„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Trakų rajonas Senųjų Trakų seniūnija

Senųjų Trakų seniūnija yra Trakų rajono rytuose. Yra 26 kaimai: Antaniškės, Bedugnė, Dobrovolė, Ferma, Guopstos, Ladyga, Narezkai, Naujasis Tarpupis, Ostruvka, Pabaliai, Padumblė, Pilialaukis, Plakna, Ropėjai, Rubežius, Senasis Tarpupis, Senieji Trakai, Serapiniškės, Strakiškės, Šventininkai, Turgaičiai, Užukampis, Varnikėliai I, Varnikėliai II, Zinkiškės, Žukai. Didžiausias iš jų – Senieji Trakai (1500 gyventojų).

Seniūnijos teritorijoje yra 2 mokyklos – Senųjų Trakų pagrindinė ir Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė, Senųjų Trakų lopšelis darželis, Senųjų Trakų medicinos punktas, 2 bibliotekos (Senuosiuose Trakuose, Šventininkuose), 6 parduotuvės, 2 paštai (Senuosiuose Trakuose, Šventininkuose), žemėtvarkos skyrius (Senuosiuose Trakuose). Veikia žvyro rūšiavimo ir akmens apdirbimo įmonės – UAB ,,Žvyro karjerai“, UAB ,,Trakų akmuo“, gelžbetonio konstrukcijų įmonė UAB ,,Betonika“, Trakų miškų urėdija [18, 25].

Seniūnijos teritorija užima 9,832 tūkst. ha ploto. Gyvena 2747 gyventojai, iš jų 1451 moterys ir 1296 vyrai.

Seniūnijos centras – Senieji Trakai įsikūrę prie geležinkelio atšakos Vilnius–Gardinas, Varšuva, iki Trakų – 4 km, o į Lietuvos sostinę Vilnių galima nuvykti greičiau nei per 30 minučių [4, 18, 24]. Tai yra šiuolaikinė gyvenvietė, asfaltuotos ir apšviestos gatvės, yra vandentiekis, dujotiekis, telekomunikacijos [18].

Nuo 1991 m. Senųjų Trakų gyvenvietė priklauso Trakų istoriniam nacionaliniam parkui [1].

Senieji Trakai – senoji Lietuvos valstybės sostinė. Istorikai neturi vieningos nuomonės apie šios vietovės įkūrimą. Plačiau apie tai rašoma A. Baliulio knygoje ,,Trakų miestas ir pilys: istorija ir architektūra“ [2]. Senųjų Trakų istorinę, kultūrinę, urbanistinę raidą nuo įsikūrimo iki XX a. pabaigos išsamiai apžvelgia A. Miškinis knygoje „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ [13].

Labiausiai paplitusi hipotezė apie Senųjų Trakų įkūrimą paremta Lietuvos metraščio ištrauka, kur kalbama, kad Senuosius Trakus įkūrė pats didysis kunigaikštis Gediminas, kartą išvykęs iš Kernavės medžioti į kitą Neries krantą. Girioje už penkių mylių kunigaikštis rado gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų. Ta vieta jam taip patiko, kad čia pastatė pilį ir įkūrė Trakų miestą – tenai, kur buvo Senieji Trakai, ir iš Kernavės perkėlė sostinę [2, 4, 7, 11,].

Lietuvos istorijos autorius M. Strijkovskis teigė, kad tai buvo 1321 m. Apie tai rašė J. Vercinkevičius knygoje ,,Trakų rajonas“ [24]. Pradžią Seniesiems Trakams davė pilis, kuri Gedimino laikais buvo medinė, o vėliau – mūrinė [2, 11, 20, 21, 24]. 1345–1382 m. ją valdė Trakų ir Žemaičių kunigaikštis Kęstutis. Apie pilį rašyta knygose „Kultūros paminklų enciklopedija“ bei „Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas“ [5, 21]. Čia apie 1350 m. jo žmona, buvusi Palangos vaidilutė, Birutė pagimdė sūnų Vytautą, kuriam vėliau buvo lemta tapti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu [2, 4, 5, 15, 17, 21]. Senųjų Trakų pilį kryžiuočiai buvo apgulę 1375 m. vėliau – 1377–1391 m. pilis buvo apgriauta ir daugiau nebeatstatyta [2, 17, 20, 21].

