Содаль, Уладзiмiр Iллiч. Святы той куточак фальварак Свiраны. – Мiнск, 2005. Knygos viršelis

Kaimas Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje. Pro kaimą teka Svironėlės upelis.

Svironių kaime gyvena 10 gyventojų (2013 m.) [3].

Svironių palivarke (nedidelis dvaras), 1,5 km nutolusiame nuo Savičiūnų kaimo, gimė žymus gudų poetas Francišakas Bahuševičius (Францiшак Багушевiч) (1840–1900) [9].

Istorinės informacijos apie Svironių pavarką yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [6]. Apie Svironių pilkapyną rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [2]. Straipsniai apie Svironių pilkapyno tyrinėjimus paskelbti leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“ [4, 6] ir „Mažai žinomi V-XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai Mažai žinomi V-XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai. Muziejai ir paminklai“ [1]. Pilkapynas minimas „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašo“ tęsinyje (Vilnius, 1977).

Apie tai, kad šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų liudija šalia viensėdžio esantis Svironių pilkapynas. Svironių pilkapyną, dar vadinamą Prancūzų kapais, 1976m. rado archeologas Adolfas Navarackas [1, 4].

1993 m. Svironių pilkapynas įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip vietinės reikšmės archeologinis paminklas [5].

2002 metais ant vieno iš Svironių viensėdžio namų sienos buvo pritvirtinta memorialinė lenta, įamžinanti F. Bahuševičiaus atminimą [9].

2005 m. Baltarusijoje išleistas F. Bahuševičiaus biografo Vladimiro Sodalio (Уладзiмiр Содал) leidinys „Святы той куточак фальварак Свiраны“. Čia pateikiama F. Bahuševičiaus biografija, Svironių palivarko istorija. Šioje knygoje išspausdinta istorijos mokytojo, Vilniaus krašto Francisko Skorinos baltarusių kalbos draugijos pirmininko Jurijaus Gilio (Юрась Гiль) Svironims bei F. Bahuševičiui skirtų eilėraščių [9].

Apie Svironis eilėraštyje „Францiшак Багушевiч“ rašo baltarusų poetė Tamara Savickaja (Тамара Савiцкая) [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Dakanis, Bronius. Mažai žinomi V-XII a. Rytų Lietuvos piliakalniai // Muziejai ir paminklai. – Vilniaus, 1987. – Kn. 8, p. 66.
2. Dakanis, Bronius. Svironių pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 335.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Piličiauskienė, Giedrė. Žvalgomieji tyrimai greta Svironių pilkapyno / Giedrė Piličiauskienė, Gytis Piličiauskas. – Brėž., iliustr. – Santr. angl. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2008, p. 58-60.
5. Svironių pilkapynas [Vilniaus rajono sav., Rukainių sen., Svironių vs., u.k. 13046]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
6. Ševeliovas, Olegas. Svironių pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. Vilnius, 2009, p. 110-112.
7. Świrany // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1890. – T. 11 (Sochaczew-Szlubowska Wola). – p. 714; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_XI/714>.
8. Тамара Савiцкая. Францiшак Багушевiч: [eilėraštis] // Susitikimai = Сустрэчы = Spotkania: istoriniu ir dabartiniu pasienio regiono literatūriniu keliu: [antologija]. – Vilnius, 2013. – P. 101.
9. Содаль, Уладзiмiр Iллiч (Sodal’, Uladzimir Illič). Святы той куточак фальварак Свiраны: (Свіранскі народны мемарыял). – Мiнск, 2005. – 40 p.: iliustr.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2017