Rudausiai

Kaimas Nemenčinės seniūnijoje.

Rudausiai – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 334 žmonės (2013) [1].

Nuo 2016 m. veikia Rudausių mokykla-daugiafunkcinis centras [7]. Įkurta Rudausių kaimo bendruomenė [5].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Rudausius informacijos beveik nėra, išskyrus trumpas žynutes „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [3] bei 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [6]. Kaimas minimas istorijos mokytojo Henriko Borkovskio knygoje „Ludzie tej ziemi“ (Vilnius, 2014, p. 91) ir kituose leidiniuose, kur rašoma apie brolį pranciškoną, vienuolį, palaimintąjį Piotrą Banifacą Žukovskį (1913–1942). Yra informacijos spaudoje ir internete.

XVII amžiuje Rudausių kaimas priklausė Raudondvario dvarui. Tuo metu dvaro savininku buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Po jo mirties 1794 m. Rusijos imperatorė Jekaterina II padovanojo dvarą Rusijos kariuomenės pulkininkui Parčevskiui [4]. 1864 m. kaime buvo 6 namai, kuriuose gyveno 109 katalikai [6].

Rudausius mini savo eilėraštyje „Vilniaus kraštui“ poetė Neringa Rasikaitė-Bratiškienė [2].

Rudausių ir aplinkinių kaimų gyventojus aptarnauja 1962 m. įkurta Rudausių (buv. Skleriškių) kaimo biblioteka. Daugiau nei 30 metų (1978–2010) bibliotekoje dirbo Jadvyga Bužinskaja – tikra kraštotyrininkė, parengusi nemažai darbų apie savo karštą, jo tradicijas ir žmones.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Rasikaitė-Bratiškienė, Neringa. Vilniaus kraštui: [eilėraštis] // Rasikaitė-Bratiškienė, Neringa. Prijaukintoj erdvėj: eilėraščiai. – Vilnius, 2007. – P. 14–15.
3. Rudausiai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 577.
4. Gajewski, Mirosław. O podniemenczyńskim Czerwonym Dworze. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002. – P. 86–93.
5. Ilgiewicz, Franc. Miejsce dla każdego: Centrum wielofunkcyjny w Rudowsiach cieszy się popularnością: [apie Rudausių kaimo daugiafunkcinį kultūros centrą ir kaimo biblioteką]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2016, 15–21 grudnia (nr 50), priedas „Rota“ (nr 921), p. 2.
6. Rudowieje // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1888. – T. 9 (Pożajście-Ruksze). – p. 945; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/480http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_II/480>.
7. Szkoła-Przedszkole w Rudowsiach. – Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. – Wilno, 2009. – P. 386.

 

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2018