Rykantai

Rykantai – tai nedidelis bažnytkaimis, įsikūręs 11 km. į šiaurę nuo Trakų, 9 km. nuo Lentvario, apie 2 km nuo Neries upės. Vietovę beveik iš visų pusių supa miškai [9, 14]. Kaimas priklauso Lentvario seniūnijai.

Rykantuose gyvena apie 400 gyventojų [10].

Kaime veikia Rykantų pašto skyrius [10]. Yra mokykla, biblioteka. Aktyviai veikia 2004 m. įregistruota Rykantų kaimo bendruomenė. Bendruomenės svetainėje pateikiama daug informacijos apie kaimo istoriją ir dabartį, lankytinus objektus (žr. adresu).

Rykantų gyvenvietė yra prie senojo prekybinio trakto Vilnius – Kaunas [2]. Tai vienas seniausių kelių mūsų krašte. Istorinis kelias įdomus grindiniu iš šlifuotų akmenų Sakoma, kad tas grindinys įrengtas lenkų laikais (19201939 m.) [15]. Senuoju vieškeliu prekės buvo gabenamos į Vakarų Europą, Rusijos miestus [2].

Išeivijoje gyvenęs lietuvių kraštotyrininkas, žurnalistas Bronius Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“ rašo, kad Rykantų dvaras buvo žinomas jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Tada jį valdė Tolvaišų giminė. Vėliau Rykantų dvaras atiteko Oginskiams. 1688 m. Marcijonas Oginskis, Trakų vaivada, o vėliau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, atidavė Rykantų dvarą drauge su kitomis žemėmis ir reformatų bažnyčia Trakų dominikonų vienuolynui [9, 13]. 1850 m. Rykantų dvarui priklausė 3 860 dešimtinių žemės, 12 kaimų ir 5 vienkiemiai [14].
Apie Rykantų praeitį taip pat rašoma kelių autorių knygoje „Trakų miestas ir pilys“ [1]. Čia teigiama, kad Rykantai buvę tarp tų gyvenviečių, kurios 1736 m. mokėjo auksinų gėrimų gamybos ir prekybos mokestį  po 30 auksinų. Minima, kad „1779 m. Rykantuose ir Bražuolėje buvo gaminamos plytos ir kalkės, reikalingos mūrinei dominikonų bažnyčios statybai“. 17911792 m. plytos jau buvo gaminamos tik Rykantuose [1].
Rykantų istorija ir dabartis apžvelgiama istoriko Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Historie z okolic Wilna“ [23].
Gyvenvietę palietė visų epochų audros, kurių ypač prisodrinti du paskutinieji amžiai.
1812 m. karo pradžioje, žygiuodamas su savo armija iš Kauno, Rykantuose poilsio buvo apsistojęs imperatorius Napoleonas. Apie tai rašo Stasys Buchaveckas knygoje „Pėsčiomis po gimtąjį kraštą“ [2] ir Eugenijus Danilevičius „Po Vilniaus apylinkes“ [5]. Viktoras Petkus knygoje „Dominikonai Lietuvos kultūroje“ mini rašytinę Lietuvos dominikonų kroniką, kurioje apie 1812 m. Napoleono ir Rusijos karo laikotarpį buvo parašyta: „Sudegė mūsų Rykantų dvaras, abi smuklės, pavieniai kaimiečių namai. Pagaliau nuo šalčio, bado ir karo plačiai siautėjo mirtis… Šimtai gulėjo dirvoje, tūkstančiai miškuose“ [13].
1812 m. birželio 28 d. šalia Rykantų įvyko mūšis tarp Rusijos Imperijos ir prancūzų-lenkų pajėgų [23, 25].

Eugenijus Danilevičius knygoje „Po Vilniaus apylinkes“ primena 1920 metus, kai liepos ir spalio mėnesiais Rykantų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės kovos su įsiveržusiu Lenkijos daliniu dėl Vilniaus krašto [5].
Pirmoji pradinė mokykla Rykantuose buvo įsteigta 1920 m. Dabartinis mokyklos pastatas buvo pastatytas 1936 m. [3, 22].
Apie Rykantų bažnyčią rašoma menotyrininko Vytauto Levandausko [11], etnografo ir dailėtyrininko Klemenso Čerbulėno [4] bei kitose publikacijose.

