Švenčionių rajonas

Juodagalvis, Jonas. Švenčionių kraštas. - Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Juodagalvis, Jonas. Švenčionių kraštas. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Švenčionių rajono teritorija driekiasi šiauriniu Lietuvos pasieniu su Baltarusija: nuo Adutiškio miškų šiaurės rytų kampe iki Neries kilpų pietvakariuose. Šiauriniame pakraštyje kaimynai yra Ignalinos ir Utenos rajonai, vakaruose – Molėtų, pietvakariuose – Vilniaus. Rajono administracinis centras – Švenčionys. Nuo Švenčionių iki Vilniaus 84 km [11].

XII-XIV a. Švenčionys ėmė kilti, kaip regiono centras ir buvo didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo dvaras, domenas. Augo, kaip stambi gyvenvietė, (kai kurie tyrinėtojai mano, jog) Švenčionys XIII-XIV a. buvo valsčiaus centras. 1485 m. jau vadinami miesteliu, o nuo 1565 m. čia buvo vieno iš trijų Ašmenos pavieto žemės teismų centras [6].

Po prisijungimo prie Rusijos 1812 m. Švenčionys įėjo į Vilniaus gubernijos sudėtį ir buvo svarbiausiu Užnėrio apskrities centru. 1919 m. buvo sudaryta Švenčionių apskritis, joje 21 valsčius ir 3 miestai: Švenčionys, Švenčionėliai, Pabradė [4].

Po Pirmo pasaulinio karo Švenčionių apskritis buvo čia bolševikų, čia lenkų, čia lietuvių valdžioje. Etnografiniu požiūriu Švenčionių apskritis, nors ir amžiais svetimų veikta, liko lietuviška. Visos okupacijos švenčioniškiams buvo labai skaudžios. Pačią Švenčionių apskritį okupantai panaikino ir 1950 m. birželio 20 d. įsteigė Švenčionių rajoną [6].

Švenčionių rajone, vieninteliame Lietuvoje, yra trys beveik vienodo dydžio miestai: Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė. Kiekvienas jų turi savitą istoriją, saugo kultūros ir architektūros paminklus. Ateityje kiekvienas iš jų gali tapti naujo administracinio vieneto centru. Rajone yra 13 seniūnijų: Adutiškio, Cirkliškio, Kaltanėnų, Labanoro, Magūnų, Pabradės ir Pabradės miesto, Sarių, Strūnaičio, Svirkų, Švenčionėlių ir Švenčionėlių miesto,  Švenčionių ir Švenčionių miesto [11].

švenčionių rajono savivaldybė

Švenčionių apskrities herbas, 1845 m.

Knygoje „Lietuvos heraldika“ rašoma apie Švenčionių apskrities herbo istoriją, simbolių reikšmę: „Dvi žuvys atsirado Rusijos valdymo laikais, kai 1845 m. balandžio 6 d. imperatorius Nikolajus I Švenčionių apskričiai patvirtino herbą. Perkirsto skydo viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduotas raitelis – tuomet Vilniaus gubernijos herbas, apatiniame mėlyname lauke – dvi viena į kitą plaukiančios žuvys – seliavos. Raitelis pagal Rusijos heraldikos tradicijas turėjo rodyti Švenčionių administracinę priklausomybę, o dvi seliavos, – kad Švenčionių apskrityje, kaip tvirtinama herbo aprašyme, jų buvo gausu“ [15].

Švenčionių rajonas

Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas. – Vilnius, 1983. Knygos viršelis

Plačiau apie Švenčionių apskritį rašė Bronius Kviklys leidinyje „Mūsų Lietuva“, Jonas Juodagalvis „Švenčionių kraštas“. Apie Švenčionių krašto gamtą, geografines ypatybes, istorijos bruožus rašė Česlovas Kudaba leidinyje „Švenčionių rajonas“ [5].
Rajono senųjų šventviečių aprašymus rasime Vykinto Vaitkevičiaus „Senosios Lietuvos šventvietės“ [16]. Čia ypatingas dėmesys skiriamas vietų lokalizacijai, tyrinėjimams, sakytinei tradicijai: padavimams, pasakojimams, tikėjimams. Apie Švenčionių kraštą rašė iš čia kilęs kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

Rajono teritorija: 169,2 tūkst. ha, iš jų 29,26% užima žemdirbystės plotai, 52,96% – miškai, 4,49% – vandenys, 1,6% – miestai ir gyvenvietės, 2,36% – pramonės įmonės ir keliai, 9,33% – kitos paskirties plotai [12].

