„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Šalčininkų rajonas Baltosios Vokės seniūnija Rūdninkai

Rūdninkai – kaimas Šalčininkų rajone, Baltosios Vokės seniūnijoje. Gyvenvietė įsikūrusį Rūdninkų girios srityje, 3 kilometrus į rytus nuo Baltosios Vokės, dešiniajame Merkio krante. Į Vilnių nuo Rūdninkų – 28 km, į Trakus – 24 km. Pietuose plyti Rūdninkų giria, pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis [1, 9, 11 ]. Kaimas padalintas į dvi seniūnaitijas. Iki 2017 m. Rūdninkų kaimas buvo Jašiūnų seniūnijos sudėtyje. Nuo 2017 m. rugpjūčio m. Rūdninkai priskirti Baltosios Vokės seniūnijai.

Korsak, Włodzimierz. Puszcza Rudnicka. – Lwów-Warszawa, 1936

Pagal statistinius duomenis, Rūdninkuose gyvena 492 gyventojai. Iš jų – 249 vyrai ir 243 moterys [12].

Dabartiniu metu Rūdninkuose yra Švč. Trejybės bažnyčia, pramogų salė, kaimo bendruomenės centras, 2 parduotuvės. Netoli kaimo dislokuotas II kariuomenės pulko mokymo centras. Rūdninkuose yra veikiančios kapinės [1].

Rūdninkuose gimė Pranciškus Dalevskis (1825–1904), rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis [1]. Čia gyveno ir dirbo rašytojas, dailininkas, gamtininkas, keliautojas Vlodzimež Korsak (Włodzimierz Korsak) (1886–1973) [7, 16, 17].

Pačios Rūdninkų vietovės, kaip ir girios vardas kilęs nuo apylinkėje randamos rūdos, esančios pelkėtose vietose bei žemesnėse girios dalyse. XV a. antroje pusėje Rūdninkuose buvo pastatyta balų geležies rūdos lydymo krosnis ir kalvė, kuriose iš vietinės geležies rūdos buvo kalami žemės ūkio įrankiai. Rūdninkų girioje yra ir daugiau panašios kilmės vietovardžių, pvz., Rudnios kaimas [1, 4].

Apie Rūdninkų kaimą rašoma lietuviškose enciklopedijose [6, 8, 13 ], Broniaus Kviklio knygoje ,,Mūsų Lietuva“ [4], Stanislovo Buchavecko  ,,Šalčios žemė“ [1], Mečislavo Machuliako knygoje ,,W stronę Solecznik“ [16]. Taip pat nemažai informacijos yra periodinėje spaudoje, internete.

Rūdninkai – sena istorinė vietovė, nors aiškiai regimų praeities paminklų iki mūsų dienų išliko nedaug. Vietovę ypač buvo pamėgęs Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Jis ten dažnai medžiodavęs ir net medžioklės sodybą buvo įkūręs. 1511 m. Žygimantas Senasis pastatė parapijos bažnyčią, o kuklios medžioklinės sodybos vietoje įsteigė tris ištaigingus rūmus.  Vienuose jų buvo laikomi Barboros Radvilaitės, karaliaus Žygimanto Augusto žmonos, palaikai, 1551 m. pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, kol Vilniaus katedroje buvo įrengta palaikams vieta. Kitame dvare ilgesnį laiką gyveno garsioji karalienė Bona Sforza. Tais laikais per Rūdninkus ėjo svarbiausias vieškelis, jungęs dvi sostines – Vilnių ir Krokuvą [1, 3, 15].

Žygimantų laikais Rūdninkų miestelio ir girios reikšmė tiek išaugo, kad Vilniaus miesto vartai, esantieji prie Rūdninkų kelio, buvo pavadinti šios vietovės vardu. 1636 m. valdovo Vladislavo IV įsaku buvo pradėtas didžiulis Lietuvos miškų pertvarkymas, vadinamoji girių ordinacija. Rūdninkų giria buvo suskirstyta į girininkijas, rajonus, barus. 1655 m. Rūdninkus sudegino įsiveržusi rusų kariuomenė. Liepsnos sunaikino ir bažnyčią, ir ištaigingus medžioklės dvaro rūmus bei kitus pastatus. Po to ilgą laiką Rūdninkai buvo tik kaimas su keliomis smuklėmis [1, 4 ].

Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene.

Tarpukario metais į Rūdninkų girios girininkiją atvažiuodavo medžioti Lenkijos Prezidentas Ignacy Moscicki (1926–1939) [7, 17].

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos būriai, taip pat bolševikų partizanai [1, 5, 16].

Medinė Rūdninkų bažnyčia buvo atstatyta 1790 m. Smolensko pavaivadienės Elenos Dambrauskienes. Ji tapo Švč. Trejybės parapijos bažnyčia. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su prieangiu, bokšteliu. Bažnyčioje yra daug kultūros paminklų. Tai paveikslai, XIX a. sukurtas įspūdingas altorius su keturiomis skulptūromis, ornamentuoti geležiniai kryžiai, kiti liaudies meistrų darbai [1, 3, 6].

Šventoriuje stovi medinė varpinė.

1863 m. sukilimo įvykiui atminti girioje pastatyti keli paminklai. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas  caro kariuomenės poručikui Vsevolodui  Arbuzovui, o netoli jo medinė skulptūra sukilėliams. Žuvusiems girioje Armijos Krajovos kariams įrengtas monumentas, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6–7 d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis [ 1, 10, 16].

