Kaimas Veprių seniūnijoje, 5 km į pietus nuo Veprių, įsikūręs Siemanio upelio dešiniajame krante, netoli Širvintos upės.

Kaime gyvena 48 žmonės, iš jų: 23 vyrai ir  25 moterys (2011) [4].

Kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Jis kilęs iš asmenvardžio Sližys, kuris kilo nuo bendrinio žodžio „slyžys“ (vijūnų šeimos žuvis, šlyžys) [7].

Apie Sližių kaimą, jo istoriją, Sližiuose esantį piliakalnį informacijos yra kraštotyrinėse monografijose „Vepriai” [6,8] ir „Gelvonai” [5]. Sližių kaimo vietovardis minimas Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė” [7]. Apie Sližius informacijos yra ir periodikoje bei internete.

Balta vyšnia iš pavasario to… – Ukmergė, 2004. Knygos viršelis

Sližių kaimo bendruomenė, įkurta 2003 m., kasmet organizuoja respublikinį literatūrinį poezijos konkursą „Žydinčios vyšnios šakelė”, skirtą žemės, žemdirbio, žmogaus triūso išaukštinimui. Su konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė” istorija, 1984–1991 metų laureatų bei diplomantų eilėraščiais galima susipažinti leidinyje „Balta vyšnia iš pavasario to…: „Žydinčios vyšnios šakelei“ – dvidešimt metų“ (Ukmergė, 2004). Atnaujinto konkurso laureatų ir diplomantų kūryba spausdinama leidinyje „Žydinčios vyšnios šakelė“ (Ukmergė, 2003, 2007).

Kaime yra valstybės saugomas archeologijos paveldo objektas – Sližių piliakalnis, vadinamas Papiliakalniu. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Širvintos dešiniajame krante, pietvakariniame  Sližių kaimo pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 19 m ilgio, 20 m pločio. Čia supiltas 35 m ilgio, 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas 2,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 31 m aukščio. Pylimas ir aikštelė apardyti. Piliakalnis datuojamas I tūkst. antrąja puse – II tūkst. pradžia [3, 6].  

Jankeliūnas, Steponas. Iš vaikystės į gyvenimo vieškelius.- Ukmergė, 2014. Knygos viršelis

Archeologas Petras Tarasenka, piliakalnį žvalgęs 1921 ir 1936 m., leidinyje „Mūsų senovė“ yra paskelbęs straipsnį „Ieškojimai Neries ir Šventosios santėklyje“, kur rašoma, jog, anot vietos gyventojų, su šiuo piliakalniu siejami įvairūs pasakojimai ir legendos. Yra užrašęs gražią alegorinę pasaką apie Sližių piliakalnį, kurią papasakojęs vietinis senolis [2].

Vepriškis poetas Antanas Šimatonis yra parašęs eiliuotą padavimą „Sližių piliakalnis“ [1].

Stepono Jankeliūno atsiminimų knygoje „Iš vaikystės į gyvenimo vieškelius“ (Ukmergė, 2014) pasakojama Sližių krašto istorija vieno žmogaus akimis. Tai lyg savotiška viso Sližių krašto enciklopedija, metraštis. Knyga gausiai iliustruota.

Yra publikuoti prisiminimai apie senąjį Sližių kaimą, kuriuos papasakojo gyventojai Adelė Daraškevičiūtė ir Stasys Mikučionis [8]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Šimatonis, Antanas. Sližių piliakalnis: padavimas // Antanas Šimatonis. Ką byloja senovė. – Ukmergė, 2007. – P. 109-118.
2. Tarasenka, Petras. Ieškojimai Neries ir Šventosios santėklyje. – Iliustr. // Mūsų senovė. – Tilžė, 1922. – [Kn.] 4/5, p. 578-579.
3. Ukmergės rajono piliakalniai: [apie Sližių piliakalnį, p. 190-191]. – Iliustr., žml. // Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 170-201.
4. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-14]. Prieiga per internetą:<http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Vitkūnas, Manvydas. Gelvonų apylinkių archeologiniai paminklai: [apie Sližių piliakalnį, p. 137-139]. – Iliustr. // Gelvonai: monografija. – Vilnius, 2009. – P. 127-159.
6. Zabiela, Gintautas. Veprių valsčiaus senovės bruožai: [apie Sližių piliakalnį, p. 59-60]. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose  // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 53-65.
7. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 94.
8. Žentelytė, Audronė. Kaimai ir vienkiemiai: [apie Sližių kaimą, p. 920-922]. – Iliustr. // Vepriai: monografija. – Vilnius, 2010. – P. 915-933.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016