Plikiškės

Nykstantis kaimas Jauniūnų seniūnijoje, 8 km į šiaurės vakarus nuo Maišiagalos, 3 km į vakarus nuo Vilniaus-Ukmergės plento. Per kaimą teka Musė (Nėries intakas). Iš pietvakarių prieina Bartkuškių miškas [3].

Statistikos departamento duomenimis kaime gyvena 11 (2011 m.) gyventojų, iš jų – 5 vyrai, 6 moterys [2].

Plikiškių pilkapynas yra maždaug 0,5 km į pietryčius nuo kaimo, Bartkuškio miško šiauriniame pakraštyje. Pilkapyną sudaro keliolikos pilkapių grupė. 1935 m. I pilkapį ištyrė Vilniaus universiteto archeologijos muziejus. Rasta žirgo griaučiai ir IX-XII a. būdingų dirbinių [4, 5].

Kaime girininko Jono Grigalionio iniciatyva pastatytas kryžius, kurio vietoje kažkada stovėjusi Plikiškių koplyčia. Manoma, kad ji statyta 1778 m. Senajame Kaišiadorių vyskupijos archyve būtų galima atrasti duomenų ne tik apie Plikiškių koplyčią, bet ir apie kitų aplinkinių kaimų šventas vietas [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Blinkevičius, Robertas. Plikiškiečiai prašo paramos vyskupijos archyvo saugojimui. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2012, kovo 2, p. 7.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirrstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-11-03]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Plikiškės // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 872.
4. Tautavičius, Adolfas. Plikiškių pilkapynas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 398.
5. Vaškevičiūtė, Ilona. Plikiškių pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1. d. 1: Rytų Lietuva, p. 296.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2013; 2016