„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Trakų rajonas Rūdiškių seniūnija

Rūdiškių seniūnija yra Trakų rajono pietinėje dalyje. Ribojasi su Grendavės, Onuškio, Aukštadvario, Trakų, Senųjų Trakų, Paluknio seniūnijomis ir Varėnos rajonu [25]. Rūdiškių seniūnijai priklauso 63 gyvenamosios vietovės: 1 miestas, 51 kaimas ir 11 viensėdžių. Didžiausios bei minėtinos, dėl jose esančių vertingų objektų, seniūnijos vietovės: Rūdiškių miestas – seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras, Aluona, Gojus, Inklėriškės, Ismonys, Lieponys, Kalviai, Klepočiai, Pagelužys, Šklėriai, TiltaiVaikšteniai, Vytautava, Žėronys [26]. Merkys žymi pietrytinę seniūnijos ribą, jos teritorija teka dešinieji Merkio intakai: Cirvija, Graužupis, Geluža, Spengla. Šiaurės vakaruose seniūnijos ribą žymi Spindžiaus ežeras. Didžiąją seniūnijos dalį užima miškai, tarp kurių išsimėtę nemažai ežerėlių. Rūdiškių miškai susideda iš 14 miškų; didžiausi: Rūdiškių, Tiltų, Jogėlonių, Strėvos, Pamerkių, Inklėriškių. Priklauso Trakų urėdijos Žėronių, Rūdiškių, Strėvos ir Valkininkų urėdijos Tiltų girininkijoms. Miškuose daug vaistažolių, uogų ir grybų, kurie teikia pragyvenimo šaltinį. Yra du draustiniai: Ilgučio botaninis draustinis (60 ha), įsteigtas 1960 m. ir Inklėriškių kraštovaizdžio draustinis (842 ha), įsteigtas 1992 m. [31], pietrytine seniūnijos riba driekiasi Merkio ichtiologinis draustinis, įsteigtas 1974 m.

Seniūnijos teritorija užima apie 25 tūkst. ha ploto, iš jų 60 proc. sudaro miškai, 39 proc. – žemės ūkio naudmenos, 1 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai [25]. Joje gyvena 3920 gyventojai, iš jų: 1869 vyrai, 2051 moteris, Rūdiškių mieste – 2300, kaimuose – 1620 [32]. 2009 m. įkurtos 5 seniūnaitijos.
Manoma, kad seniau Rūdiškėse buvo lydoma balų rūda ir nuo to kilo vietovės pavadinimas [19]. Kalbininko A. Vanago teigimu, vietovardžio Rūdiškės kilmė – tai priesagos -iškės, -iškiai vediniai iš asmenvardžio, dabar pavardės, Rudys, Rudis, Rudė ar pan. [33].

Apie Rūdiškes ir aplinkinius kaimus rašė žinomas kraštotyrininkas Bronius Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“ [8], Veronika Maminskaitė-Kulbokienė – „Rytų Lietuva: Vietovės, organizacijos, įvykiai, žmonės“ [12], straipsniai yra Bostono „Lietuvių enciklopedijoje“ [18], leidinyje – „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [20]. Daug informacijos apie keletą Rūdiškių seniūnijos kaimų yra 2015 m. bibliotekininkės Elenos Žilinskienės išleistoje knygoje Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [35]. Čia rašoma apie Inklėriškes, Lieponis, Kalvius, Klepočius, Pagelužį, Šklėrius, Tiltus, Vaikštenius ir kt.

Seniūnijos centras – Rūdiškių miesto tipo gyvenvietė, 15 km į pietus nuo Trakų, prie Vilniaus – Gardino geležinkelio, ją supa didžiuliai miškai. Rūdiškės laikomos vietove, už kurios prasideda grynųjų dzūkų kaimai. Tai nesena ir mažai tyrinėta gyvenvietė.

