mašinraščiu).

Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų“ [13] bei etnografinėje-istorinėje apžvalgoje „Buvom“ [12] užrašyti keli Peliūnų kaimo gyventojų pasakojimai, prisiminimai apie šį kaimą ir jo istoriją, partizanus, gyvenseną, įvykius, pateiktos senų žemėlapių kopijos. Pasakojimus surinko ir užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė.

Peliūnuose mokykla buvo įkurta 1930 m. Mokykla veikė iki 1954 m. [16].

Peliūnų kaimas siejasi su daugeliu knygnešių. Čia kurį laiką gyveno Mykolas Lukoševičius (1861–1948), lietuvišką spaudą platinęs Semeliškių, Aukštadvario, Kruonio, Užuguosčio apylinkėse nuo 1891 m. [6, 8, 10], iš kaimo kilęs ir knygnešys Vincas Bliujus. 1903 m. iš jo atimtos draudžiamos lietuviškos knygos [6, 11].

Peliūnų kaimo kapinėse palaidotas knygnešys Motiejus Grybauskas (1857–1928) [3, 5, 9]. Jo kapas įtrauktas į kultūros vertybių registrą (u. k. 44960, žr. adresu).

Peliūnų kaimo kapinėse taip pat yra Lietuvos partizanų Kajetono Česonio ir Vlado Česonio kapas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą (u. k. 45158, žr. adresu), Lietuvos partizanų kapai, įtraukti į kultūros vertybių registrą (u. k. 44959, žr. adresu).

Peliūnų kaime gyveno nemažai partizanų, tačiau dauguma žuvo kovose arba lageryje. Iš viso žinoma 19 žuvusių partizanų iš Peliūnų [1, 2, 7]. Keletas jų žuvo 1945 m. sausio 10 d., per NKVD kariuomenės pasienio būrio kareivių vykdytą karinę operaciją. Jos metu bunkeris buvo likviduotas. Kautynių metu žuvo 11 Didžiosios Kovos apygardos būrio partizanų. Kituose šaltiniuose minimi 9 žuvę partizanai [11], kitur – 5 [2].

1992 m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu bunkerio vietoje buvo pastatytas metalinis kryžius [5]. 2013 metais bunkerio vietoje buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Archeologinė ekspedicija tapo pirmąja, kuri ne tik ištyrė partizanų bunkerio vietą, bet ir remiantis tyrimų rezultatais ją sutvarkė: atkūrė iki tyrimų buvusį bunkerio duobės vaizdą, suformavo tikslius bunkerio ir jo įėjimo kontūrus [14].
Žuvusiųjų atminimas įamžintas 1998 m. Naujosiose Kaišiadorių kapinėse pastatytoje partizanų koplyčioje ir 2006 m. liepos 6 d. Elektrėnuose ant Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios šventoriuje atidengto paminklo Didžiosios Kovos apygardos partizanams.

Literatūra ir šaltiniai

1. Abromavičius, Stanislovas. Elektrėnų krašto istorija. Partizanai // Elektrėnų žinios. – 2007, lapkr. 2, p. 8.
2. Abromavičius, Stanislovas. O, neverk, motušėle…: Peliūnų kaimo tragedija // Žalio velnio takais. – Kaunas [i.e. Kaišiadorys], 1995. – P. 49–50; Prieiga per internetą: <http://www.partizanai.org/index.php/st-abromavicius-zalio-velnio-takais>.
3. Černiauskienė, Janina. Knygnešys Motiejus Grybauskas iš Gilūšio kaimo // Kietaviškės: Kietaviškių parapijos laikraštis. – 2013, birželis, p. 2, 3.
4. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-15]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
5. Ivanovaitė, Livija. Didžiosios Kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio partizanų bunkerio vietos, esančios Pagrendos miške, Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., detaliųjų archeologinių tyrimų 2013 m. projektas. – Kaišiadorys, 2013.
6. Kaluškevičius, Benjaminas. Bliujus Vincas; Lukoševičius Mykolas // Kaluškevičius, Benjaminas, Misius, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – Kn. 1, p. 73, p. 276.
7. Kasparas, Kęstutis. Šiaurės rytų Lietuvos pasipriešinimo organizacija: LLA Didžiosios kovos apygarda // Lietuvos karas. – Kaunas, 1999. – P. 477.
8. Kulikienė, Jadvyga. Mykolas Lukoševičius // Trakų krašto knygnešiai. – Trakai, 1990. – P. 25–26.
9. Kulikienė, Jadvyga. Motiejus Grybauskas (1857–1928) // Tai buvo mūsų kelias: Trakų krašto knygnešiai ir daraktoriai. – Vilnius, 2004. – P. 23–24.
10. Lukoševičius Mykolas. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2022-04-20]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Luko%C5%A1evi%C4%8Dius_Mykolas>.
11. Miškinis, Algimantas. Semeliškės [minimas Peliūnų kerdžius]. // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2002. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania, kn. 1, p. 226.
12. Peliūnai: [gyventojų pasakojimai] // Buvom: Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 223–224, 329–333; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-pastrevio-seniunija/>.
13. Peliūnai, k. // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 146–147, 198, 201; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_pastrevys/>.
14. Petrauskienė, Aistė. Naujausiųjų laikų konfliktų archeologija: Lietuvos partizaninio karo tyrimų atvejis / Aistė Petrauskienė, Gediminas Petrauskas. – Iliustr. – Santr. angl. – // Lietuvos archeologija. – T. 40, p. 221–253; Prieiga per internetą: <https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/10/la_40_221-253.pdf>.
15. Tidikienė, Laima. Pastrėvio apylinkės istorija. – [Pastrėvys], 2001. – 11 p. – Mašinr.; Prieiga per internetą: <https://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Laima-Tidikien%C4%97.-Pastr%C4%97vio-apylink%C4%97s-istorija.-PUBL.pdf>.
16. Tidikienė, Laima. Pastrėvio seniūnija // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 410–432.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2016, 2022.