Apie 1585 m. Rykantų dvaro savininkas Adomas Tolvaišas ant kalno Rykantuose pastatė reformatų bažnyčią.  Dabar toje vietoje stovi mūrinė Rykantų Švč. Trejybės katalikų bažnyčia [14]. Tai yra renesanso, iš dalies gotikos pastatas [4, 11]. Bažnyčia yra valstybės saugomas paminklas. Bažnyčios vidus puoštas freskomis, kurias XVII a. antroje pusėje sukūrė dailininkas Jonas Jonavičius [8, 11]. 1931 m. dailininkas Kazimieras Kviatkovskis atnaujino vidų, atidengė tapytojo J. Jonavičiaus įrėžtą autografą „IAN CIANO 1688“ [11, 16]. Menotyrininkė Irena Vaišvilaitė ,,Kultūros paminklų enciklopedijoje“ aprašė Elvyros Olubienės 1980-1981 m. restauruotus paveikslus: „Šv. Dominykas“, „Šv. Vincentas Ferarietis“, „Kristaus nuplakimas“ ir freskas „Šv. Jurgio“, „Kristaus kančių“ ciklo 14 scenų, devynis dominikonų šventuosius, Marcijono Oginskio ir jo žmonos Tiškevičiūtės-Oginskienės portretus ir kt. Pasak menotyrininkės, pirmieji du paveikslai yra vertingas rokokinio meno palikimas [21]. Rykantų bažnyčioje yra stebuklingas Marijos paveikslas [16].
Bažnyčios rūsyje buvo palaidotas dvaro savininkas Adomas Tolvaišas ir jo brolis, Trakų pilininkuas, Mikalojus Tolvaiša [14].

Jau XV a. vidury Rykantuose būta reformatų koplyčios, nes ją mini 1555 m. Lietuvą lankęs italų reformatų veikėjas P. Vergerijus [9]. Istorikas J. Lukaszewicz savo veikale „Dzieje kosciolow wyznania helwieckiego na Litwie“ perpasakoja gana ilgai Lietuvoje gyvenusio reformato, vokiečio, patirtus įspūdžius apie Rykantų bažnyčią, kuriuos rado 1715 m. rankraštyje [6, 9, 24].

Rykantų apylinkėse, prie Bevandeniškių (Sausių) kaimo, yra didžiulis senas pilkapynas – apie 100 pilkapių grupė. 1934 – 37 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejus 7 pilkapius ištyrė. 1955 m. Trakų kraštotyros muziejus ištyrė dar tris. Rasta degintinių kapų su įvairiomis įkapėmis.. Tie radiniai yra Trakų muziejuje [9].
1957 metais prie Rykantų kaimo buvo rastas XV a. sidabrinis monetų lobis. Jis aptiktas buvusio Paneriškių dvaro baloje, moliniame puodelyje. Lobį sudarė Lietuvos monetos. 79 monetos laikomos Trakų kraštotyros muziejuje [17].

Su Rykantų vardu siejami du valstybės saugomi ąžuolai. Rykantų I-as ąžuolas tebestovi Vievio seniūnijoje, Paneriškių kaime, kalvos ties Nėrimi papėdėje. Valstybės saugomas nuo 1968 m. Rykantų II-asis ąžuolas matomas važiuojant iš Vilniaus į Kauną automagistralės 23 km. Valstybės saugomas nuo 1971 m. [2, 7, 19]. Pastarasis ąžuolas, augantis autostrados viduryje, jį išgelbėjusio gamtosaugininko Viktoro Bergo garbei, žmonių vadinamas Bergo ąžuolu.

2005 m., bendruomenės pastangomis, Rykantuose buvo pastatytas kryžius, išdrožtas  tautodailininko Jono Matulevičiaus (Alytaus r.) [12].

Rykantai minimi garsaus rusų rašytojo Levo Tolstojaus istoriniame romane „Karas ir taika“ [18].

Rykantų kaime veikia Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rykantų filialas.
2007 m. iš Kariotiškių į Rykantų mokyklos patalpas parkeltas Kariotiškių filialas, kuris ten veikė nuo 1960 m. Perkelus, pavadintas Rykantu filialu. Fonde 4853 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių kraštotyros fondą sudaro apie 50 vnt., 5 kraštotyros darbai. Kraštotyros kartotekos apimtis – 146 kortelės [20].

