Pypliai

Kaimas Širvintų rajono Gelvonų seniūnijoje, 4 km nuo Gelvonų.

Statistikos departamento duomenimis kaime gyvena 27 (2011 m.) gyventojai, iš jų – 12 vyrų, 15 moterų [3].

Pyplių kaime gimė ir augo Ipolitas Užkurnys (1926-2004) – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos tautodailininkų, skulptorius (medžio drožėjas), poetas ir originalus pasakotojas.
Kaime yra senųjų Lietuvos šventviečių: Kalnas Kupolis, Kartuvių kalnas, Akmuo su pėda, Laumaraistis [6].
Kalnas Kupolis yra 0,15 km į pietvakarius nuo kaimo kapinių ir kelio, atsišakojančio į Pyplius iš vieškelio Musninkai-Bagaslaviškis, Pavasarių sodybos pietvakariniam pakraštyje. Kalva Bagaslaviškio aukštumos pietiniame pakraštyje, kiek aukštesne, žvyrduobių suardyta ir vėliau šaltalankiais apsodinta centrine dalimi. Iki tol Kupolis, matyt, buvo maždaug 40 m aukščio kalnas, vidutinio statumo, 14-16 m aukščio šlaitais. „Šiam kalnely, pasak senų žmonių, stovėjusi bažnyčia. Randama plytų ir kitų liekanų. Vokiečių okupacijos laikais, 1915 m, ten vokiečių kariai buvo įtaisę altorių pamaldoms laikyti“ [6].
Pyplių kaime iš tolo matosi nedidelis kalniukas, vadinamo Kartuvių kalnu, ant kurio stovi kryžius (aut. Ipolitas Užkurnys), skirtas šioje vietoje nužudytiems žmonėms. Kalva apardyta statant vandentiekio bokštą, elektros stulpus, kasant įvairias duobes. Iki tol  kartuvių kalnas, matyt,  buvo maždaug 15×30 m dydžio (viršuje) kalva, vidutinio statumo, 5-6 m aukščio šlaitais. „Pasak senų žmonių, čia kardavę nepaklusnius baudžiauninkus“ [2, 6].
Akmuo su pėda, nurodomas 0,7 km į šiaurę nuo kaimo, Platojos vietovėje, su įdubimu, žmogaus pėdos formos [6].

Laumaraistis, nurodomas tarp Pyplių ir Lemantaučiznos, prie Salalos miško, apie 15 ha ploto. Numelioruotas [6].
 
Pypliuose yra veikiančios kapinės, kuriose yra vertingų kultūros paminklų: Ipolito Užkurnio sukurtas antkapinis paminklas savo seneliui Baltrui Užkurniui (163x85x90). Pastatytas 1973 m. iš granito [4]. Paminklas įrašytas į Kultūros vertybių registrą [1].

Vakarinėje kapinių pusėje, apsuptoje medžių, stovi koplytėlė [5]. Ji sena, statyta dar baudžiavos laikais, visa iš akmenų sumūryta. Manoma, kad koplytėlė pastatyta pagal grafo Dirmos Hrinevičiaus (Grinevičiaus) projektą. Greta koplytėlės stovi medinė varpinė. Ji pastatyta 1863 m. sukilimui atminti. Pypliuose yra palaidoti 1795, 1831, 1863 metų sukilėliai [5].
 
Literatūra ir šaltiniai

1. Antkapinis paminklas. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2007-2010 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
2. Bonikatas, Remigijus. Kartuvių kalnas. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2007, lapkr. 14, p. 5-6.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Martinaitienė, Gražina. Baltraus Užkurnio kapo antkapinis paminklas. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1. d.1: Rytų Lietuva, p. 296.
5. Pušinis, Romas. Pastatyta baudžiavos laikais: [apie Pyplių kaimo kapinių koplyčią]. – Iliustr. // Kaimų istorijos. – Vilnius, 1995. – T. 1, p. 157-158.
6. Vaitkevičius, Vykintas. Kalnas Kupolis. Kartuvių kalnas. Akmuo su pėda. Laumaraistis. – Iliustr., Žml. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, [2006]. – P. 132-133.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2011; 2016