Šešuolių seniūnija yra Ukmergės rajono pietryčiuose. Ribojasi su Pabaisko, Lyduokių, Želvos, Pivonijos seniūnijomis ir Širvintų rajonu. Seniūnijos teritorijai priklauso 47 gyvenamosios vietovės, iš jų: 1 miestelis, 9 viensėdžiai ir 37 kaimai. Didesnės bei minėtinos dėl juose esančių žymių objektų yra šios vietovės: seniūnijos centras – Liaušių kaimas, kuriame įsikūrusios pagrindinės seniūnijos verslo ir socialinės įmonės, Butkūnai, Pilionys, Skuoliai, Šešuolių miestelis bei kiti kaimai [27]. Seniūnijos teritorija teka Šešuola, yra žuvingas Šešuolių ežeras, Pilionių bei Kazimieravos tvenkiniai, driekiasi Šešuolių giria, Adreikiškio, Labeikių, Girelės miškai. Šešuolių miškų masyvuose, besidriekiančiuose ir Širvintų rajone, plėtojamas Ukmergės miškų urėdijos profesionaliosios medžioklės ūkis [26]. Seniūnijos teritorija praeina krašto kelias Ukmergė–Molėtai.
Seniūnijos plotas – 11008 ha, iš jų 49,2 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 39 proc. – miškai, 2,9 proc. – vandenys, 8,9 proc. – kitos paskirties plotai [22]. Seniūnijos teritorijoje gyvena 884 žmonės, iš jų: 451 moteris ir 433 vyrai (2011) [27].
Šešuolių miestelis įsikūręs kiek į rytus nuo Šešuolių ežero, iš kurio išteka Šešuola (kairysis Siesarties intakas), 15 km į pietryčius nuo Ukmergės, 15 km į šiaurę nuo Širvintų.
Miestelio vardo kilmė – hidronimiška, kilusi nuo upėvardžio Šešuola daugiskaitos [28, 30]. Tačiau tarmiškai dar ir dabar miestelis vadinamas Šašuoliai (o upelis – Šašuola).
Šešuolių miestelio istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus vyskupija – ji valdė didžiulius žemės plotus dabartinio Šešuolių miestelio apylinkėse nuo XVI a. vidurio iki pat XIX a. pradžios. Šios valdos pagal to meto tradicijas buvo vadinamos „raktu“. Apie Šešuolių rakto – dvaro istorinę praeitį atskiru leidiniu 1944 m. yra išleistas poeto, vertėjo, kultūros istoriko Vlado Abramavičiaus (1909-1965) darbas „Šešuolių raktas“ [2]. Taip pat šis darbas perspausdintas Ukmergės krašto kultūros almanache „Eskizai“ [1].
Šešuolių vardas rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose – Hermano Vartbergės (Hermani de Wartberge) Livonijos kronikoje – pirmą kartą paminėtas 1334 m., kai Livonijos ordino kariuomenė nusiaubė Šešuolių ir Dubingių apylinkes [8]. Šešuolių kaimas (kaimavietė) anksčiausiai paminėtas 1398 m. Vytauto privilegijoje (pakartota 1409 ir 1420 m.), 1478 m. – dvaras. Šešuolių miestelio steigėjas – Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, žinomas Lietuvos istorijoje, ypač dėl to, kad įkūręs Vilniuje Jėzuitų kolegiją ir padėjęs jai įsteigti akademiją, kuri per šimtmečius buvo aukščiausias mokslo židinys Lietuvoje. Jis 1561 m. iš Ukmergės pavieto bajoro Vaitiekaus Jesmano nupirko Šešuolių ežerą, aplink jį 1567 m. įsteigė miestelį, pastatė bažnyčią, įkūrė kelis kaimus. Iki XIX a. pradžios dėl didelių prievolių miestelio gyventojams jis skurdo ir augo labai lėtai. Dėl geografinės padėties miestelis nesuklestėjo ir XIX a. Lėtai vystėsi prekyba ir amatai [5–6]. Tarpukario metais Šešuoliai buvo valsčiaus centras.
Sovietinės kolektyvizacijos metais miestelis buvo nugyventas – 1968 m. čia net nebuvo parduotuvės.