Tolimesnė Senųjų Trakų istorija susijusi su benediktinų vienuolynu, kurį Lietuvos didžiojo kunigaiščio Vytauto iniciatyva sunykusioje pilyje 1405 m. įkūrė popiežius Inocentas VII. Vienuoliai čia gyveno, švietė vietinius žmones iki 1844 m., kol caro valdžia vienuolyną uždarė. [9, 15, 17, 20]. Rytinėje piliakalnio dalyje ant senosios pilies pamatų buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, kuri vėliau kelis kartus perstatyta. 1898-1899 m. pagal A. Mikulskio projektą buvo atlikta paskutinė didesnė bažnyčios rekonstrukcija. Nuo to laiko vienuolyno ir bažnyčios pastatai sudaro vientisą ansamblį Senųjų Trakų piliavietėje [14, 15, 17].

Pasak legendų, Senųjų Trakų bažnyčiai Vytautas Didysis padovanojo Švenčiausios Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą, turintį stebuklingos galios. 1859 m. paveikslas buvo perkeltas į Vilniaus arkikatedrą. Joje saugomas iki šiol. Informacijos apie tai galima rasti knygoje Trakų istorinis nacionalinis parkas“ bei skaitantiems rusų kalba С. Червонная knygoje Искусство Литвы“ [17, 27].

herbas

Senųjų Trakų herbas

Senieji Trakai, kaip miestas, niekada savo herbo neturėjo, nors praeityje vaidino labai svarbų vaidmenį krašto gyvenime. 2001 m. ši istorinė klaida buvo ištaisyta. Prisimenant Lietuvos ir Trakų valdovus bei gotikinių Gediminaičių stulpų ryšį su vietove, Heraldikos komisija nutarė juos panaudoti naujai kuriamam Senųjų Trakų herbui. Herbą sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Raudoname lauke vaizduojami auksiniai Gediminaičių stulpai. 2001 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos prezidentas patvirtintino Senųjų Trakų herbą [16].

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Trakų apylinkes su kraštovaizdžio draustiniu, Trakų miestu ir Senųjų Trakų gyvenviete paskelbė Istoriniu nacionaliniu parku. Apie tai  rašo J. Aukštaitis knygoje ,,Lietuvos nacionaliniai parkai“ [1].

Senųjų Trakų archeologinis draustinis. Šis statusas jam suteiktas siekiant išsaugoti archeologinių radinių teritorijas, kurios yra Senųjų Trakų piliavietės pietinėje pusėje. Draustinio teritorijoje draudžiama statyti pastatus, vykdyti žemės darbus, leidžiami tik archeologiniai kasinėjimai [1].

Senųjų Trakų kaimo architektūros draustinis. Šiandien Senųjų Trakų gyvenvietėje liko dzūkiško gatvinio kaimo, kuris siekia Žygimanto Augusto (XVI a.) valakų reformos laikus, bruožų, dzūkų statinių architektūros ir puošybos elementų. Gyvenvietė išsidriekusi abipus vienos gatvės ir geležinkelio. Kaime saugoma senos etnografinės sodybos, želdiniai, kaimo planinė struktūra [1, 3, 21].

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia ir buvęs vienuolyno pastatas – XVII, XIX a. paskelbti vietinės reikšmės architektūros paminklais. [4] Senųjų Trakų bažnyčioje yra ligi šių dienų išlikę pažymėtinų religinio meno bei kulto dalykų: paveikslai – ,,Marija su Kūdikiu“ (XVIII a.), ,,Šv. Benediktas“ (XVIIIa.), 4 medinės XVIII a. evangelistų skulptūros, XIX a. medinė ,,Nukryžiuotojo“ skulptūra, 2 žalvariniai 1712 ir 1732 m. liejimo varpai. Šventoriaus vartuose yra 3 XIX a. geležiniai ornamentuoti kryžiai, ant bažnyčios stogo – 1899 m. gaminta geležinė vėjarodė. Informacijos apie tai galima rasti B. Kviklio knygoje ,,Lietuvos bažnyčios“ [9] bei knygoje  ,,Kultūros paminklų enciklopedija“ [14]. Liudo Jovaišos sudarytoje knygoje ,,Benediktiškoji tradicija Lietuvoje“ išleistoje 2008 m., hum. m. dr. Rūta Janonienė supažindina su Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Benedikto bažnyčios istorijos detalėmis, išlikusiais meno kūriniais, garsiuoju ant medžio lentos tapytu paveikslu ,,Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu“ ir 1845 m. uždaryto benediktinų vienuolyno paveldo raida [6].