Rūdiškės kaip kaimas pirmą kartą paminėtas 1774 m., kai buvo pastatyta koplyčia. XVIII a. archyvų duomenimis, Rūdiškių kaimas buvo Remerių (Riomerių) šeimos nuosavybė. 1792 m. Steponas Remeris Rūdiškes mainais į Radancų (dabar Burokų) kaimą atidavė Vilniaus vyskupui Juozui Lapelinskui. Kad Rūdiškių palivarkas-kaimas buvo nedidelis, matyti iš sutarties įrašo, jog 1791 m. pabaigoje už tą dvarelį mokėta tik 29 zlotai mokesčio į valstybės iždą. 1830 m. kaimas perėjo Mikniškių dvaro, kurio savininkas buvo Vilniaus katedros kapitula, nuosavybėn. Rūdiškėse tuo metu buvo tik trys ūkiai ir karčiama [20,25,29].
1862 m. Lentvario-Gardino kelyje pastatyta Rūdiškių geležinkelio ketvirtos klasės stotis. Stotis turėjo 2-3 kelius, vandens bokštą ir visą įrangą, reikiamą garvežiams tiekti vandenį. Eismas pradėtas 1862 m. gruodžio 15 dieną [34].
Rūdiškių apylinkėse vyko 1863 m. sukilimas. Jungtinės sukilėlių jėgos, susidedančios iš 500 vyrų, kovėsi su keliomis rusų kuopomis [2]. Nutiesus Varšuvos-Peterburgo geležinkelį ir įsteigus Rūdiškių geležinkelio stotį, kaimas ėmė augti. 1866 m. Rūdiškėse buvo 4 sodybos su 23 gyventojais ir 2 smuklės su 7 žydais [8].
XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje Rūdiškės buvo valsčiaus centras. Pirmoji vienklasė mokykla įkurta 1896 m. rudenį. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rūdiškėse veikė nedidelė lentpjūvė, vyko turgūs ir prekymečiai, buvo keliolika smuklių ir parduotuvių, veikė „Ryto“ draugijos ir kitų lietuviškų draugijų skyriai [18].
1920-1939 m. Rūdiškės buvo okupuotos lenkų. 1920 m. spalio ir 1923 m. vasario mėnesiais vyko kautynės dėl Valkininkų-Rūdiškių geležinkelio ruožo [1]. Lietuvių kova dėl savo kalbos teisių bažnyčioje ir viešajame gyvenime tęsėsi visą okupacijos metą [7]. Lenkų valdymo laikotarpiu miestelyje veikė 15 žydų parduotuvių, trys kalvės, keletas arbatinių, smuklė, dervos darykla [9].
1941 m., prasidėjus karui, lietuvių kariuomenės batalionas sukilo prieš rusus [12]. 1941 m. rugsėjo pradžioje Rūdiškių žydai buvo suvaryti į Trakų getą ir rugsėjo 30 d. sušaudyti Varnikų miške [9].
Antrojo pasaulinio karo metais prie Rūdiškių vyko smarkūs vokiečių-rusų kariuomenių mūšiai. Inklėriškių miškuose aktyviai veikė sovietiniai partizanai, įkūrę Vytauto Didžiojo Trakų partizanų bazę. Pokario metais iš Rūdiškių apylinkių perkėlus palaikus, miestelio centre įruošti istoriniai Raudonosios armijos karių ir partizanų kapai. Centrinis paminklas – iš skaldytų akmenų obeliskas. Prie pat Rūdiškių gyvenvietės, važiuojant iš Trakų pusės, apie 100 m nuo kelio yra 1941 m. fašistinių okupantų nužudytų pasipriešinimo dalyvių broliškas kapas. Abejos kapinės 2005 m. restauruotos Rusijos Federacijos lėšomis [21].
Sovietų okupacijos metais Rūdiškių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų būriai. Po karo Rūdiškės buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1944 m. įkurtas Rūdiškių medžio apdirbimo kombinatas, 1945 m. – miško ruošos punktas, 1947 m. – Rūdiškių girininkija, 1962 m. – miško chemijos ruožas [4].
1958 m., išsiplėtojus pramonei, Rūdiškėms suteiktas miesto statusas [19].
1948 m. įsteigtas vaikų darželis, 1957 m. – vaikų lopšelis. 1987 m. pastatytas naujas vaikų lopšelio-darželio pastatas. 1955 m. – įsteigta vidurinė mokykla, 1964 m. pastatyta nauja mokykla ir bendrabutis. Vienas mokyklos korpusas pastatytas 1980 m., 2010 m. atlikta renovacija. 2009 m. vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Yra lietuvių ir lenkų klasės [17,27]. 1993 m. įkurta policijos nuovada. 2001 m. įregistruota Rūdiškių bendruomenė.
Rūdiškėse veikia vaikų muzikos mokykla, Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“, Trakų vaikų globos namų Rūdiškių filialas, bitininkų draugija, yra du stadionai, turgus, pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė, paštas, statomas naujas kultūros centras. Rūdiškių miesto vardą garsina vaikų muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras „Brass-Band“, ansambliai „Svajonėlė“, „Gajik“, folkloro ansamblis „Diemedis“, „Rūdiščanie“, Evelina Sašenko, daugelio konkursų laureatė, 2011 m. „Eurovizijos“ finalininkė.