Literatūra ir šaltiniai

1. Baliulis, Algirdas. Trakų miestas ir pilys / Algirdas Baliulis, Stanislovas Mikulionis, Algimantas Miškinis. – Vilnius, 1991, p. 105, 110, 126-127, 139.
2. Buchaveckas, Stanislovas. Nėries pakrantėmis: [apie Rykantų gyvenvietę]. – Žml. // Buchaveckas, Stanislovas. Pėsčiomis po gimtąjį kraštą. – Kaunas, 1989. – P. 66-67.
3. Cijūnėlis, Petras. Rykantų apylinkė ir mokykla. // Spartuolis. – 1981, spalio 27, p. 3.
4. Čerbulėnas, Klemensas. Rykantų bažnyčia: [apie bažnyčios architektūrą]. // Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. – Vilnius, 1987. – T.1, p. 131.
5. Danilevičius, Eugenijus. Rykantai: [apie Napoleono žygį per Rykantus, apie Rykantų bažnyčią]. – Iliustr. // Danilevičius, Eugenijus. Po Vilniaus apylinkes; Poilsio dienų maršrutai. – Vilnius, 1986. – P. 27-29.
6. Drėma, Vladas. Rykantai: [L. Lukaševičiaus knygoje „Dzieje kosciolow wyznania helwieckiego na Litwie“ pateikta istorija apie Rykantų bažnyčią]. // Drėma, Vladas. LDK miestai ir miesteliai. – Vilnius, 2006. – P. 606.
7. Gamtos paminklai: [apie Rykantų ąžuolus]. // Trakų krašto gamta. – Trakai, 1999. – P. 41.
8. Kultūros paveldas: [apie Rykantų dvarą, apie dailininką J. Janovičių ] // Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas =The Natural and Cultural Heritage of the Trakai Region. // Iliustr.. – Vilnius, 2005. – P. 88–90.
9. Kviklys, Bronius. Rykantai : [apie Rykantų apylinkėse rastą pilkapyną, apie Rykantų dvarą, apie bažnyčią]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai 1964-1968m. – Vilnius, 1989. – T.1, p. 513.
10. Lentvario seniūnija. – Iliustr., žml. // Vadovas Trakų r. savivaldybės seniūnijų gyventojams. – Trakai, 2007. – P. 15–16.
11. Levandauskas, Vytautas. Rykantų bažnyčia: [apie Rykantų bažnyčią, Rykantų bažnyčios planas]. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 41-42.
12. Lozovskaja-Minkevičienė, Erika. Pašventintas naujasis Rykantų kryžius. // Trakų žemė. – 2005, gegužės 28, p. 5.
13. Petkus, Viktoras. Rykantų dominikonų rezidencijos. Švč. Trejybės bažnyčia. – Iliustr. // Petkus, Viktoras. Dominikonai Lietuvos kultūroje. – Vilnius, 2004. – P. 579-596.
14. Rykantai: [apie Rykantų dvarą]. // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 62.
15. Semaška, Algimantas. Rykantai: [apie šlifuotą akmenų grindinį]. – Iliustr . // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus.-.Vilnius, 2005. – P. 102–103.
16. Skrinskas, Robertas Gedvidas. Rykantai: [apie Marijos paveikslą]. // Skrinskas, Robertas Gedvidas. Piligrimo vadovas. Po stebuklingas Marijos vietas. – Kaunas, 1999. – P. 233.
17. Tautavičius, Adolfas. Rykantų lobis. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius ,- T. 3. 1998. p. 547.
18. Tolstojus, Levas. Karas ir taika. – Vilnius, 1978. – T. 3, d. 1, p. 19.
19. Trakų rajono lankytinos vietos: [apie architektūros paminklą, gamtos paminklus]. – Žml. // Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. – Vilnius, 1991. – P. 80-81.
20. Trakų viešoji biblioteka. Tekstinė 2009 metų veiklos ataskaita [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010-11-17]. Prieiga per internetą: <http://www.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Traku_raj_200820095291252.pdf>.
21. Vaišvilaitė, Irena. Rykantų bažnyčia: [interjero sienų tapyba, molbertinė tapyba]. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T.1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 42-43.
22. Bajor, Alwida. Sladami reportažy Jozefa Mackiewicza; Swiadkowie „wojny religijnej“ w Rykontach: [o szkole w Rykontach.] // Magazyn Wilenski. – 2005, Nr.10, p. 36–39.
23. Gajewski, Mirosław. Rykonty dzisiaj i niegdyś . – Iliustr. // Gajewski, Miroslaw. Historie z okolic Wilna. – Vilnius,  2007. – P. 171–181.
24. Lukaszewicz, Jozef. Rykonty. // Lukaszewicz, Jozef. Dzieje kosciolow wyznania helwieckiego na Litwie. – Poznan, 1843. – T. 2, p. 63–65.
25. Tomaszewicz, Andrzej. Przemarsz wojsk napoleonskich przez teren. Litwy w czerwcu 1812 roku: [o bitwie pod Rykontami w 1812 roku]. // Nasz Czas. – 2005, Nr. 15.

Parengė: Barbara Jocienė (Trakų viešosios bibliotekos Rykantų filialas), 2010