knygos_virselis

Senieji Trakai istorijos verpetuose. – Senieji Trakai, 2010. Knygos viršelis

Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus (vadovas lietuvių kalbos mokytojas Jonas Mišeikis). Muziejus įsteigtas 1993 m. Jame renkama ir kaupiama medžiaga apie Senųjų Trakų istorinę praeitį, eksponuojama daug istorinių knygų apie Didžiuosius Lietuvos kunigaikščius Kęstutį, Gediminą, Vytautą, kunigaikštienę Birutę, knygų apie Lietuvos ir rajono tremtinius ir partizanus, politinius kalinius, mokinių kūrybiniai darbai, archeologinės iškasenos ir kita vertinga kraštotyrinė medžiaga. 2000 m. šiam muziejui suteiktas nevalstybinio muziejaus statusas. Mokyklos kraštotyros muziejus dalyvavo Dzūkijos ir Suvalkijos muziejų apžiūroje-konkurse ir užėmė 3-ąją vietą, buvo apdovanotas diplomu.
Mokykloje veikia ir jaunųjų kraštotyrininkų būrelis, kuris 2001 m. išleido knygelę ,,Senieji Trakai istorijos verpetuose“ (200 egz. tiražu), o nuo 2002 m. leidžia  periodinį leidinį ,,Lietuva – tai aš ir Senieji Trakai“ [10].   

Senųjų Trakų piliakalnis paskelbtas vietinės reikšmės istorijos paminklu. Tai yra Senųjų Trakų pilies, kovų su kryžiuočiais vieta ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto gimtinė. 1827 m. renkant žinias apie senovės pilis, buvo sudarytas ir Senųjų Trakų piliavietės planas. Jame pavaizduota pilies teritorija nurodant, kad be mūrinio benediktų vienuolyno, joje dar buvo Kęstučio pirties pamatai, mūrinių sienų, ėjusių piliavietės pakraščiu, liekanos, pavasarį vandens prisipildantis griovys su tiltais ir tvenkinys, į kurį buvo prileidžiama vandens iš dabar jau nusekusio ežero [2, 5].
Senųjų Trakų piliavietė tyrinėta 1994-1997 m., tyrimų vadovas A. Kuncevičius. Ištirtas 355 kv. m. plotas. Tyrimų metu nustatyta, kad aptvarinio tipo pilis statyta neapgyventoje teritorijoje, atlikus didelius žemės darbus. Į pietus nuo pilies egzistavo nedidelė gyvenvietė, kurioje, kaip radiniai rodo, gyveno pilį aptarnavę amatininkai ir kariai [5, 20].

Vytauto Didžiojo kelias. 1998-2000 m. Trakų istorinis nacionalinis parkas realizavo ,,Vytauto Didžiojo kelio“ projektą. Prie kelio Trakai – Senieji Trakai pastatyti 9 koplytstulpiai, simbolizuojantys Vytauto Didžiojo gyvenimą ir nuopelnus: Šv. Jurgis, Šv. Kazimieras, ,,Pabėgimas į Egiptą“, Šv. Kotryna, Pieta, Vytautas Didysis, Kęstutis ir Birutė, Šv. Benediktas ir Švč. Mergelė Marija su kūdikiu. Šis simbolinis kelias tarsi nuveda keliautoją į Senuosius Trakus – pamirštą senąją istorinę Lietuvos sostinę [15, 17].

Seniesiems Trakams savo eilėraščius paskyrė poetai V. Žemaitis, J. Čečiotas, R. Kasperavičius, B. Sidorovič, A. Mackevič [19, 23, 26]. Senųjų Trakų vardas yra minimas B. Kerbelytės padavimų rinkinyje ,,Kai milžinai gyveno“ ir O. Matusevičiūtės knygoje,, Amžinasis  Lietuvos vainikas“ [7, 12]. Kovalevskis V. išleido natų ir dainų albumą, „Gėlių valsas“, kuriame yra dainos apie Senuosius Trakus [8].

Senųjų Trakų seniūnijos gyventojus aptarnauja Senųjų Trakų (Trakų g. 48) ir Šventininkų kaimo bibliotekos. Senųjų Trakų biblioteka buvo įkurta 1956 m. Nuo 2008 m. joje pradėtos teikti nemokamos interneto paslaugos lankytojams. Nuo 2009 m. biblioteka dalyvauja automatizuotos bibliotekų sistemos LIBIS programoje. Bibliotekos fondą sudaro 9314 egz. leidinių. Kraštotyros fonde yra 54 egz. Šventininkų biblioteka įkurta 1952 m. Jos fondą sudaro 6029 egz. [22].