2011 m. pradžioje Švenčionių rajone gyveno 27898 žmonės, [3] iš jų 58,4% miestuose, 41,6% kaimuose, 46,8% vyrų, 53,5% moterų , 47,4% lietuvių, 28,8% lenkų16,2% rusų, 5,5% baltarusių, 2,1% kitų tautybių gyventojų [3].

Švenčionių rajono savivaldybės apskaitoje yra 39 kultūros įstaigos: 22 bibliotekos (iš jų trys miestuose), 3 miestų kultūros centrai, 10 kultūros centrų filialų, Reškutėnų filialas, Švenčionių turizmo informacijos centras. Krašte įsikūrusios katalikų, stačiatikių ir sentikių religinės bendruomenės [14]. Gausu nacionalinių, regioninių parkų, draustinių [13]. Rajonas išskirtinis miškingumu, saugomomis teritorijomis. Tą matome leidiniuose „Švenčionių krašto gamta“ [10], Barzdėnas J. „Labanoro girioje“ [2], „Lietuvos žemė“, „Lietuvos gamta: saugomos teritorijos“ [12], „Lietuvos nacionaliniai parkai“ [1], „Lietuvos saugomo teritorijos“ [7].

Verslas. Pagrindinės verlo šakos: medienos perdirbimo, siuvimo, duonos ir pyrago gaminių, konditerijos, medicinos pramonė, statyba ir statybinių medžiagų pramonė, miško gėrybių, vaistažolių rinkimas ir perdirbimas, žemės ūkio ir kaimo verslai, žuvies produktų gamyba, durpių gavyba ir perdirbimas, turizmas [16].

Kai kurie Švenčionių rajono lankytini objektai:

MUZIEJAI

Nalšios muziejus (Švenčionys, Laisvės a. 1,).

Adutiškio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejus (Adutiškis, Postavų g. 36, „Adutiškio seniūnija“).

Pabradės „Ryto“ vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus (Pabradė, Upės g. 19).

Švenčionėlių vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Švenčionėliai, Mokyklos g. 24, „Švenčionėlių seniūnija“).

Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos istorijos muziejus (Švenčionys, Adutiškio g. 18).

PAMINKLAIS Švenčionių rajone pagerbti šie žmonės:

Vytautas Didysis – Lietuvos Didysis Kunigaikštis (Δ Reškutėnai; Δ Rėkučiai, „Švenčionėlių seniūnija“).
Bronius Laurinavičius – kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis (Δ Adutiškis, „Adutiškio seniūnija“, Švenčionėliai).
Juzefas Pilsudskis – Lenkijos politinis ir karo veikėjas, maršalas, gimęs Zalave (Δ Zalavas, „Pabradės seniūnija“).

PAMINKLINĖMIS LENTOMIS Švenčionių rajone įamžinti šie žmonės:

Pranė Dundulienė – Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnologijos katedros profesorė, istorijos mokslų daktarė, gimusi Pilypuose (Pilypai, „Švenčionėlių seniūnija“).
Bliuma Kac (1913–2006) – pirmoji Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkė, tremtinė. Paminklinė lenta atidengta 2015 m. spalį Švenčionyse, ant namo, kuriame ji gyveno. Autorius tautodalininkas Juozapas Jakštas.
Janas Krasickis – Lenkijos darbininkų ir jaunimo judėjimo veikėjas (Švenčionys, Miško g. 22).
Česlovas Kudaba – Lietuvos geografas, profesorius, Kovo 11 Akto signataras (Švenčionėliai, Vilniaus g. 124, Mindaugo gimnazija).
Julius Sinius – kompozitorius, dirigentas (Vaiškūnai, „Cirkliškio seniūnija“).
Stanislav Vigura (Stanisław Wigura) – lenkų lakūnas (Švenčionys, Adutiškio g. 18, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija).
Francišek Žvirko (Franciszek Żwirko) – lenkų lakūnas (Švenčionys, Adutiškio g. 18, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija; Partizanų g. 7).

