Kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, Zibalų seniūnijoje.

Statistikos departamento duomenimis  kaime gyvena 38 gyventojai (2011 m.). Iš jų –  22 vyrai, 16 moterų [1].

Šiek tiek informacijos apie šį kaimą ir čia esantį dvarą yra periodikoje ir internete. Apie Staškūniškio dvarą, remiantis archyviniais dokumentais,  rašoma istorikės Arimetos Vojevodskaitės straipsnyje, kuris spausdinamas knygoje ,,Širvintos” [8], taip pat leidinyje ,,Lietuvos dvarai” [4]. Apie Staškūniškio kaimo gamtos paminklą – seną maumedį galima paskaityti Gedimino Isoko knygoje ,,Lietuvos gamtos paminklai” [2]. 

Staškūniškio vardas žinomas nuo XV a., tačiau raida aiški ir nuosekli yra nuo XVI a. antrosios pusės. Tuo metu Staškūniškiai ir dvaras priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštininkui Mikalojui Jasienskiui. Laikui bėgant, savininkai keitėsi. Dabartinę dvaro sodybą įkūrė Somuelis ir Kotryna Šadenskiai. Nuo 1910 m iki 1940 m. dvarą valdė Tomas Parčiauskas [3, 7, 8].

Staškūniškio dvaro sodybos pastatas seniausias šalyje išlikęs medinis gyvenamasis dvarų rūmų pastatas. Dvaro rūmų planas ir interjero detalės – retas chrestomatinis XVII–XVIII a. vidutinių medinių dvaro rūmų architektūros  bei buities pavyzdys, savo įvairumu bei autento gausa prilygstąs muziejui [5, 6]. Rūmai su rūsiu, statyti ar perstatyti XVII a. pabaigoje. Tai dvigaliai mediniai rūmai su centrine priemene, virš kurios yra mansarda. Anksčiau ji buvo paremta kolonomis [5].

Deja, Staškūniškio dvaro būklė yra labai prasta. Buvusiems dvaro šeimininkams nepareiškus pretenzijų į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepriklausomybės metais dvare įsikūrė socialiai remtini žmonės. Keli iš tokių dvare gyvena iki šiol.  Ūkinių pastatų pamatai irsta, stogai linksta, statiniai smenga į žemę. Dvaro pastato langai dengti celofano plėvele ir skudurais, pro atviras duris vėjas į vidų pusto sniegą. Dvaras skendi skurde ir ardančiame laikmečio liūdesy [3]. Kultūros paveldo departamentas nebepuoselėja didelių iliuzijų, kad šis, kaip ir dar keli Vilniaus apskrities dvarai, kada nors bus restauruoti (žr. adresu).

Paminėtinas Staškūniškio dvaro parkas. Jo čia būta nuo seno. Kažkada jis buvęs geometrinio plano, kur glaudėsi ir sodas. Ankstyvąjį jo laikotarpį primena prie rūmų išlikusi siauroji alėja ir apvažiuojamoji klomba su maumedžiu – gamtos paminklu, čia augančiu, matyt, nuo XVIII a. [6]. 1968 m. maumedis paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų.  Staškūniškio maumedžio skersmuo – 1 m, aukštis – 30 m [2].
Pastaruoju metu liūdna padėtis ir su parku – negenimi parko medžiai ir vaismedžiai virto mišku.

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-12-09]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Isokas, Gediminas. Staškūniškio maumedis. – Iliustr. // Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 294.
3. Jakiūnaitė, Rasa. Staškūniškio dvare – griuvimo nuojauta: krašto dvarai. Spindesys ir skurdas. – Iliustr. // Širvinta. – 2009, vas. 21, p. 5.
4. Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas.  –  Vilnius, [2009]. – T. 2, p. 253-254.
5. Norušienė, Stanislava. ,,Staškūniškio dvaro sodyba…”. – Iliustr. // Širvinta. – 2004, liep. 31, p. 7.
6. Paunksnis, Saulius. Staškūniškis; nūdiena. – Iliustr. // Širvinta. – 1994. – saus. 12, p. 3.
7. Staškūniškiai: istorija. – Iliustr. // Širvinta. – 1993, gruod. 15, p. 2-3.
8. Vojevodskaitė, Arimeta. Staškūniškio dvaro istorija. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 82-87.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2017