„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Vilniaus rajonas Sudervės seniūnija

Sudervės seniūnija yra Vilniaus rajono vakaruose. Ji ribojasi su kaimyninėmis Zujūnų, Avižienių Maišiagalos, Dūkštų seniūnijomis bei Trakų ir Elektrėnų rajonais. Seniūnijos teritorijoje yra 33 kaimai. Didžiausios gyvenvietės: seniūnijos centras – Sudervės kaimas (423 žm.), Rastinėnai (556 žm.), Grikieniai (245 žm.) (2013 m.) [4].

Seniūnijos plotas – 7911 ha, iš jų 4761 ha užima žemės ūkio naudmenos, 3150 ha – miškai, vandenys ir kitos paskirties plotai.

Seniūnijoje gyvena  2382 žmonės. Iš jų – 1178 vyrai ir 1204 moterys (2013 m.) [4].

Per seniūnijos vakarinės dalies teritoriją tęsiasi Neries regioninis parkas. Parkas užima 1560 ha plotą. Parkas ribojasi su sodo bendrijų kvartalais 550 ha teritorijoje. Seniūniją supa 11 ežerų: Vilnojos (68,6 ha), Riešės (88,1 ha), Kaušelio (2,0 ha), Purvio (3,3 ha), Elniakampio ir kt. [2, 26].

Seniūnijos teritorijoje yra 4 objektai, įtraukti i Senosios Lietuvos šventviečių katalogą. Tai akmuo su dubeniu, rastas 1976 metais Švedų kaime [21], į pietryčius nuo Sudervės telkšantis Riešės ežeras, Latviškių akmuo bei akmuo su pėda‚ „Latviškių pievoje“ prie Geležių Antakalnių kaimo [18, 20].

Sudervės kaimas Vilniaus rajone, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 8 km nuo automagistralės Vilnius–Panevėžys, prie Sudervėlės upės (Neries dešinysis intakas) [1, 5].

Sudervė – seniūnijos centras, kuriame gyvena 459 gyventojai (2013 m.) [4].

Sudervėje veikia Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, biblioteka, paštas, girininkija bei kitos įstaigos.

Apie vietovardžio Sudervė kilmę rašė Vladislavas Sirokomlė savo 1860 m. išleistoje knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Jo nuomone, šis žodis reiškia dervuotą deglą, kuris galėjo būti senovėje naudojamas apeigose [11].

Vertingos istorinės informacijos apie Sudervę ir jos apylinkes yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [28] bei Bronio Kvyklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ [5, 6]. Naujausios informacijos apie religinį paveldą yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [15]. Apie Sudervės dvarą rašoma 2015 m. išleistoje knygoje „Lietuvos dvarai ir pilys“ [12].

Bendrojo pobūdžio informacija apie Sudervę pateikiama „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1971), „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ (Vilnius, 1988), „Lietuviškojoje Tarybinėje Enciklopedijoje“ (Vilnius, 1983) bei „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ 22-ame tome (Vilnius, 2012).

Informacijos apie Sudervę galima rasti keliaujantiems po Lietuvą bei Vilniaus rajoną skirtose Algimanto Semaškos knygose: „Kelionės iš Vilniaus“ (2005), „Lietuvos keliais“ (2008), „Po Lietuvą“ [10], bei Varšuvoje (Lenkija) išleistame Mečislovo Jackevičiaus (Mieczysław Jackiewicz) leidinyje „Litwa: Podróż sentymentalna“ [25], Juzefo Šostakovskio (Jozef Szostakowski) knygoje „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ („Vilnius ir jo apylinkės. Vadovas po literatūrines vietas“) (2012).

Tai, kad Sudervės apylinkėse gyventa nuo senų laikų rodo Velniakampio (Elniakampio) [2], Sidaronių I ir Sidaronių II pilkapiai [18].

Istorijos dokumentuose Sudervė minima nuo1493 metų. Tada čia buvo dvaras. Nuo 1507 metų Sudervė minima kaip valsčius. 1637 m. dvaras ir žemė priklausė tuometiniam Vilniaus burmistrui J. Senkevičiui. Nuo 1669 m. dvaras atiduotas jėzuitams.
XVIII a. antroje pusėje jį įsigijo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, turėjęs keletą dvarų netoli Vilniaus. 1833 m. dvaras atiteko vyskupui Valentinui Volčackiui, kurio pastangomis 1803–1822 m. Sudervės centre buvo pastatyta graži bažnyčia (XX a. pirma pusė) [4, 5].
Tarpukario metais Sudervės dvare gyveno Vilniaus universiteto rektorius, žinomas publicistas Marianas Zdziechovskis (Marian Zdziechowski) (1861–1938) [26]. 1992 m. Sudervės dvaro sodybos fragmentų kompleksas, kuri sudaro rūmai (u. k. 36364), oficina (u. k. 36365), rūsys (u. k.36366), įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip vietinės reikšmės architektūrinis, kraštovaizdžio ir istorinis paminklas [13].