Paminklinė lenta, kuria pagerbiami 6 Švenčionių krašto atstovai, dalyvavę 1917 m. rugsėjo 18-23 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą Nepriklausomybei pasiekti: kunigas Pranas Čaglys (1874–1943) (iš Švenčionėlių); Vincas Dailydė (iš Labanoro); Jonas Dambrauskas (iš Kaltanėnų); Cezaris Ščensnavičius (iš Švenčionių); Vincas Šustikas (iš Žvirbliškės, Kaltanėnų parapija); Vladislovas Valiulis (iš Švenčionių) (Švenčionys, Laisvės a. 1, ant Nalšios muziejaus sienos). Paminklinė lenta atidengta 2017 m. spalį.

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Koplytstulpis „Lietuvos krikštas“ (skulpt. Juozapas Jakštas), sukurtas Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejui, (Švenčionys, Laisvės a. 7, Švenčionių bažnyčios šventorius).

Kryžius, sukurtas Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejui (skulpt. Kazimieras Pošiūnas), pastatytas 1987 m. (Modžiūnai, „Cirkliškio seniūnija“).

Kryžius-obeliskas, sukurtas 1831 m. sukilimo 170 metų jubiliejui (Švenčionys, Laisvės a., Švenčionių bažnyčios šventorius).

1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių koplytėlė, pastatyta apie 1896–1897 m. 1964 m. buvo nugriauta, 1989 m. atstatyta (Švenčionys, Adutiškio ir Vidžių gatvių sankryža).

Kryžius, sukurtas Strūnaičio pirkimo 100-osioms metinėms (1898) (skulpt. Alvydas Cicėnas), pastatytas 1998 m. (Strūnaitis, „Strūnaičio seniūnija“).

Paminklinis akmuo buvusiai medinei Kaltanėnų bažnyčiai, pastatytas 1903–1909 m. kunigo Mykolo Meštikio (Kaltanėnai, „Kaltanėnų seniūnija“).

Paminklinis akmuo Strūnaičio mokyklos 60-mečiui (skulpt. A. Laurukėnas), pastatytas 1997 m. (Naujas Strūnaitis, „Strūnaičio seniūnija“).

Memorialinis paminklas 1941 m. nužudytiems žydams (Cirkliškis, „Cirkliškio seniūnija“).

Paminklas (metalo ir akmens derinys) hitlerinių okupantų 1942 V 20 nužudytiems Švenčionėlių apylinkės gyventojams (tarp jų ir du kunigai – Boleslovas Bazevičius ir Jonas Naumovičius) atminti (pastatytas sovietmečiu, 1 km nuo Švenčionėlių, prie kelio Švenčionys–Švenčionėliai).

Paminklas iš ąžuolo „Žydų menora“ (septynšakė žvakidė – vienas svarbiausių judaizmo simbolių) Švenčionių geto aukoms atminti (skulpt. Juozapas Jakštas), atidengtas 1991 m. liepos 7 d. (Švenčionys, miesto parkas). Jame žydų ir lietuvių kalbomis parašyta „Švenčionių geto kankiniams. 1941–1943“. Paminklas buvo atnaujintas 2011 m.

Koplytstulpis „Tigro“ rinktinės partizanų kautynėms su NKVD kariuomene ir žuvusiems sukilėliams atminti (skulpt. Alvydas Cicėnas), pastatytas 2003 m. (Labanoras, „Labanoro seniūnija“).

Kryžius 1945–1947 m. nužudytiems Lietuvos partizanams (skulpt. Adolfas Bruzgys), pastatytas 2000 m. (Labanoras, „Labanoro seniūnija“).

Lietuvos partizanų memorialas (skulpt. Juozapas Jakštas, Valerijonas Jakštas) (Cirkliškio dvaro parkas, „Cirkliškio seniūnija“).

Laisvės paminklas (arch. Romanas Kazlauskas), pastatytas 2002 m. (Švenčionys).

Paminklinis akmuo, skirtas LR Prezidento Algirdo Brazausko sodintam Tūkstantmečio ąžuolynui, atidengtas 2012 m. (Švenčionių seniūnija).

MENO OBJEKTAI

Skulptūra „Mylėki motiną žemę“ (skulpt. Algimantas Krūminis) (prie kelio į Strūnaitį, „Strūnaičio seniūnija“).

Žeimenos krantai 2 Nuo 1944 m. iki 1950 m. buvo leidžiamas laikraštis pavadinimu „Už tėvynę“. Nuo 1951 m. iki 1995 m. jis vadinosi „Žvaigždė“, nuo 1995 m. – „Žeimenos krantai“.