Rūdiškių miesto herbas

Rūdiškių miesto herbas

Istorinio herbo Rūdiškės niekada neturėjo. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. 2010 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-364 patvirtino Rūdiškių herbą. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2010 m. gegužės 13 d. Rūdiškių herbas: žaliame lauke, atskirtame nuo sidabrinės skydo galvos pušų spyglių linija, vaizduojama profiliu sidabrinė elnio galva su kaklu ir su auksiniais ragais [22]. Turint galvoje, kad gamtą heraldikoje simbolizuoja žalia spalva, o Rūdiškių miškuose vyrauja pušys, nutarta skydo lauką nuspalvinti žaliai, atskiriant jo sidabrinę galvą heraldine pušų spyglių linija. Žalia taip pat ir vilties spalva, kuri gali rodyti siekius atgaivinti miško verslus. Sidabras (balta spalva) heraldikoje reiškia vandenį ir šiuo atveju simbolizuoja keliolika ežerų, esančių Rūdiškių miškų masyve. Kitiems gamtos turtams parodyti pagrindiniame žaliame lauke pavaizduota sidabrinė tauriojo elnio galva su kaklu ir auksiniais ragais. Heraldikoje elnias reiškia grakštumą ir ilgaamžiškumą.

XIX a., pradėjus miesteliui augti, susiformavo gyvenvietės schema – linijinis planas su keturkampe aikšte viduryje [28].

Rūdiškėse yra keletas įdomių architektūros ir dailės paminklų. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas regioninės svarbos objektas, turintis architektūrinę, inžinerinę vertę – XIX a. II p. – XX a. I p. Rūdiškių geležinkelio stoties statinių kompleksas: geležinkelio stotis(1929 m., Stoties g. 1), namas (XIX a. II p., Stoties g. 5), geležinkelio stoties arklidės pastatas (XIX a. II p., Trakų g.),vandens bokštas (1872 m., Stoties g.) [6].
Švč. Jėzaus širdies bažnyčia įkurta XVIII a., 1912 m. įsteigta parapija. Žinių apie Rūdiškių bažnyčią galima surasti Broniaus Kviklio leidinyje „Lietuvos bažnyčios“ [7], Kazio Misiaus ir Romualdo Šinkūno žinyne „Lietuvos katalikų bažnyčios“ [15] bei Veronikos Maminskaitės-Kulbokienės knygoje „Rytų Lietuva: Vietovės, organizacijos, įvykiai, žmonės“ [12]. Medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia statyta 1910 m., dabartinė didelė neoromantinių ir neogotikinių bruožų akmenų mūro – 1925-1932 m. pastatyta kunigo J. Jurkevičiaus ir parapijiečių, remontuota 1980 m. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliu. Vidus trijų navų, šventorius apmūrytas [12,15,23]. Bažnyčia turi dailės kūrinių, įtrauktų į kultūros vertybių registrą: šventoriuje stovi medinis stogastulpis su 2 skulptūromis (XIX a.). Stogastulpio viršūnė profiliuota, į ją įtvirtintas kryželis. Liemens šonuose pritvirtintos iš skardos iškirptos širdelės, žvaigždutės, taurės. Bažnyčioje yra vertingos dvi XIX a. kapos, paveikslas „Šv. Andrius Bobola“ (aut. J. Janovičius) [6,13,30].
Yra veikiančios Rūdiškių miesto kapinės, kuriose į kultūros vertybių registrą įtraukti du nacionalinės svarbos objektai, turintys memorialinę, istorinę vertę – istorijos mokslų kandidato, monografijų ir kelių knygų bendraautoriaus, etnologo Izidoriaus Butkevičiaus-Butkaus kapas (Ulkiškių/Ismonių g.) bei Lietuvos nežinomų karių kapas, kuriame palaidoti Lietuvos kariuomenės keturi nežinomi kariai, tikėtina 1941 m. birželio sukilėliai, 23-24 d. žuvę Rūdiškių apylinkėje (Ismonių g.) [6,14].
Prie Rūdiškių vidurinės mokyklos stovi didinga ąžuolo medžio skulptūra „Moteris su knyga“, kurios autoriai – buvęs mokyklos mokytojas, liaudies meistras Jonas Kasparavičius ir mokiniai [5].

