„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Švenčionių rajonas Švenčionių seniūnija

Švenčionių kaimiškosios seniūnijos teritorija yra rytinėje rajono dalyje, ribojasi su Ignalinos rajonu. Šios seniūnijos administracija įstaigos įsikūrusi Švenčionių mieste, bet jis seniūnijos teritorijai nepriklauso. Seniūnijoje yra 121 kaimai bei vienkiemiai. Didžiausi iš jų: Milkuškos (254 žm.), Stanislavavas (148 žm.), Šventa (181 žm.), Zadvarninkai (240 žm.) (2009) [6, 7]. 

Švenčionių seniūnija suskirstyta į 6 seniūnaitijas: Činčikų, Grigaliūnų, Milkuškų, Stanislavavo, Šventos, Zadvarninkų [7].

Seniūnijos plotas 16413 ha, iš jų 60% užima žemės ūkio naudmenos, 38% – miškai, 2% – vandenys ir kitos paskirties plotai [7]. Gyventojų skaičius – 7075 [6].

Seniūnijos teritorija labai kalvota. Čia daug ežerėlių, pelkių (Samanis, Vystutis, Ilgis ir kt). Kaimai įsikūrę aukštumose (Stūgliai, Kulniškė, Krašuona). Auga mišrūs miškai. Seniūnijoje įsikūręs Sirvėtos regioninis parkas. Nemaža dalis parko priklauso Ignalinos rajonui. Seniūnijoje yra nemaža gamtos paminklų. Netoli Setikės kaimo ir Bavainiškės viensėdžio, rytinėje Setikio ežero pusėje, tyvuliuoja nuostabaus grožio šaltinis „Lino verdenė“ [1]. 1985 m. Lino verdenė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu [5]. Netoli Neversčių kaimo yra uosynas – botaninis draustinis [6].
Seniūnijos teritorijoje veikia pradinė mokykla-darželis, 4 bibliotekos, 3 medicinos punktai, 3 parduotuvės, 2 barai. Pagrindiniai verslai žemės ir miškų ūkis, medžio apdirbimas, gyventojų aptarnavimas.

Švenčionių seniūnijoje gimė knygnešiai Stanislovas Vaiškūnas (1856-1910), Mykolas Vaiškūnas (1862-1937) (Kurpėse), Adomas Padeckas (1864-1910) (Želabuose). Iš čia kilusi liaudies menininkė, audėja Jadvyga Rimšelienė (g. 1904)(Daukšių k.), medžio drožėjas Vaclovas Sližauskas (g. 1928) (Nevieriškės k.) [7].

Apie Švenčionių apylinkių archeologinius, gamtos, kultūros paveldo paminklus, mitologines vietas rašoma Sirvetos regioninio parko direkcijos parengtuose lankstiniuose.

Sirvėtos regioninis parkas_1

Sirvėtos regioninis parkas: [kartografija]. – Vilnius, 2006. Leidinio viršelis

Sirvetos regioninis parkas

Sirvėtos regioninis parkas: [informacinis leidinys]. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Informacijos apie žymiausius parko objektus yra parko direkcijos keliomis kalbomis parengtame informaciniame leidinyje „Sirvetos regioninis parkas“ [4]. Pateikiamas smulkus parko teritorijos žemėlapis.
Raimundo Žukovskio bakalauro darbas „Sirvetos regioninio parko paleogeografinė analizė“ atskleidžia geologinę, geomorfologinę, kultūrinių vertybių formavimosi raidą.

Sirvetos regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Jo plotas 9 044 ha – draustiniai užima 56,3%, rezervacinė zona – 1% [5]. Parko direkcija įsikūrusi Šventos gyvenvietės (Švenčionių r.) buvusio dvaro svirne. Parke yra rengiamos turistinės, pažintinės ekskursijos įvairiais maršrutais, aplankant architektūros, gamtos, archeologijos, gamtos – kraštovaizdžio draustinius, partizanų žuvimo vietas (Bujutiškės, Darinės kaimuose).

Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės“ rasime padavimų, pasakojimų apie šios seniūnijos ežerus, kalnus [10].

Manoma, kad seniūnijos teritorijoje žmonės gyveno seniai – dar akmens amžiuje, 4-5 tūkst. metų pr. Kr. Tai liudija įvairūs radiniai. Yra nemaža pilkapių, piliakalnių, tai  – Medišionių, Šventos, Aučynų, Stūglių, Kačeniškės ir kt. [2], kurie liudija, kad žmonės gyveno sėsliai. Tarpukario metais seniūnijos teritorija buvo okupuota buržuazinės Lenkijos. Čia buvo įsteigtos lenkų pradinės mokyklos.
Pats seniausias ir įžymus kelias ne tik seniūnijos teritorijoje, bet ir visame rajone yra kelias Švenčionys-Ignalina, kuris nutiestas Rusijos imperatorės Jekaterinos II (1729-1796) valdymo metais. Vieni žmonės šį kelią vadina Kotrynos keliu, kiti – Kotrynkeliu. Šis kelias minimas 16 amžiuje [6, 7, 9]. 

Literatūra ir šaltiniai

1. Isokas, Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995.- P. 300-305.
2. Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1 : Rytų Lietuva, p. 309, 314, 351, 357.
3. Seniūnaitijos. Švenčionių rajono savivaldybė interaktyvus]. 1998-2011 [žiūrėta 2011-05-05]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?1058451644>.
4. Sirvetos regioninis parkas: [informacinis leidinys]. – [Vilnius, , 2006].- 15 p.: iliustr.
5. Sirvetos regioninis parkas.- Iliustr. // Lietuvos saugomos teritorijos: informacinis leidinys – žinynas.- Kaunas, Lututė, 2006.- P. 230-233.  
6. Švenčionių seniūnija. Švenčionių rajono savivaldybė [interaktyvus]. 1998-2011 [žiūrėta 2016-11-17]. Prieiga per internetą: <http://www.svencionys.lt/index.php?2728485283>.
7. Švenčionių seniūnija.- Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000.- T. 2: sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 267-268.
8. Švenčionių seniūnija. – Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius,2005.-P. 71-84.
9. Švogžlys-Milžinas, Nikodemas. Mūsų Švenčionys // Mūsų Vilnius.- 1933, nr. 6, p. 86-87 ; Tas pats: Švenčionių kraštas.- 2002, liep 5, p. 3.
10. Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006.- P. 281-317. 

Parengė: Danutė Bučelienė (SVB), 2011; 2016

Objektai
Čiūlėnų geomorfologinis draustinis (Švenčionių sen., Švenčionių r.)
Daukšių ozas (Švenčionių sen., Švenčionių r.)
Daukšių piliakalnis (Švenčionių sen., Švenčionių r.)
Kačėniškės piliakalnis (Švenčionių sen., Švenčionių r.)
Nevieriškės piliakalnis (Švenčionių sen., Švenčionių r.)
Šaltinis „Lino verdenė“ Sirvėtos dubaklonyje (Švenčionių sen., Švenčionių r.)
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų
[addtoany url="www.vilnijosvartai.lt/vietoves/svencioniu-seniunija/"]