Kaime gyvena 179 žmonės, iš jų: 89 vyrai ir 90 moterų (2011) [5].

Oficialiuose dokumentuose kaimo pavadinimas rašomas – Šaukava, šnekamojoje kalboje – Šaukuva. Pavadinimo šaknis Šauk-  sietina su žodžiu „šauk-ti“ [6].

Šaukavoje gimė Lietuvos literatūros istorikas, spaudos tyrinėtojas Vincas Kuzmickas (1936 –1982].

Pirmoji Šaukavos kaimo mokykla buvo įsikūrusi ūkininko Petro Augustino namuose, vėliau – Šaukavos dvare. Po Antrojo pasaulinio karo, dvarui nykstant, mokykla buvo iškelta į privačius namus, kur veikė iki 1948 m. [1].

Šaukavos dvaro įkūrimo data nėra žinoma, taip pat nėra duomenų apie pirmąjį dvaro savininką. Šaukavos dvaras buvo nedidelis, turėjo apie 10 valakų žemės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha.). Dar turėjo palivarką su keliais valakais žemės. 1841 m. dvarą valdė Zigmantas ir Valerija Kontautai, apie 1873 m. dvarą paveldėjo Mečislovas Kontautas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarą valdė Anupras Klimavičius. Dvare stovėjo daug  pastatų, dvaro sodyboje buvo didelis sodas, jame augo riešutmedžiai ir kiti reti vaismedžiai, driekėsi liepų, kaštonų alėjos. Po žemės reformos, apie 1923 m., dvaro žemes – 150 ha ir pastatus iš A. Klimavičiaus sūnaus Klemenso įsigijo trys šeimininkai: Steponas Gezevičius, Juozas Apolinskas ir Dominykas Bakas, kuriam bankrutavus, jo dalį nupirko teismo antstolis Petras Skurka [1-2, 4].

Augustinas, Anicetas. Šaukuva. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Kaime yra kapinaitės. Informacijos apie šiose kapinaitėse palaidotus asmenis galima rasti asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ sukurtoje viešai prieinamoje internetinėje duomenų bazėje „Atminimo knyga“ (http://www.atminimoknyga.lt).

Yra išleista Aniceto Augustino atsiminimų knyga „Šaukuva“. Tai gimtojo Šaukavos kaimo istorija, užrašyta pagal senų žmonių pasakojimus. Čia ir žemių laukų pavadinimai – Molbestis, Lazdynai, Alksnytė, Prūdelis, Šniūrai, ir pirmoji mokykla kaime, ir žydelio Apciko karčema, ir vestuvių, krikštynų, laidotuvių papročiai, Šaukavos dvaro istorija, kitos kaimo gyvenimo temos [1].

Mokslinių straipsnių rinkinio „Meno istorija ir kritika“ dešimtajame numeryje publikuotas habil. dr. Vytauto Levandausko straipsnis „Dvaro sodybų vaizdai Zigmanto Kontauto albume“, kur skelbiamos dar niekur anksčiau nepublikuotos Lietuvos dvarų nuotraukos iš Z. Kontauto sudaryto albumo, kurių dauguma darytos prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Z. Kontauto prosenelis dar 1741 m. buvo įsigijęs Šaukavos dvarą, kuriame, kaip paveldėtojas, gyveno Z. Kontauto senelis Zigmantas. Iš 80-ies šiame straipsnyje skelbiamų nuotraukų – 3 skirtos Šaukavos dvarui. Vienoje iš jų užfiksuoti Šaukavos dvaro rūmai, dar vadinami ponų namais, kitose dvejose nuotraukose įamžinti dvaro parko statiniai: altana ir sūpynės [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Augustinas, Anicetas. Šaukuva: atsiminimai. – Vilnius, 2013. – 200 p.: iliustr.
2. Bataitienė, Zita. Šaukuvos dvaras nebus ištrintas iš Lietuvos žemėlapio. – Iliustr. // Ukmergės žinios. – 2002, liep. 16, p. 2.
3. Levandauskas, Vytautas. Dvaro sodybų vaizdai Zigmanto Kontauto albume. – Iliustr. // Meno istorija ir kritika: mokslinių straipsnių rinkinys. – Kaunas, 2014. – [Nr.] 10 (1): Kultūros paveldo ikonografija, p. 7-57.
4. Nutilusi dvaro rūmų muzika: [apie Šaukuvos dvaro savininką Mečislovą Kontautą]. – Iliustr. // Gimtoji žemė. – 2000, saus. 15, p. 8.
5. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 131.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016