Lankytojus traukia gražios, miškingos Rūdiškių apylinkės, pasipuošusios ežerėliais su puikiais krantais, pakriūtėmis, apaugusiomis pušimis ir eglėmis, aukščiau paminėti architektūros, dailės, gamtos, istoriniai paminklai. Informacijos apie žymiausius lankytinus seniūnijos objektus galima rasti Algimanto Semaškos knygoje „Lietuvos keliais“ [27], „Kultūros paminklų enciklopedijoje“[13,14,30].
Literatūrinis palikimas apie Rūdiškes negausus, jos paminėtos tik keliuose kūriniuose. Karaliaus Žygimanto Augusto medžioklė prie Rūdiškių minima Edmundo Malūko istoriniame romane „Karalienė Barbora“ [11]. Sukilėliai Rūdiškių miškuose paminėti Jono Laurinavičiaus knygoje „Jukniškių akmenys“ [10]. Atsiminimų knygą apie sovietinius partizanus „Rudninkų girios partizanai“ parašė Teofilis Mončiunskas [16]. Rūdiškes Antrojo pasaulinio karo metais mini Gediminas Isokas knygoje „Iš vienos versmės“[3].
Mieste veikia Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialas. Rūdiškių miesto biblioteka įsteigta 1947 m. Joje sukaupta apie 32 tūkst. spaudinių, paslaugomis naudojasi apie 1200 vartotojų. 2005 metais bibliotekoje pradėjo veikti viešasis interneto prieigos taškas (VIPT) su 5 kompiuterizuotomis vietomis ir multifunkciniu įrenginiu, 2010 m. pakeistas projekto „Bibliotekos pažangai“ naujomis technologijomis. Biblioteka kaupia ir skleidžia informaciją apie kraštą, ruošia kraštotyros darbus, teminius bei personalijoms skirtus aplankus. Kraštotyros fondą sudaro daugiau kaip 55 fiz. vnt. dokumentų. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių apie 500 [24].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aišauskas, Kazys. Kautynės prie Valkininkų ir Rūdiškių geležinkelio ruožo, 1923 m. vasario 15-23 d. // Karys. – 1972, Nr. 9, p. 296—299.
2. Isokas, Gediminas. Giriose. – Vilnius, 1979, p.  105.
3. Isokas, Gediminas. Mažasis žvalgas; Dėdė Steponas: [istorijos apie Rūdiškes]  // Isokas, Gediminas. Iš vienos versmės: Rūdninkų girios istorijos. – Vilnius, 1982. – P.  156-166, 167-174.
4. Isokas, Gediminas. Trakų urėdijos miškų istorija: [apie Rūdiškes, p. 26-27, apie Rūdiškių girininkiją, p. 148-149, 151] / Gediminas Isokas,  Antanas Tervydis.  – Vilnius, 2008. – 240 p.: iliustr.
5. Jarmalavičiūtė, Ramunė. Mokytojas Jonas Kasparavičius: [skulptūra „Moteris su knyga“]. – Iliustr. // Aukštadvaris. – Vilnius, 2002. – P. 205.
6. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus] 2006-2014. [žiūrėta 20144-02-07]. Prieiga per internetą:  <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
7. Kviklys, Bronius. Rūdiškės: Švč. Jėzaus širdies parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Chikago, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija: D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios,  p. 283-284.
8. Kviklys, Bronius. Rūdiškės ir apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių, istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai – Boston (Maas), 1989. – T. 1, p. 458-460.
9. Latvytė-Gustaitienė, Neringa. Holokaustas Trakų apskrityje [Rūdiškės]. – Vilnius, 2002. – P.  41-42.
10. Laurinavičius, Jonas. Kartuvių kalnas // Laurinavičius, Jonas. Jukniškių akmenys: Trakų krašto padavimai. – [Kaišiadorys], 2001. – P.  7.
11. Malūkas, Edmundas. Karalienė Barbora: Istorinis romanas. – Panevėžys, 2004. – P.  58.
12. Maminskaitė-Kulbokienė, Veronika. Rūdiškės // Maminskaitė-Kulbokienė, Veronika. Rytų Lietuva: vietovės, organizacijos, įvykiai, žmonės. – Čikaga, 1997. – P.  131,133.
13.Martinaitienė, Gražina. Rūdiškių bažnyčios dailės kūriniai: Stogastulpis // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 44.
