Strošiūnai
Strošiūnai yra 14 km į vakarus nuo Elektrėnų, dešinėje greitkelio Vilnius–Kaunas pusėje.
Į šiaurę nuo kaimo yra Strošiūnų šilas. Šile yra Strošiūnų ežeras (0,9 ha), per kurį, o paskui ir per kaimą, į Ilgio ežerą teka Virsia. Iš šilo taip pat teka Dumsis ir Dubuklis [10].
Strošiūnų kaime gyvena 12 žmonių: 7 vyrai ir 5 moterys (2011) [5].
Nutiesus naują kelią Vilnius–Kaunas, dalis Strošiūnų kaimo buvo priskirta Žaslių apylinkei, o nuo 2000 m. – Gilučių seniūnijai. Dabar Strošiūnai, esantys minėto greitkelio dešinėje, priklauso Elektrėnų sav., o Strošiūnai I ir Strošiūnai II – Kaišiadorių sav. Pro kaimą ėjo senojo kelio Vilnius–Kaunas atkarpa [12].
1946 m. Strošiūnų miške pasaloje žuvo 4 partizanai iš Kiemelių, Kietaviškių, Naujos Slabados kaimų [2], 1946 čia nušautas partizanas Švenčionis Stasys – Graužinis, sužeistas būrio vadas Antanas Kononavičius, Viesulas iš Stakšių k. [1]
1947 m. Strošiūnuose slapstėsi partizanas Marijonas Jusevičius – Pumpuras [3].
Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio leidinyje „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas“ [6], leidinyje „Elektrėnai“ [11].
Strošiūnų šilo miškas ir jo išteklių dinamika išsamiai nagrinėti 2006 m. Kristinos Kaubrienės magistro darbe „Strošiūnų šilo miško išteklių dinamika“ [8].
Strošiūnai pirmą kartą paminėti 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše ir Žaslių parapijos krikšto knygoje [6]. 1795 m. minima Strošiūnuose buvusi karčema, kartu su kaimu priklausiusi Strėvininkų dvarui. Kaime buvo 11 sodybų [11]. 1890 m. minimi dveji Strošiūnų kaimai, Strošiūnų II kaimas buvo arčiau Žiežmarių. 1897 m. minimi jau keturi Strošiūnų kaimai. 1919 m. čia vyko svarbus Lietuvos nepriklausomybės kovų mūšis su bolševikais [9].
Didžiosios kovos partizanų apygardos vadas Jonas Misiūnas – Žalias Velnias, negalėdamas užsibūti nei vienoje vietoje ilgiau nei 3 dienas, numatė tam tikrą kursavimo „didžiuoju“ ir „mažuoju“ ratu taktiką. Į „mažojo“ rato teritoriją pateko ir Strošiūnų kaimas [7].
Strošiūnuose yra veikiančios kapinės (0,23 a).
Strošiūnų šile aptiktas ir į Raudonąją knygą įrašytas augalas Tamsialapis skiautalūpis, taip pat čia pastebėta ir retų gyvūnų – didžiųjų miegapelių, juodųjų gandrų, karvelių uldukų [10].
Į šiaurę nuo kaimo yra Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis (3138 ha). Jo rytinė dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės teritoriją, likusi – į Kaišiadorių. Ši teritorija, kurios plotas 3138 ha, skirta išsaugoti unikalios ir raiškios, stipriai eroduotos moreninės pakilumos kraštovaizdį [4].
Literatūra ir šaltiniai
1. Abromavičius, Stanislovas. Vievio – Jiezno – Semeliškių partizanai: Bijūno būrio žūtis // Abromavičius, Stanislovas. Didžioji kova. – Kaunas, 1999. – P. 158–160.
2. Abromavičius, Stanislovas. Kaišiadorių partizanai : Iš archyvų… // Abromavičius, Stanislovas. Didžioji kova. – Kaunas, 1999. – P. 41–42.
3. Abromavičius, Stanislovas. Žaslių prisiminimai : Jaunystės metų prisiminimai // Abromavičius, Stanislovas. Didžioji kova. – Kaunas, 1999. – P. 424–426.
4. Elektrėnų kraštas : saugomos teritorijos [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2019-02-26]. Prieiga per internetą: <http://www.elektrenai.lt/get_file.php?file=WTJPV25tdWxsNTZieVdwa2w5bG5tNVppbDJwdWJXaGhaOGZIcEdDZGs1Vm1uWmVrYWFtVFlIREpZcUZteDJyUW1LYkdxVzZjWjZCdXhNT2VaMTZUb0ptb3kyVnBwcE9tY2Naam9XVExic2pNa1pxZm5hdVRuNWZQazJSbGxXZWdtWm1ib1phcWs2TnNrMlNpYVpGcDBwbVJ5cDFxb0plZWJjakRxR1pmbHF1VW1wbWZacUtVbHB2WFptUnF5Sm5Pbko2YW5IQnZaMlNZazVkcVkxNWxtR3VqbjVsbWNjZDJjZEJpbXBYTmF0bk1wTWI3YTg1bW9Hb293JTJCaGxVR3VmbWFiSGw1cjdrOUpyMkdlV2FOV2JrY3hTeUtxWnJXYVhaZGVYWTVaZWFaaVlvNXVabTNHVWJHayUzRA==>.
5. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2019-02-25]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
6. Gustaitis, Rolandas. Žaslių seniūnija : Strošiūnai // Gustaitis, Rolandas. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 267–268.
7. Kasparas, Kęstutis. Didžiosios kovos apygardos organizacija ir kovos 1944 m. vasarą – 1946 pavasarį : Didžiosios Kovos apygarda // Abromavičius, Stanislovas. Didžioji kova. – Kaunas, 1999. – P. 318–322.
8. Kaubrienė, Kristina. Strošiūnų šilo miško išteklių dinamika [magistro darbas]. Akademija, 2006; Prieiga per internetą: <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060609_091841-86705/DS.005.0.01.ETD>.
9. Lesčius, Vytautas. Mėginimas 1919 m. pavasarį atsiimti iš bolševikų Vilnių // Karo archyvas. – 2002. – [T.] 17, p. 80–99.
10. Malinauskas, Vidmantas. Žaslių apylinkės gamta // Misius, Kazys. Misius, Kazys. Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – P. 26, 28, 30, 33.
11. Tamošiūnienė, Veronika. Gilučių seniūnija : Strošiūnai // Elektrėnai. – Vilnius, 2006.– P. 477–478.
12. Tamošiūnienė, Veronika. Gilučių seniūnijos kaimų istorija. – Gilučiai. – 2006. – 15 p. – Elektrėnų SVB Bilučių b-ka, 2007; Prieiga per internetą: </wp-content/uploads/2016/03/Gilu%C4%8Di%C5%B3-seni%C5%ABnijos-kaim%C5%B3-istorija.pdf>.
Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2019.