Chmielewska, Maria. Kościół w Suderwie pod Wilnem. – oznań, 2000. Knygos viršelis

Chmielewska, Maria. Kościół w Suderwie pod Wilnem. –Poznań, 2000. Knygos viršelis

Architektūrinis paminklas – Sudervės Šv. Trejybės bažnyčia – klasicizmo stiliaus statinys. Ilgą laiką kai kurie menotyrininkai manė, kad Sudervės bažnyčios architektas yra Laurynas Gucevičius (1753–1798). Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad bažnyčios projekto autoriumi buvo architektas Laurynas Bortkevičius (Wawrzyniec Bortkiewicz). Apie šį faktą savo knygoje „Kościół w Suderwie pod Wilnem“ rašo ir lenkų menotyrininkė Marija Chmelevska (Maria Chmielewska) [24].
Bažnyčia išsiskiria tuo, kad ji yra vienintelė Lietuvoje, turinti apvalią formą, jos architektūra labai savita. Ji garsėja puikia akustika. Po apvaliu bažnyčios kupolu yra vertingų XIX amžiaus freskų [6, 8, 13, 14, 15, 23]. Yra 13 saugomų valstybės, vertingų bažnytinės tematikos meno kūrinių. Tai – Petro, Povilo ir polichromuotos angelų skulptūros (skulpt. Ignotas Pulmanas, XIX a.), XVIII a. „Rožinio Švč. Mergelės Marijos“ ir „Jėzaus Kristaus“ paveikslai, XIX a. pradžios vargonų prospektas. Šventyklos viduje įrengta Volkų giminės laidojimo kripta.
1929 m. šalia bažnyčios pagal architekto Jano Borovskio projektą pastatyta varpinė [6, 15, 24].

1992 m. Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip nacionalinės reikšmės architektūrinis, dailės, kraštovaizdžio ir sakralinis paminklas. Kompleksą sudaro: bažnyčia (u. k. 22381), varpinė (u. k. 22382), tvora su vartais (u. k. 31150) [14].
 
Vidmanto Martikonio akmens  skulptūrų parkas "Vilnoja",  2001–2005 . – Vilnius, [2006].  Knygos viršelis

Vidmanto Martikonio akmens
skulptūrų parkas „Vilnoja“,
2001–2005 . – Vilnius, [2006].
Knygos viršelis

Prie Vilnojos ežero yra 40 ha plotą užimantis „Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (M. Zdziechovskio g. 27). Parko įkūrėjas – verslininkas ir politikas Vidmantas Martikonis. Šiuo metu parke eksponuojama daugiau kaip 60 monumentalių granito skulptūrų. Išsami informacija apie šį objektą pateikiama leidinyje „Vidmanto Martikonio skulptūrų parkas „Vilnoja“, 2001–2005“ ir parko svetainėje [22, 23]. Nemažai nuotraukų iš šio parko yra žymaus foftografo Rimanto Dichavičiaus knygoje „Laisvės paženklinti: dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ (Vilnius, 2016. T. 3, p. 36-41).
Nuo 2001 m. kas vasarą parke vyksta lauko akmens skulptūrų simpoziumai, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių skulptoriai. Kūriniai statomi ežere ir tarp naujo parko želdinių [23].

Prie Sudervės bažnyčios yra senosios ir naujosios kapinės.

Eilėraštį „Sudervė“ yra parašiusi poetė Judita Vaičiūnaitė [19].
Seniūnijoje veikia dvi kaimo bibliotekos: Rastinėnų ir Sudervės. Vilniaus rajono CB Sudervės kaimo filialas savo veiklą skaičiuoja nuo 1950 metų. Ypatingas dėmesys bibliotekoje skiriamas kraštotyriniam darbui. Kraštotyros kartotekos apimtis daugiau kaip 100 kortelių. Bibliotekoje įsteigtas viešas internetas (VSPT). Biblioteka Sudervėje laikoma svarbiu kultūros ir informacijos židiniu [7, 9].
 

