Strūnaičio seniūnija

Strūnaičio seniūnija ribojasi su Švenčionių rajono Sarių, Cirkliškio, Švenčionių seniūnijomis ir Baltarusijos Respublika. Ji yra 7 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Strūnos ir Meros upių. Seniūnijos teritorijai priklauso 59 gyvenvietės. Didesnės iš jų: Karklinė (62 gyv.), Naujas Strūnaitis (290 žm.), Senas Strūnaitis (37 gyv.), Strūna (68 gyv.)  [25], Vidutinė (220 gyv.), Ziboliškė (38 gyv.) [19]. Seniūnija suskirstyta į 3 seniūnaitijas: Srūnaičio, Strūnos ir Vidutinės [19].

Seniūnijos plotas 106,19 kv. km, iš jų 40% užima žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė), 35% – miškai, 2% – vandenys, 23% – kitos paskirties plotai [19]. Seniūnijoje gyvena 1471 gyventojas [22].

Seniūnijos teritorijoje žymesni objektai yra Akvieriškės [1,15], Kavalčiukų piliakalniai [7], Vidutinės gatvinis (išretėjęs) kaimas [7]. Seniūnijoje yra Strūnos pensionatas (225 išlaikytiniai), Strūnaičio žemėtvarkos skyrius, felčeriniai punktai, veterinarinė įmonė, pradinė mokykla, vaikų darželis, pašto įstaigos, 2 bibliotekos, 2 kaimo klubai, bažnyčia, 3 parduotuvės, parduotuvė-baras [20]. Pagrindiniai verslai  – žemės ūkis ir žemės ūkio produktų perdirbimas, gyventojų aptarnavimas.

Seniūnijos centras – Naujo Strūnaičio kaimas. Kaimas yra 7 km nuo Švenčionių miesto.

Naujo Strūnaičio kaime gyvena 290 žmonių [20].

Strūnaityje gimė kraštotyrininkas, publicistas, mokytojas Stasys Kadzevičius (1928-1992)[5], liaudies menininkas Algis Krūminis (1950-1983) [13], žurnalistas Vilhelmas Chadzevičius (g. 1932) [19].

Pauliukevičius, Petras. Strūnaičio kryžkelės. - Švenčionys, 2002. Knygos viršelis

Pauliukevičius, Petras. Strūnaičio kryžkelės. – Švenčionys, 2002. Knygos viršelis

Apie Strūnaitį ir jo apylinkes išleista čia gimusio, Lietuvos Garbės kraštotyrininko Petro Pauliukevičiaus (g. 1944) knyga „Strūnaičio kryžkelės“ [13]. Pasak autoriaus, „tai informatyvi, nepolitizuota, liudininkų atsiminimais iliustruota istorinė publicistinė knyga“ [13]. Knygoje pateikiama anksčiau spaudoje publikuota kraštotyrinė medžiaga. Leidinį sudaro trys dalys: „Dvarai“, „Strūnaičio novelės“, „Laikas ir žmonės“.

Merkys, Alfonsas. Strūnaičio bažnyčios istorija. - Trakai; Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Merkys, Alfonsas. Strūnaičio bažnyčios istorija. – Trakai; Vilnius, 1997. Knygos viršelis

Išleista nedidelės apimties knygelė „Strūnaičio bažnyčios istorija“, parengta 1962-1969 m. čia dirbusio bažnyčios administratoriumi kunigo Alfonso Merkio (1922-1990)  [11]. Kaip rašoma „Leidėjo žodyje“, A. Merkio rankraštis buvo „papildytas naujais duomenimis, nuotraukomis, atskirais straipsniais“ [11]. Leidinyje aptariama bažnyčios, taip pat varpinės bei kitų pastatų istorija ir architektūra, rašoma apie parapiją, pateikiamos Strūnaičio bažnyčios klebonų ir administratorių biografijos.
Apie Strūnaitį rašoma B. Kviklio [8-9], V. Kulbokienės [6] knygose, periodikoje.

Rašytiniuose šaltiniuose vietovė minima 1459 m. kaip Šarių dvaras [8].
1781 m. Jonas ir Konstancija Hrebnickai (Grebnickiai) Strūnaityje pastatė pirmąją katalikų medinę bažnyčią. Tada buvo įkurta ir Strūnaičio parapija, turėjusi 995 parapijiečius. 1798 m. prie bažnyčios buvo įsteigta pirmoji parapinė mokykla, kurioje vaikus mokė klebonas.
1847-1849 m. Konstantinas Maslovskis pastatydino mūrinę akmenų ir plytų bažnyčią. Į šiaurės vakarus nuo jos stovi varpinė [7, 23].
Konstantino Maslovskio rūpesčiu apie 1847 m. pastatytas vandens malūnas, kuriame įrengta 3 poros girnų, gelumbės vėlykla ir jaučių sukama kuliamoji mašina. Šis  malūnas be žymesnių pakitimų išlikęs iki šių dienų ir įtrauktas į įdomiausių Lietuvos objektų sąrašą [7, 24]. 
Strūnaičio parapijos žmonės buvo nutautinti. Kaip tai vyko, vaizdžiai nusako korespondencija iš Strūnaičio, paskelbta „Vilniaus žiniose (Nr. 192, 1906) [8]. Tą parodo ir aplinkiniai vietovardžiai [13].
Į Strūnaitį 1893 m. atkeltas kunigas Juozas Ambraziejus bažnyčioje ėmė sakyti pamokslus lietuvių kalba.
1928 – 1930 m. veikė „Ryto” draugijos skyriaus lietuvių mokykla.
Apie 1934 m., uždarius mokyklą, buvo organizuotas mokymas namuose, įsteigta lietuviška skaitykla, kurią 1936 m. lenkai uždarė [6].
Nuo 1948 m. Naujas Strūnaitis – kolūkio „Naujas gyvenimas” centras. 1965 m. buvo įsteigtas Strūnaičio tarybinis ūkis, kuris, kelis kartus perorganizuotas, veikė iki 1995m.
1989 m. Strūnaičio gyventojai dalyvavo „Baltijos kelyje“ [12].