Nuo 1990 m., atkūrus Nepriklausomybę, Šešuoliuose, kaip ir kituose periferiniuose miesteliuose, įvyko daug permainų: atsirado ūkininkų, amatininkų, verslininkų, suaktyvėjo visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas [24].
Šešuolių miestelio, kaip urbanistikos paveldo, išsamūs tyrinėjimai paskelbti Algimanto Miškinio monografijos „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“ antrojo tomo „Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ antrojoje knygoje. Šioje knygoje autorius pateikia sąlygiškai patikimą Šešuolių miestelio urbanistinę raidą istorinės raidos kontekste [12].
Šešuolių miestelio plano struktūra radialinė. Šią plano formą iš esmės lėmė į aikštę sueinančios trys pagrindinės gatvės. Namai išsidėstę palei kelius. Iš Šešuolių keliai eina į Ukmergę, Želvą, Širvintas.
Šešuolių urbanistikos kompleksas – miestelio centrinė dalis iš esmės susiformavo XIV a.–XIX a. pabaigoje. Jis apima aikštę ir pagrindinių gatvių atkarpas į šalis nuo aikštės. Plotas apie 8 ha. Vyrauja XX a. pirmos pusės vieno aukšto mediniai pastatai. 1969 m. miesteliui suteiktas urbanistikos paminklo statusas, nustatytos saugotinos teritorijos ribos. Yra saugomi šie Šešuolių plano ir tūrinės erdvinės kompozicijos elementai: aikštės planas (susidarė XVI a. pab.–XVIII a. vid.) ir jos padėtis gatvių sankryžoje, bažnyčios ir varpinės vieta centre ir prie aikštės; pagrindinių ir šalutinių gatvių trasos [12-13].
Žymiausi Šešuolių miestelio architektūros paveldo objektai yra šie: Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia – tai viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių barokinių bažnyčių. 1572 m. buvo pastatyta medinė tribokštė bažnyčia. Manoma, kad 1656 m. karo su Rusija metu bažnyčia sudegė, nes degė visas miestelis. 1694 m. ji perstatyta. Trečioji, iki šių dienų išlikusi medinė bažnyčia pastatyta 1751 m., kuri 1884 m. buvo atnaujinta, perstatyta varpinė, šventorius aptvertas mūrine tvora [4, 7, 11].
Šiuo metu klebono monsinjoro Juozapo Dabravolskio rūpesčiu Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia restauruojama. Paauksuoti altoriai, padarytos naujos klausyklos, suolai, durys. Skarda apdengta bažnyčios tvora. Iš granito plokščių padaryti laiptai. Toliau vykdomi restauracijos darbai.
Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčios kompleksas, kurį sudaro pati bažnyčia, klebonija, bažnyčios šventoriuje 1872 m. pastatyta medinė varpinė, tvora su vartais yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Bažnyčioje paminkliniai yra: XVIII a. barokinis altorius su skulptūromis, vargonai, 6 molbertinės tapybos paveikslai, ornamentuotas kryžius, dviaukštis stogastulpis su Nukryžiuotojo ir nežinomos šventosios skulptūromis, kurio autorius – žymus XIX a. kryždirbys Kazimieras Katinas. Žymiausi sakralinės XVIII a. pabaigos dailės kūriniai: Šešuolių bažnyčios fundaroriaus Mykolo Jono Zenkovičiaus portretas, „Šv. Barbora“, „Šv. Juozapas“, „Šv. Ona ir Marija“, „Pieta“, „Šv. Kazimieras“ [19-21].
Dabartinė Šešuolių pagrindinė mokykla įsikūrusi buvusiuose turtingo ūkininko Damulio namuose. Pastatas yra XIX a. pab. vadinamojo plytų stiliaus, stačiakampis, raudonų plytų plokštumas įvairina langų papuošimai [3].
