Kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, į pietus nuo Širvintų.

Statistikos departamento duomenimis  kaime gyvena  56 gyventojai (2011 m.). Iš jų – 31 vyras,  25 moterys [4].

8 km į pietus nuo Širvintų yra Puorių miškai.  Plotas 1460 ha, mišku apaugę 1180 ha. Puorių miškai susideda iš Puorių, Žirniavagių, Graužų, Viršūniškių miškų. Miškuose gausu stambiųjų kanopinių žvėrių, ypač šernų [3]. Kaime yra UAB „Puorių mediena”, savo veiklą pradėjusi 2013 metais (vienas iš įkūrėjų ir direktorių Aleksandras Armanavičius). UAB yra jauna, perspektyvi, greitai besiplečianti ir orientuota į klientus įmonė.  A. Baravyko personalinė įmonė ,,Baltoji Savingė”. Vėliau pakeistas įmonės statusas į UAB ,,Baltoji Savingė”. Įmonė užsiima paminklų, akmens blokų pjaustymu ir kitų granito gaminių gamyba.
Puorių miško estradoje (prie Puorių ežero) po daugelio metų vėl vyksta Širvintų rajono festivalis-dainų šventė. Koncertavo liaudiškos muzikos kapelos, mokyklų folkloro kolektyvai [2].

Informacijos apie Puorius galima rasti enciklopedijose [1, 3], periodikoje, internete.

Puoriai minimi istorijos puslapiuose. Sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos nuo 1919 iki 1939 m. buvo nustatinėjamos keturis kartus. Jos vadintos demarkacinėmis linijomis. Ketvirtoji demarkacinė linija ėjo maždaug už 200 m nuo Puorių kaimo [8]. Kaime išlikęs medinis namas, kuriame 1934–1939 m. buvo įsikūrę Lietuvos pasienio tarnybos kariai. Dabar šio namo šeimininkas yra kaimo senbuvis Jonas Bareika gerai prisimenantis tarpukario metus [7].
1939 m. spalį ir lapkritį visa Lietuva gyveno mintimis ir kalbomis apie Vilnių. Spalio pradžioje sovietams nutarus per jų karą su Lenkija okupuotą Vilnių perleisti Lietuvai, mūsų šalis pradėjo ruoštis perimti istorinę sostinę, kurios neteko 1920 metais, lenkams klastingai sulaužius ką tik pasirašytą taikos sutartį. Iš įvairių kariuomenės dalinių suformuota Vilniaus rinktinė (vadas generolas Vincas Vitkauskas) pražygiavo pro demarkacijos liniją prie Puorių, patraukė link Maišiagalos ir Vilniaus [8]. 

Puorių miške yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės [1]. Jos, kaip kultūros paminklas, yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą [6]. 2007 m. Puorių miške dirbo Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos Baltijos šalims, Suomijai ir Kaliningrado sričiai savanoriai. Jie tvarkė apleistas kapines [5].

Puorių kaime prie Jono Bareikos sodybos stovi koplytstulpis (aut. Julijonas Gridziuška), kuris įamžino šių vietų istorinius įvykius, pirmųjų Lietuvos pasieniečių veiklą šiame krašte [9]. Koplytstulpis pastatytas Jono Bareikos vyresniojo sūnaus Gedimino iniciatyva [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Banionis, Juozas. Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės: Puorių miškas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 272-274.
2. Bonikatas, Remigijus. Šventė prie Puorių ežero. – Iliustr. //Širvintų kraštas. – 2013, birž. 5, p. 5.
3. Brukas, Algirdas. Puorių miškai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3. – p. 471.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-12-09]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Kobakas, Pavelas. Vokiečiai sutvarkė savo karių kapines. – Iliustr. // Širvinta. – 2007, birž. 20, p. 1, 3.
6. Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapai [Puoriai, Širvintų sen., Širvintų r.; u. k. 17043]. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016-12-29]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/>.
7. Pranckevičius, Kęstutis. Keliai į Vilniaus kraštą vedė ir pro Puorių kaimą: [apie kaimą tarpukario metais]. – Iliustr. // XXI amžius. – 2009, spalio 30, p. 6; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/10/30/gkras_01.html>.
8. Pro Širvintas ir Puorius plaukė ginkluotas srautas į Vilnių… – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2015, lapkr. 25, p. 6-7.
9. Vyšniauskas, Alvydas. Apie ką byloja koplytstulpis. – Iliustr. // Širvinta. – 2006, geg. 20, p. 3.

Parengė Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2017