1847-1849 m. Švenčionių apskrities teismo pirmininkas Konstantinas Maslovskis pastatydino mūrinę akmenų ir plytų bažnyčią, turinčią vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų. Ši Naujo Strūnaičio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra kaimo aukščiausioje vietoje. Bažnyčioje yra saugoma molbertinė tapyba ir arnotas. Bažnyčios fundatorius K. Maslauskas, miręs 1850 m., su žmona yra palaidoti bažnyčios rūsyje-kriptoje [7-11].
2009 m. šventoriuje kunigo Antano Domeikos rūpesčiu pašventintas naujas varpas [4].
Bažnyčios šventoriuje pastatytas 3,5 m medinis koplytstulpis [21].

Į šiaurės vakarus nuo bažnyčios stovi varpinė [7]. 1861 m. bažnyčios fundatoriaus sūnus Konstantinas Joakimas Maslauskas 10 metrų nuo bažnyčios pastatė dviaukštę varpinę iš plytų. Jos stilius panašus į bizantinį. 1957-1958 m. kunigui Vaclovui Aliuliui vadovaujant atliktas varpinės kapitalinis remontas [11].

Strūnaityje yra keletas lankytinų objektų.
1998 m., pažymint Naujo Strūnaičio 100 metų jubiliejų, kaimo klube atidaryta kraštotyrinė ekspozicija (muziejus). Čia eksponuojama kraštotyrininko Petro Pauliukevičiaus sukaupta vertinga muziejinė medžiaga: dvaro istorija su planais, pirkimo aktais, malūno planai, baudžiavos laikų prisiminimai, mokyklos istorija, vadovėliai, žurnalai, pasipriešinimo, tremties medžiaga i r kt. Laukiama patalpų [16].

Strūnaičio kaime pastatyti keli kryžiai.
1975 m. Seno Strūnaičio kaime vietoje buvusio medinio atstatytas 6 m aukščio geležinis kryžius [21].
1995 m. A. Mikšnys pastatė 5 m kryžių su užrašu „Aš tavęs laukiau“ [21].
1998 m. Strūnaičio pirkimo 100-sioms metinėms vietoje senojo, statyto Zenono Kadzevičiaus senelio, pastatytas 6 m medinis kryžius (aut. Alvydas Cicėnas) [20].
1999 m. meistras iš Utenos pastatė ąžuolinį 5 m kryžių prie Natalijos ir Stasio Trinkūnų sodybos [21]. 

1997 m. minint Strūnaičio mokyklos 60-metį atidengtas paminklinis akmuo, kurio įrašą iškalė buvęs mokinys A. Laurukėnas [3].

Prie kelio į Strūnaitį stovi medinė merginos skulptūra su užrašu „Mylėki motiną žemę“ (aut. Algimantas Krūminis) [13].

Į vakarus nuo bažnyčios yra kaimo kapinės [23]. Kapinėse pastatytas ąžuolinis koplytstulpis su užrašu „Atmink“ (aut. Algis Krūminis). 1986 m. kapinėse buvo pastatytas ąžuolinis kryžius.

Šarūnas Laužadis yra sukūręs legendų apie Strūnaičio apylinkes. Jos spausdintos šio autoriaus knygose „Švenčionių krašto legendos“ ir „Nalšios žemės paslaptys“ [10]. Petras Pauliukevičius yra parašęs novelių apie Strūnaitį ir jo apylinkes. Jos sudėtos į šio autoriaus knygą „Strūnaičio kryžkelės“ [13].
Apie Strūnaitį trumpai užsimena 1954-1959 m. čia dirbęs kunigas Vaclovas Aliulis savo knygoje „Vieno žąsiaganio istorija: pasakojimai ir pamąstymai“ [2],