Literatūra ir šaltiniai

1. Balikienė, Brigita. Sudervė. 16 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus: Brigitos Balikienės ir Liudo Masio fotoreportažas. – Iliustr. // Istorijos. – 2008, Nr. 12, p. 58-63.
2. Elniakampis, Sudervės seniūnija. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – [Vilnius], 2005. – T. 3, p. 364-365.
3. Gečys, Geistautas. Senosios Sudervės dvaras ir Vilniaus verbų kilmė. – Iliustr. // Katalikų pasaulis. – 2003, Nr. 3, p. 30-31.
4. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
5. Kviklys, Bronius. Sudervė // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 174-175.
6. Kviklys, Bronius. Sudervė. Švč. Trejybės parapijos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 299-301.
7. Mikulevič, Irena. Vertingų minčių kupini namai: kaimo bibliotekų įdomios iniciatyvos: [apie Vilniaus rajono Centrinės bibliotekos Sudervės kaimo filialą, jame dirbančią bibliotekininkę Genovaitę Paldavičiūtę ir Viešosios interneto prieigos kompiuterių salės vedėją Barbarą Gavrilenko]. – Portr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2006, lapkr. 2-8, p. 1, 5.
8. Misius, Kazys. Sudervė / Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 539-540.
9. Paldavičiūtė, Genovaitė. Biblioteka – Kraštotyra – Knyga: [apie Sudervės kaimo bibliotekos kraštotyros darbą]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, liep. 10-16, p. 5.
10. Semaška, Algimantas. Sudervė. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą: knyga visiems norintiems gerai pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, [2002]. – P. 673-674.
11. Sirokomlė, Vladislavas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. – Vilnius, 1989, p. 126-129.
12. Sudervės dvaras // Lietuvos dvarai ir pilys: [iliustruotasis žinynas] / [sudarytojai Vytautas Kandrotas ir dr. Ingrida] Veliutė. – Iliustr. – Kaunas, [2015]. – P. 154-155.
13. Sudervės dvaro sodybos fragmentai [M. Zdziechovskio g. 1, Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav. u. k. 919]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
14. Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios statinių kompleksas [Kernavės g. 4, Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav. u. k. 1031]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-10-04]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>
15. Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia = Kościół pw. Trójcy Świętej w Suderwie – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 69-73.
16. Šemelytė, Rita. Sudervės akustinis šedevras: [apie Švč. Trejybės bažnyčią bei privatų akmens skulptūrų parką „Vilnoja“, Vilniaus rajonas]. – Iliustr. // Šeimininkė. – 2008, spal. 15-21, p. 12.
17. Šventosios Trejybės bažnyčia Sudervėje = Kościół Trójcy Świętej w Suderwie. – Iliustr. // Kviečia Vilniaus rajonas = Rejon wileński zaprasza. – Vilnius, 2009. – P. 11-12.
18. Vaicekauskas, Andrius. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Sudervėje, Zdziechovskio g. Nr. 1. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2002, p. 169.
19. Vaičiūnaitė, Judita. Sudervė: [eilėraštis] // Vaičiūnaitė, Judita. Raštai. – Vilnius, 2007. – T. 2, p. 56.
20. Vaitkevičius, Vykintas. Geležių Antakalniai, Sudervės seniūnija. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 56.
21. Vaitkevičius, Vykintas. Švedai, Sudervės seniūnija. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 95.
22. Vidmanto Martikonio akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“, 2001-2005 = Vidmantas Martikonis’ Stone Sculpture Park Vilnoja, 2001-2005. – Vilnius, [2006]. – 79, [1] p: iliustr., portr.
23. Vidmanto Martikonio akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“ [interaktyvus]. 2001-2010 [žiūrėta 2010-11-12]. Prieiga per internetą: <http://www.stoneart.lt/>.
24. Chmielewska, Maria.Kościół w Suderwie pod Wilnem. – Poznań, 2000. – 104 p., [25] iliustr. lap.: iliustr. – (Polskie Dziedzictwo Kulturalne. Seria B, Wspólne Dziedzictwo). – Antr. p. viršuje: Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego. Biuro Pełnomocnika Rządu do Spraw Polskiego Dziedzictwa Kulturalnego za Granicą. – Tekstas lenk., rus.
25. Jackiewicz, Mieczysław. Sudervė // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa: Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 117-118.
26. Paczkowska, Czesława. Gmina Suderwa. – Iliustr. // Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 94-98.
27. Sudervė. – Iliustr. // Litwa piękna nieznajoma. – Vilnius, 2005. – P. 44.
28. Suderwa // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1889. – T. 11 (Sochaczew-Szlubowska Wola). – p. 549; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XI/549.>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2017

Objektai
Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (M. Zdziechovskio g. 27, Sudervės k., Sudervės sen., Vilniaus r.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/suderves-seniunija/"]