Miestelyje taip pat yra kitų visuomeninių pastatų, veikia įvairios įmonės ir organizacijos: medicinos punktas, įsteigtas 1938 m., paštas, 2 parduotuvės, Ukmergės žemėtvarkos skyriaus Šešuolių filialas, Šešuolių ugniagesių komanda, Ukmergės miškų urėdijos Šešuolių girininkija, biblioteka (nuo 1951 m.). 2002 metais įsikūrė Šešuolių kaimų bendruomenė, apjungusi visus 47 seniūnijos kaimus. 2003 metais įkurti bendruomenės namai [23].
Šešuolių seniūnija. – Ukmergė, 2005. Lankstinio viršelis
Šešuolių seniūnijos kryžiai ir koplytstulpiai. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis
Informacijos apie žymiausius lankytinus Šešuolių miestelio objektus, tarp jų ir jau anksčiau minėtus architektūros paminklus, galima rasti Lietuvos turistams skirtuose naujausiuose leidiniuose [14–15], Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus parengtame lankstinyje
„Šešuolių seniūnija“ (Ukmergė, 2005),
Stanislovo Budraičio sudarytame leidinyje
„Šešuolių seniūnijos kryžiai ir koplytstulpiai“
[24].
1934 m. Šešuolių aikštės vakarinėje dalyje liepomis apsodintoje teritorijoje už gyventojų suaukotas lėšas buvo pastatytas obeliskas – paminklas „Lietuvos laisvei“ (projektavo ir statė savamoksliai amatininkai Pranas ir Karolis Račeliai, prižiūrėjo mokytojas Lenskis). Paminklas apsodintas 4 ąžuoliukais. Paminklas buvo betoninis, apie 4 m aukščio, su 2 įrašais ir varine saule viršuje. Priekinėje plokštumoje buvo įrašyta: „Lietuvos / laisvei / 1918 m. / atgautai / paminėti / Šešuolių visuomenė“, užpakalinėje – „Per darbą / ir kovą / mes / laisvę / atgavom“. Paminklą puošė reljefai (Vytis, Gedimino stulpai, Geležinis vilkas). Apie 1952 m. vietos valdžios nurodymu paminklas buvo nugriaustas ir užkastas, o 1989 m. – atkastas. Nustačius, kad jo neįmanoma restauruoti, 1989 m. pastatyta paminklo kopija, kurios autorius – skulptorius Viktoras Žentelis [9].
Minint miestelio 670-ties metų sukaktį, 2004 m. prie pagrindinės miestelio sankryžos pastatytas paminklas „Karžygys“. Tai ant aukšto iš akmenų sumūryto pagrindo pastatytas iš pilko akmens iškaltas Lietuvos karžygys (skulptorius Jonas Žentelis) [18].
Šešuolių miestelio veikiančiose kapinėse yra Lietuvos karių kapai, nacionalinės reikšmės istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą [25]. Čia palaidoti Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę už Tėvynės laisvę 1919–1923 m. mūšiuose su Lenkijos kariuomene. Kapinėse yra ir Lietuvos partizanų Jono Pažusio-Dagio, Stasio Zarembos-Beržo, žuvusių 1947 m. Beržalotos kaime, Lietuvos partizano Nikodemo Bradulsko-Alksnio bei nežinomo Lietuvos partizano kapai, kurie taip pat įrašyti į Kultūros vertybių registrą [22, 25].
Poeto Justino Marcinkevičiaus dramoje–poemoje „Mindaugas“ minimi Šešuoliai. Dramoje yra scena, kurioje Mindaugas iškviečia Šešuolių kunigaikštį Vilikailą [10]. Poetė ir menininkė Danutė Vaskelaitė gyveno Šešuolių seniūnijos Ąžuolynės vienkiemyje. Mokėsi Šešuolių mokykloje. Šiuo metu gyvena Kaune. Jos išleistoje poezijos knygoje „Kryžkelių pėdos“ keletas eilėraščių skirta Šešuolių seniūnijos vietovėms [29].
Miestelyje veikia Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šešuolių kaimo padalinys, savo veiklos metus skaičiuojantis nuo 1951 metų. Bibliotekos aptarnaujamame regione yra 16 kaimų, kuriuose gyvena 415 gyventojų, iš kurių 121 yra šios bibliotekos vartotojas. Biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro 52 fiz. vnt., 46 pavad. dokumentai. Kraštotyros kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai, kurių yra 158 (2016 m.) [17].