Nuo 1947 m.veikia Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Strūnaičio kaimo biblioteka – filialas [18]. Strūnaičio bibliotekos fonde sukaupta apie 5460 egz. dokumentų. Kraštotyros fonde – apie 100 leidinių. Kraštotyros kartotekoje – maždaug 200 aprašų apie Strūnaičio kaimo istoriją, kultūrinį gyvenimą ir kt.
2009 m., vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“, įrengtos 2 kompiuterizuotos darbo vietos vartotojams. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Akvieriškė, Strūnaičio seniūnija: [apie Akvieriškės piliakalnį]. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 60-6.
2. Aliulis, Vaclovas. Vieno žąsiaganio istorija: pasakojimai ir pamąstymai. – Vilnius, 2007.- 399 p.: iliustr.
3. Barkuvienė, Ona. Strūnaičio mokyklai- 60.  – Iliustr. // Voruta.- 1997, birželio 7-13, p. 8.
4. Jakštas, Algis. N.Strūnaičio bažnyčios naujojo varpo skambesys girdimas už kelių kilometrų. – Iliustr. // Švenčionių kraštas. – 2009, vas. 25, p. 1, 3.
5. Kadzevičius, Stasys. Stasio Kadzevičiaus  publicistika: Strūnaitis. – Iliustr.// Juodagalvis, Jonas. Švenčionių kraštas. – Vilnius, 1996. – P. 44-48.
6. Kulbokienė, Veronika. Strūnaitis. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1963. – T. 29, p. 56-57.- Parašas: V. Klb.
7. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1 : Rytų Lietuva, p. 337-339.
8. Kviklys, Bronius. Strūnaitis: Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija, d. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 296-298; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=179401&psl=296>.
9. Kviklys, Bronius. Strūnaitis. Strūnaičio apylinkės. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai.- Vilnius, 1989.- T. 2, p. 687; Prieiga per internetą: < http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=180117&psl=685>.
10. Laužadis, Šarūnas. Legenda apie Strūnos akmenį. [legenda]// Laužadis, Šarūnas. Nalšios žemės paslaptys. – Utena, 1998. – P. 21-28.
11. Merkys, Alfonsas. Strūnaičio bažnyčios istorija : Vilniaus arkivyskupija, Švenčionių dekanatas. – Trakai ; Vilnius, 1997. – 40, [5] p. : iliustr., portr.
12. Pauliukevičius. Strūnaičio atgimimas //  Švenčionių rajono Sąjūdžio ir Atgimimo kronika.-Utena, 1998.- P. 61-62.
13. Pauliukevičius, Petras. Strūnaičio kryžkelės: [istorinė publicistika] .- Švenčionys, 2002.- 168 p.: iliustr.
         Pamąstymai perskaičius knygą : [recenzija] Antanas Karmonas.  – Iliustr. – Rec. kn.: Strūnaičio kryžkelės / Petras Pauliukevičius. Švenčionys [i.e. Vilnius] : Firidas, 2002 // Žeimenos krantai.  – 2003, kovo 19, p. 2.
14. Stanevičienė, Vanda. Prakalbinta praeitis: [apie kultūrinį-edukacinį renginį, senuosius amatus].- Iliustr.// Švenčionių kraštas. – 2010, spal. 13, p. 5.
15. Striužas, Valdas. Archeologija: Kultūros ir istorijos paminklai: [apie Akvieriškės piliakalnį] // Žvaigždė. – 1992, vasario 26, p. 3.
16. Striužas, Valdas. Muziejaus pradžia: [apie etnografinį muziejų] // Žeimenos krantai.- 1998, geg. 20, p. 2-4.
17. Strunaičiai (Šventėnų apskričio): Žinios iš Vilniaus gubernijos: [apie Naująjį Strūnaitį].- Parašas: M. Ž.  // Spindulys. – 1910, Nr. 19, p. 301. – Parašas: M. Ž.; Prieiga per internetą:     <http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=75484&biRecordId=7419>.
18. Strūnaičio kaimo biblioteka-filialas. Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]2008-2011 [žiūrėta 2011-05-03]. Prieiga per internetą: <http://www.svencioniuvb.lt/content/view/38/45/>.
19. Strūnaičio seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 276-276.
20. Strūnaičio seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus] 1998-2014 [žiūrėta 2017-01-18]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?-2007880572>.
21. Strūnaičio seniūnija. – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius,2005.-P. 59-64.
22. Šaknys, Bernardas. Strūnaitis ieško šviesos: [apie seniūniją]. – Portr. // Valstiečių laikraštis. – 2006, geg. 13, p. 17.
23. Šatavičius, Egidijus. Archeologiniai žvalgymai ir žvalgomieji tyrimai Pietų ir Rytų Lietuvoje: [apie Naujo Strūnaičio bažnyčios šventoriaus žvalgomuosius tyrimus ir Pašvenčio kaimą]. – Iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2008, p. 494-499.
24. Vaitkevičius, Vykintas. Naujojo Strūnaičio malūnas: vandens malūnai su autentiška įranga / Vykintas Vaitkevičius, Valentinas Baltrūnas. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas, Baltrūnas, Valentinas. Lietuva: 101 įdomiausia vieta. – Vilnius, 2008. – P. 156-157.
25. Vaitkevičius, Vykintas. Senasis Strūnaitis. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 306-307.

Parengė: Jadvyga Bubnel (Švenčionių viešosios bibliotekos Strūnaičio k. biblioteka-filialas), Danutė Bučelienė (Švencionių SVB), 2011; 2017