Pūstakiemis

Pūstakiemis yra 5 km į rytus nuo Gilučių, 5 km į šiaurę nuo Elektrėnų. Šiaurėje ribojasi su geležinkeliu Vilnius–Kaunas, pietryčiuose – su jo atšaka į Elektrėnus.
1795 m. priklausė Gabriliavos palivarkui. XX a. vid. Priklausė Žaslių valsčiui, vėliau Vievio ir Kaišiadorių rajonui. Nuo 2000 m. priklauso Elektrėnų savivaldybei, Gilučių seniūnijai.
Vakariniu Pūstakiemio kaimo pakraščiu teka Prakusos upelis [10]. Šalia kaimo – Pūstakiemio miškas (18,8 ha).

Pūstakiemio kaime gyvena 26 žmonės: 13 vyrų ir 13 moterų (2021) [2].

Kai kuriuose šaltiniuose vadinamas Pustakiemiu.

Pūstakiemio kaimo vardo kilmės istorijas užrašė kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė etnografinėje–istorinėje apžvalgoje „Buvom“ [11]. Šiame pasakojamosios tautosakos rinkinyje užrašyta keletas gyventojų pasakojimų, atsiminimų iš kaimo gyvenimo.
Apie kaimą rašyta leidinyje „Elektrėnai“ [12], Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [3], trumpai – „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [10] ir kt.
Gilučių pradžios mokyklos mokytoja Valė Belazaraitė 1936 m. užrašė virš 20 kaimo vietovardžių, kurie suregistruoti elektroniniame diske „Kaišiadorių rajonas“ [13].

Spaudos draudimo metais Pūstakiemyje veikė daug lietuviškos spaudos platintojų, vienas jų – Antanas Zaremba [4, 8].
Iš Pūstakiemio kilęs žurnalistas, rašytojas Juozas Kundrotas [5]. Pūstakiemį, kaip savo tėviškę, jis mini ir savo kūryboje – esė knygoje „Neblėstantys susitikimai“ [6].
1795 m. čia buvo 11 sodybų, karčema [9]. Kaimas į viensėdžius išskirstytas 1933 m.
1949 m. kaime atidaryta Gilučių mokyklai priklausant mokykla. Ji veikė J. Kundroto ir J. Alkoviko namuose. Nuo 1959 m. kaime veikė felčerių ir akušerių punktas [3].

Netoli Pūstakiemio kaimo yra nedidelis (0,7 ha) to paties pavadinimo botanikos draustinis [3]. Jis yra prie pat geležinkelio ir buvo įteisintas 1988 m. [12]. Didžioji dalis draustinio yra Kaišiadorių raj. sav. teritorijoje. Draustinyje saugoma viena iš trijų Lietuvoje likusių rudeninio vėlyvio, įrašyto į Raudonąją knygą, augimviečių. Šis retas augalas vasarą vegetuoja, brandina sėklas, o žydi rudenį [1]. Pastebėtas augantis 1959 m. Taip pat kaime rastas dar vienas retas augalas, įrašytas į Raudonąją knygą – miškinė žiomenė [3], kurią 8 dešimtetyje aptiko botanikas A. Lekavičius [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Elektrėnų krašto gamta = The nature of Elektrėnai. – Vilnius, 2002. – P. 85.
2. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
3. Gustaitis, Rolandas. Žaslių seniūnija : Pūstakiemis // Gustaitis, Rolandas. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 261.
4. Kaluškevičius, Benjaminas. Zaremba Antanas : [knygnešys, daraktorius] / Benjaminas Kaluškevičius; Kazys Misius // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 534.
5. Kundrotas, Juozas. Juozas Kundrotas: mano gimtinė – Pustakiemis // Elektrėnų kronika. – 2012, kovo 9–15, p. 4.
6. Kundrotas, Juozas. Neblėstantys susitikimai. – Kaunas, 2005. – 101, [3] p.: iliustr.
7. Malinauskas, Vidmantas. Žaslių apylinkės gamta // Misius, Kazys. Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 22.
8. Misius, Kazys. Lietuvių kalba Žaslių ir Paparčių apylinkėse // Misius, Kazys. Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 93.
9. Misius, Kazys. Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 metų revizijos duomenys : Žaslių parapija // Misius, Kazys. Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 86, 87.
10. Pūstakiemis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 949.
11. Pustakiemis : [gyventojų pasakojimai] // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 126–128.
12. Tamošiūnienė, Veronika. Gilučių seniūnija : Pūstakiemis // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 480–481.
13. Vietovardžiai : Pustakiemio vienkiemis Žaslių valsčiuje // Kaišiadorių rajonas : [elektroninis išteklius]. – Vilnius, 2004. – 1 elektron. opt. diskas. + 1 įd. lap.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.