Švenčionių kraštasNuo 2000 m. laikraščio kolektyvas atsiskyrė ir bendrauja su skaitytojais „Švenčionių krašte“ [7]. 1989–2007 m. buvo leidžiamas rajono Sąjūdžio mėnesinis laikraštis „Rytas“ (red. Stasys Tumėnas) [4].

Mokytojai Stasys Kadzevičius, Teresė Pivoriūnaitė, Jonas Juodagalvis, Antanas Karmonas, Stefanas Gemburo, Izidorius Kazakevičius, Viktorija Lapėnienė – nenuilstantys kraštotyrininkai – surinko daug istorinės ir etnografinės medžiagos apie Švenčionijos praeitį. Nemažai kraštotyrinės medžiagos surinko istorikas Valdas Striužas, Petras Pauliukevičius. 2000 m. X kraštotyros draugijos suvažiavime garbės kraštotyrininkais išrinkti Aldona Mikštienė, Teresė Pivoriūnaitė, Petras Pauliukevičius. Švenčionių viešosios bibliotekos bibliografė Aldona Mikštienė per 40 m. surinko ir parengė daug kraštotyros darbų.
Nuo 1991 m. Vilniuje veikia Švenčionijos klubas, vienijantis sostinėje ir kai kuriose kitose vietovėse gyvenančius Švenčionių krašto žmones, kilusius iš buvusios Švenčionių apskrities. Vienas iš klubo tikslų – krašto etninės kultūros gaivinimas, krašto istorijos tyrinėjimas. Klubas organizuoja įvairius renginius, keliones, ekskursijas.

Literatūra ir šaltiniai

1. Aukštaitis, Julius. Aukštaitijos nacionalinis parkas. – Iliustr. // Aukštaitis, Julius. Lietuvos nacionaliniai parkai.- Vilnius, 1996. – P. 9-48.
2. Barzdėnas, Jonas. Labanoro girioje.- Kaunas, 2006. –  144 p.: iliustr.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai.  Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: <http://vilniustsv.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1881&PHPSESSID=29ddbf7ee1463ab489cc4c57aa389e9b>.
4. Juodagalvis, Jonas. Švenčionių kraštas. – Vilnius,  1996. – 174, [1] p.: iliustr.
5. Kudaba, Česlovas. Švenčionių rajonas. – Vilnius, 1983. – 84 p.: iliustr.
6. Kviklys, Bronius. Švenčionių apskritis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius.  Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 669-752.
7. Lietuvos saugomos teritorijos: Informacinis leidinys-žinynas. – Kaunas, 2006. –  328 p.: iliustr.
8. Pauliukevičienė, Irena. Sveiki! Mes seniai pažįstami:[apie naujo laikraščio įsteigimą] // Švenčionių kraštas. – 2000, rugpj. 12, p. 1.
9. Švenčionių kraštas = Švenčionys region. – Vilnius, 1998. – [32] p. : iliustr. + 1 žml. (43 x 60 cm, sulankst į 21 x 15 cm). – Tekstas lygiagr. liet., angl.
10. Švenčionių krašto gamta: [albumas]. – Vilnius, 2004. – [95] p.: iliustr.
11. Švenčionių rajonas. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga.-  Kaunas, 1999. – T.1: Valstybė, p. 319.
12. Švenčionių rajono ekonominės ir verslo plėtros programa iki 2007 metų: informacinis leidinys. – Švenčionys, 2002. – 192 p.: lent., brėž.
13. Švenčionių rajono savivaldybė.- Iliustr. // Lietuvos gamta. – Kaunas, 2004. – Kn. 1: Saugomos teritorijos,  p. 226-231.
14. Švenčionių rajono savivaldybės 2008 metų veikla. – Švenčionys, [2009]. – 48 p. :iliustr.
15. Švenčionys: [apie buv. Švenčionių apskrities herbą] // Lietuvos heraldika . – Vilnius, 1998. – D. 1, p. 113-114.
16. Vaitkevičius, Vykintas. Švenčionių rajonas.- Iliustr., žemėl. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006, p. 280-317.
17. Vigelis, Vytautas. Unikalus gamtos grožio kraštas= The land of unique beauty. – Iliustr. //Business & exhibitions. – 2005, april., p. 26-29.

Parengė: Danutė Bučelienė ir Aldona Mikštienė (Švenčionių SVB), 2008; 2017