14. Milius, Vacys. Izidoriaus Butkevičiaus kapas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 44.
15. Misius, Kazys. Rūdiškės: Trakų dekanatas [apie Rūdiškių Švč. Jėzaus širdies bažnyčią] //  Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P.  568.
16. Mončiunskas, Teofilis. Rudninkų girios partizanai: [atsiminimai] –  Vilnius, 1959. – 340 p.:  iliustr., portr.
17. Petkūnas, Kęstutis. Vertinga dovana šimtametei mokslo įstaigai: [apie Rūdiškių gimnaziją]. – Iliustr. – Trakų žemė. – 2010, spal. 22, p. 4.
18. Rūdiškės –  Bibliogr.: 1 pavad. – Parašas: V. Klb.; R. Krs. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mcys), 1961. –  T. 26, p. 65-66.
19. Rūdiškės. – Iliustr. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 109.
20. Rūdiškės // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 89.
21. Rūdiškės: Vilniaus apskritis = Рудишкес: Вилнюсский уезд: [apie Rūdiškių tarybinių karių kapines] – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., rus.  // Atminimo knyga: Antrojo pasaulinio karo karių kapinių Lietuvoje albumas.  – Vilnius, 2006. – P.  74-75.
22. Rūdiškės turės herbą: Trakų rajono savivaldybės informacija. – Iliustr. // Galvė. – 2010, birž. 4, p. 3.
23. Rūdiškių bažnyčiai – 100 metų…: [apie Rūdiškių parapiją] – Iliustr. // Trakų žemė. – 2010, birž. 5, p. 1, 2.
24. Rūdiškių filialas. Trakų viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014-02-04]. Prieiga per internetą:  <http://www.trakubiblioteka.lt/lt/apie/filialai/rudiskes.>
25. Rūdiškių seniūnija. – Iliustr., žml. // Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams. – Trakai, 2007. – P. 23-25.
26. Rūdiškių seniūnija. Trakų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014-02-05]. Prieiga per internetą: <http://www.trakai.lt/>
27. Rūdiškių seniūnija. Trakų rajono savivaldybė. – Iliustr., žml. – Vilnius, 2013. – 10 sulankst. lap.
28. Semaška, Algimantas. Rūdiškės. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – Vilnius, [2008]. – P.  537.
29. Šaduikis, Česlovas. Rūdiškės: Praeitis ir dabartis. // Spartuolis. – 1968, geg. 30, p. 3.
30. Šatavičiūtė, Lijana. Rūdiškių bažnyčios dailės kūriniai: Kapos // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 44.
31. Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas. = The natural and cultural heritage of the Trakai region.  – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Vilnius, 2005, p. 54, 56.
32. Trakų rajono savivaldybė. Rūdiškių seniūnija. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]. 2013. [žiūrėta 2014-02-06]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gyventoju-ir-bustu-surasymas>
33. Vanagas, Aleksandras. Lietuvos miestų vardai: [Rūdiškės]. – Vilnius, 1996. – P.  203.
34. Žeimantas, Liubomiras Viktoras. Rūdiškės // Žeimantas, Liubomiras Viktoras. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1858–1915. – Vilnius, 2003. – P. 204-206.
35. Žilinskienė, Elena. Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje. – Trakai [i.e. Vilnius], 2015. – 320 p.: iliustr., faks., portr. – Bibliogr. sk. gale.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų VB Tiltų filialas), 2010; 2017

Objektai
Paminklas Lietuvos gynėjui, policininkui Algirdui Kazlauskui, 1991 m. liepos 31 d. nužudytam Medininkų pasienio poste (Vaikštenių k., Rūdiškių sen., Trakų r.)
Paminklas sovietiniam partizanui Vasilijui Makejevui (Inklėriškių k., Rūdiškių sen., Trakų r.)
Skulptūra „Moteris su knyga“ (Trakų g. 71, Rūdiškių sen., Trakų r.)
Stogastulpiai "Knygnešys" ir "Visagalis" (Lieponių k., Rūdiškių sen., Trakų r.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/rudiskiu-seniunija/"]