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštaitis, Julius. Trakų istorinis nacionalinis parkas // Aukštaitis .Julius. Lietuvos nacionaliniai parkai. – Kaunas, 2006.– P. 112-115.
2. Baliulis, Algirdas. Senieji Trakai // Baliulis, Algirdas, Mikulionis, Stanislovas, Miškinis, Algimantas. Trakų miestas ir pilys: istorija ir architektūra. – Vilnius, 1991. – P. 10-12.
3. Dakanis, Bronius. Senųjų Trakų senovės gyvenvietė. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998, t. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 50.
4. Danilevičius, Eugenijus. Senieji Trakai // Danilevičius, Eugenijus. Po Vilniaus apylinkes. – Vilnius, 1986. – P. 7-11.
5. Daugudis, Vytautas. Senųjų Trakų piliavietė. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998, t. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 50.
6. Janonienė, Rūta. Senųjų Trakų bažnyčios įranga ir benediktiškojo paveldo likimas. – Iliustr.// Jovaiša, Liudas. Benediktiškoji tradicija Lietuvoje. – Vilnius, 2008. – P. 181-202.
7. Kaip kunigaikštis Gediminas įkūrė Trakus ir Vilnių // Kai milžinai gyveno: Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis / parengė Kerbelytė, Bronislava. – Iliustr. – Vilnius,1983. – P. 17-18.
8. Kovalevskis, Viktoras. Gėlių valsas: Natų ir dainų albumas. – Vilnius, 1997. – P. 15-18, 36-40.
9. Kviklys, Bronius. Trakai (Senieji): [apie Viešpaties Apreiškimo ir Šv. Benedikto bažnyčią]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1983, t. 5, p. 336-342.
10. Lietuvos mokyklų muziejai: katalogas / sud. Kazlauskienė, Birutė. – Vilnius, 2002.
11. Maceika, Juozas. Senieji Trakai //Maceika, Juozas. Trakai.  – Vilnius, 1940. – P. 26-28.
12. Matusevičiūtė, Ona. Senųjų Trakų naujieji šeimininkai // Matusevičiūtė,Ona. Amžinas Lietuvos vainikas. – Vilnius, 1994. – P. 357-359.
13. Miškinis, Algimantas. Senieji Trakai. – Iliustr., žml., schem. – Bibliogr. str. gale // Miškinis, Algimantas, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 2002. – T.2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eeastern Lithuania, kn. 1, p. 20-32
14. Rupeikienė, Marija. Senųjų Trakų bažnyčia ir Benediktinų Vienuolynas. – Iliustr., schem. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998, t. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 48-50.
15. Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – Vilnius, [2008], p. 537-538.
16. Senieji Trakai: [apie herbą]. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 2004, [d.] 2, p. 160-162.
17. Senieji Trakai. – Iliustr. // Trakų istorinis nacionalinis parkas.. –  Vilnius, 1999. – P. 7-8.
18. Senųjų Trakų seniūnija. – Iliustr. // Vadovas Trakų rajono savivaldybės seniūnijų gyventojams. – Trakai, 2007. – p. 26-27.
19. Trakai gyvi poetų posmuose: [eilėraščiai apie Senuosius Trakus] // Mišeikis, Jonas. Senieji Trakai istorijos verpetuose ; [Senųjų Trakų] Kęstučio vidurinės mokyklos kraštotyros būrelis. – Senieji Trakai [i.e. Trakai] 2001. – P. 18,24.
20. Trakų istorinis nacionalinis parkas – UNESCO Pasaulio paveldo sąrašuose: poreikis ir galimybės: [straipsnių rinkinys]. – Kaunas, 2003. – P.59.
21. Trakų krašto gamtos ir kultūros paveldas. – Iliustr. – Vilnius, 2005. – P.  70-72,88,90,93.
22. Trakų viešoji biblioteka. Tekstinė 2008 metų veiklos ataskaita [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009-04-23]. Prieiga per internetą: <http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator>.
23. Trakuvos poezija: [eilėraštis apie Senuosius Trakus]  – Trakai, 2004. – P. 161.
24. Vercinkevičius, Juozas. Senieji Trakai // Vercinkevičius, Juozas. Trakų rajonas. – Vilnius, 1981. – P. 5-6.
25. VĮ Trakų miškų urėdija. – Kaunas, 2005. – P.20, 38-39.
26. Sidorowicz, Barbara. Starotroczanom // Sidorowicz, Barbara. Trockie okruchy. – Vilnius, 2006.  –  P. 103.
27. Червонная, Светлана. [Об образе Мадонна с младенцем из Старых Тракай]. – Иллюстр. // Светлана Червонная. Искусство Литвы:  Очерки истории и теории изобразительных искусств. –  Ленинград, 1972. – P. 24-25.

Parengė: Julijana Markauskienė (Trakų VB Senųjų Trakų filialas ), 2011

Objektai
Senųjų Trakų piliavietė su papiliu (Senųjų Trakų sen., Trakų r.)
Vytauto Didžiojo kelias (Senųjų Trakų sen., Trakų r.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/senuju-traku-seniunija/"]