Rūdninkų girioje galima išvysti ir senos girininkijos liekanas. Ji pastatyta tarpukario laikotarpiu gamtininko, rašytojo, fotografo Vlodzimežo Korsako, dirbusio Valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju.

Apie 10 metų praleidęs girioje, Vlodzimež Korsak parašė 13 knygų, tarp jų ,,Puszcza Rudnicka“ (Rūdninkų giria“), kuri buvo išleista tarpukario metais [ 7, 16, 17].

Rūdninkuose veikia Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rūdninkų kaimo padalinys, kuris buvo įsteigtas 1975 metais. Bibliotekos fonde yra daugiau kaip 6 tūkst. fiz. vnt., iš kurių 26  ̶  kraštotyros leidiniai [20].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Buchaveckas, Stanislovas. Šalčios žemė: [inform. leid. ]. – Vilnius, 1992, p. 231–233.
  2. Kolosovski, Andžej. Istorija įamžinta paminkluose: …Rūdninkų girioje vyko paminklų 1863-ųjų metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviams ir Armijos Krajovos kariams, žuvusiems nuo NKVD-istų rankų, atidengimo ceremonija. – Nuotr. // Mūsų kraštas. – 2008, birž. 10, p. 1, 3.
  3. Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. – D. 2. Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 288–289.
  4. Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. ̶  2-oji (fotogr.) laida.  ̶  Vilnius, 1989. – T. 1, p. 215–216.
  5. ,,Mes, kariai, atidavėme Dievui sielą, žemei – kūną, o širdis – Tėvynei“: [kryžiaus žuvusiems Rūdninkų girioje kariams pašventinimas ] // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2012, rugs. 13–19, p. 6.
  6. Mikėnas, Saulius. Rūdninkų bažnyčios dailės kūriniai. – Bibliogr. // Kultūros paminklų enciklopedija.  – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 246 ̶ 248.
  7. Pamirštas Rūdninkų girios dainorius: [apie rašytoją, dailininką Vlodzimežą Korsaką, (Włodzimierz Korsak), gyvenusį Vilniaus krašte 1927–1945 m.]  / [parengė] Andžej Kolosovski  // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2014, birž. 12–18, p. 7.
  8. Rūdninkai // Visuotinė lietuvių  – Vilnius, 2011. – T. 20, p. 393.
  9. Semaška, Algimantas. Keliaukime po Lietuvą: pažintiniai, pramoginiai maršrutai. – Vilnius, 2014, p. 75–76.
  10. Skulptūrose įamžinta istorija: [apie paminklų 1863 m. sukilėliams bei Armijos Krajovos kariams atminti atidengimą Rūdninkų girioje] / puslapį rengia Andžej Kolosovski // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, birž. 12–18, p. 1, 4.
  11. Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka: [fotoalbumas]. – Vilnius, [2006], p. 128–133.
  12. Šalčininkų rajono savivaldybė: [Baltosios Vokės seniūnija, p. 274] // Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. – Vilnius, 2013, p. 274–280; Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  13. Vasiliauskas, Zenonas. 1863 sukilimo kautynių paminklas [1975 m. ]. – Bibliogr. išnašose// Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 248–249.
  14. Aładowicz, Irena Alina. Moje Rudniki od zawsze są polskie: Irena Alina Aładowicz pamięta przedwojenną Wileńszczyznę, do dziś nosi ją w sercu / Katarzyna Biersztańska. – Nuotr. – Rubrika: Sylwetka. – Turinys: Pożegnanie z ojcem; Dietka, etot gorod stoit na kostiach poliakow; Propaganda nie zmaże pamięci // Soleczniki. – 2010, marzec Nr. 3 ( 7), p. 5–6.
  15. Baliński, Michał. Rudniki – wieś królewska / Michał Baliński, Tymoteusz Lipiński. // Magazyn Wileński. – 1995, nr. 21, p. 8–9.
  16. Machulak, Mieczysław. Rudniki (lit. Rūdninkai). Jašiūnų seniūnija // Machulak, Mieczysław. W stronę Solecznik. – 2007, Krosno. – P. 195–199.
  17. Machulak, Mieczysław. Zapomniany Piewca Puszczy Rudnickiej Włodzimierz Korsak: z Puszczą Rudnicką związany był Włodzimierz Korsak  ̶  przyrodnik, znany pisarz, plastyk. – Lent., nuotr. – Rubrika: Wędrówki literackie.  – Turinys: Rok myśliwego: fragment  / W. Korsak // Soleczniki. – 2013, listopad (Nr. 2), p. 11–13.
  18. Nowicki, Jan. Groby powstańców styczniowych w Puszczy Rudnickiej: [apie 1863 m. sukilimo vietų įamžinimą Rūdninkuose, 2008 m.] // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2011, 6–12 stycznia (nr 17), p. 4.
  19. Senkevič, Jan. Rudniki  ̶  wieś królewska: po Wileńszczyźnie bliższej i dalszej // Kurier Wileński. – 2003, 13–15 września, p. 8.
  20. Богдевич, Иоланта. Руднинская библиотека организовала нетрадиционные летние чтения: [apie renginį Rūdninkų kaimo bibliotekoje] // Вести Шальчи. – 2017, 18 июля, р. 4.

Parengė: Kristina Slavinska (Šalčininkų SVB), 2019