Literatūra ir šaltiniai
1. Abramavičius, Vladas. Šešuolių raktas. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Eskizai. – Nr. 11 (2001), p. 15-24.
2. Abramavičius-[Gegužinis], Vladas. Šešuolių raktas: žvilgsnis tėviškės praeitin. – Vilnius, 1944. – 61 p.
3. Bačėnienė, Joalita. Šešuolių mokyklos istorija / Joalita Bačėnienė, Dainora Macijauskienė. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 6 pavad. // Eskizai. – Nr. 13 (2003), p. 79 – 82.
4. Jankevičienė, Algė. Medinės barokinės bažnyčios: [apie Šešuolių bažnyčią, p. 82-84]. – Iliustr. // Jankevičienė, Algė. Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės: monografija. – Vilnius, 2007. – 74-100.
5. Krasauskas, Rapolas. Šešuoliai. – Iliustr. – Parašas: R. Krs. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass.), 1963. – T. 29, p. 358-359.
6. Kviklys, Bronius. Šašuoliai; Šašuolių apylinkės // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 516-518.
7. Kviklys, Bronius. Šešuoliai: Šv. Juozapo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1987. – T. 6: Kaišiadorių arkivyskupija, p. 352-356.
8. Latvis, Henrikas. Livonijos kronikos / Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. – Vilnius, 1991, p. 180.
9. Liorenšaitienė, Nijolė. Laisvės paminklas: [Šešuolių miestelyje] // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 193.
10. Marcinkevičius, Justinas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra: draminė trilogija. – Vilnius, 1978, p. 36-40.
11. Misius, Kazys. Giedraičių dekanatas: [ apie Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčią, p. 58-59]. – Iliustr. / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 55-60.
12. Miškinis, Algimantas. Šešuoliai. – Iliustr., žml., schem. – Bibliogr. str. gale // Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2005. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania, kn. 2, p. 192-211.
13. Miškinis, Algimantas. Šešuolių urbanistikos kompleksas. – Schem. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 115-117.
14. Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas. – Vilnius, 2008, p. 548.
15. Semaška, Algimantas. Kelionių vadovas po Lietuvą: 1000 lankytinų vietovių norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, 2006, p. 482.
16. Stoma, Saulius. Šešuolių varpinė. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 117.
17. Šešuolių kaimo padalinys. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.ukmergesvb.lt/lt/kontaktai/bibliotekos-padaliniai>.
18. Šešuoliams – 670 metų. – Iliustr. // Eskizai. – Nr. 14 (2004), p. 81.
19. Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas. – Vilnius, 2006. – P. 346-349.
20. Šešuoliai: [Šv. Juozapo bažnyčia]. – Iliustr. // Barokas Lietuvoje: vadovas. – Vilnius, 1996. – P. 73.
21. Šešuolių bažnyčios kūriniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 113-115.
22. Šešuolių seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 317.
23. Šešuolių seniūnija. – Iliustr., žml. // Ukmergė: informacinis-reprezentacinis leidinys. – Ukmergė [i. e. Vilnius, 2006]. – P. 36-37.
24. Šešuolių seniūnijos kryžiai ir koplytstulpiai. – Vilnius, 2011. – 58 p.: iliustr.
25. Ukmergės rajono kapinės: [apie Šešuolių miestelio kapines, p. 158]. – Iliustr., žml. // Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. – [Vilnius, 2003]. – P. 158-163.
26. Ukmergės miškų urėdija. – Vilnius, 2006, p. 18, 25.
27. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus] 2013. [žiūrėta 2016-07-15]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
28. Vanagas, Aleksandras. Šešuoliai: [apie miestelio vietovardžio kilmę] // Vanagas, Aleksandras. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius, 2004. – P. 207-210.
29. Vaskelaitė, Danutė. Ąžuolynė; Šešuoliai; „Gera Šešuoliuose…” [eilėraščiai] // Danutė Vaskelaitė. Kryžkelių pėdos: eilėraščiai. – Kaišiadorys, 2011. – P. 10-13.
30. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 29-30.
Parengė: Elena Savickienė (Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šešuolių kaimo padalinys), Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2009; 2016