Žilinskienė, Elena. Gimtieji Tiltai ir jų žmonės. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

Didžiausias Rūdiškių seniūnijos gatvinis kaimas, nutolęs nuo Rūdiškių į pietus 16 km, nuo Valkininkų į šiaurę – 6 km. Per kaimą teka Geluža, dešinysis Merkio intakas, yra Tiltų tvenkinys (plotas 15,7 ha), supa Tiltų ir Žvingeliškių miškai [16, 18].

Gyvena 203 gyventojai: 98 vyrai ir 105 moterys (2011) [20].

Tiltų seniūnaitijos centras, priklauso Valkininkų parapijai. Kaime yra kultūros padalinys, biblioteka, girininkija, gaisrinė, veikiančios kapinės, jose – paminklas „Geležinio vilko“ rinktinės partizanams, žuvusiems 1945 m. gegužės 4 d. Pagelužio kaime. Kaime stovi 1944 m. pastatytas koplytstulpis (aut. Juozas Kairys), 2007 m., minint kaimo 230-ąsias metines, pastatytas kryžius (aut. Albinas Nemeikštis, Rimantas Rūstelis). 2009 m. įregistruota Tiltų kaimo bendruomenė, 2018 m. –  asociacija „Tiltų kelias“. Nuo 2010 m. kasmet vyksta tradicinė Bitininkų šventė [24].

Tiltuose gimė Albina Rustelytė-Raščiuvienė (g. 1954 m.), tarptautinės klasės sporto meistrė, keturviečių ir aštuonviečių valčių su vairininke irkluotoja, 1970–1971 m. Lietuvos akademinio irklavimo jaunių čempionė, 1972–1976 m. daugkartinė Lietuvos akademinio irklavimo čempionė ir prizininkė, 1974 m. SSRS čempionė, 1973 m., 1975 m. SSRS čempionatų, SSRS tautų vasaros VI spartakiados prizininkė, tarptautinių ir sąjunginių respublikų regatų nugalėtoja ir prizininkė, 2014 m. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už aukštus sportinius rezultatus įvertinta aukso medaliu [6, 24, p. 251]; Daiva Trečiokaitė-Muellegger (g. 1975 m.), žurnalistė, ilgametė Lietuvos nacionalinio radijo žurnalistė, LRT Radijo korespondentė Austrijoje,  psichologinė konsultantė, Institut für Sinnes- und Sprachneurologie tėvų patarėja, Johannes Kepler universiteto mokslinė darbuotoja, Tėvų, auginančių vaikus su neprigirdėjimu ir kurtumu, regioninės Austrijos draugijos vadovo pavaduotoja, draugijos laikraščio redaktorė, tarptautinio ankstyvosios į šeimą centruotos intervencijos kongreso FCEI Austrijoje organizacinio komiteto narė ir pranešėja, knygos „Kvepiantys“ autorė, kelių knygų redaktorė [24, p. 252].

Žilinskienė, Elena. Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje. – Trakai, 2015. Knygos viršelis

Išsamiai kaimo istorija aprašyta bibliotekininkės Elenos Žilinskienės knygose „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“ [23] ir „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [24], kuriose yra literatūros ir šaltinių sąrašai. Kaimo raidos tyrimai plačiai aprašyti Kazio Šešelgio monografijos „Lietuvių liaudies architektūros paminklai“ IV knygoje „Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai“ [15], apie Tiltus rašoma lietuviškose enciklopedijose, „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [14], Prano Bieliausko knygoje „Dienoraštis. 1920–1957“ [1], Vinco Martinkėno – „Vilniaus karšto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais“ [12], apie girininkiją rašoma Romualdo Mankaus ir Eugenijos Strazdienės knygoje „Valkininkų krašto miškų istorija“ [11], apie amatininkus, ūkininkus, bitininkus, meno kolektyvus – knygoje „Šimtmečio delnuose“ [17] ir kt.

Manoma, kad kaimo pavadinimas kilo nuo 1641 m. Valkininkų karališkųjų girių aprašymuose minimo kvartalo – Naujasis tiltas. Kita pavadinimo kilmės versija: kadangi kaimo vieta buvo pelkėta, į ją patekti buvo galima tik rąsteliais nuklotais tiltais [15].

Tiltai pirmą kartą paminėti 1777 m.: 7 sodybos, 50 gyventojų. Nuo pat įsikūrimo priklausė Valkininkų didžiojo kunigaikščio dvarui. Baudžiavos laikais buvo karališkasis kaimas, nėjęs lažo, dvarui duoklę mokėjęs pinigais. 1848 m. buvo 18 sodybų, karčiama, kalvė. XX a. pradžioje ant Gelužos kranto stovėjo vandens malūnas, kuris malė grūdus, darė kruopas, jame veikė vilnų karšykla, milo vėlykla, dažykla, lentpjūvė. 1908 m. 55 kiemuose gyveno 345 gyventojai [15, 24].

1920–1939 m. kaimas buvo okupuotas lenkų. Įkurta Tiltų seniūnija, priklausiusi Vilniaus–Trakų apskrities Valkininkų valsčiui, veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Po Antrojo pasaulinio karo Tiltų apylinkėse veikė Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo Tiltų kolūkio centrinė gyvenvietė, 1975–1988 m. – Lieponių apylinkės centras, 1970 m. gyveno 317 gyventojų. [23, 24].

1922–1936 m. veikė Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokykla, 1935 m. įsteigta lenkiška mokykla. Grąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, 1939 m. atidaryta Tiltų pradinė mokykla veikė iki 2004 m. [12, 23, 24]

1962 m. įkurta Tiltų girininkija, pastatyti kultūros namai, 2014 m. atlikus renovaciją, kultūros namų pastatas pritaikytas bendruomenės poreikiams. 2005 m. įkurta gaisrinė (Tiltų UK), 1976–2009 m. veikė paštas, 1962–1978 m. – parduotuvė, 1978–1994 m. – prekybos centras: parduotuvė ir valgykla, iki 2020 m. – Pieno supirkimo punktas [23, 24].

Kaimo architektūros paveldas išsamiai aprašytas „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [14], Vytauto Kaspučio straipsnyje „Tiltų kaimo liaudies architektūros ypatumai“ [7]. Kaimo architektūros, pirkių puošybos vaizdų yra leidinyje „Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra“ [2], Elenos Žilinskienės knygose „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“ [23] ir „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ [24], albume „Lietuvių liaudies menas: Architektūra“ [9].

1971 m. rugsėjo 28 d. Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 40 Tiltų gatvinis, rėžinis kaimas įrašytas į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą [10].

Tiltų etnoarchitektūrinis kaimas (u. k. 10329) – regioninio reikšmingumo vietovė, turinti vertingų architektūrinių, etnokultūrinių, kraštovaizdžio savybių, tipiškų želdynų, 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2019 m. įregistruota regioninės reikšmės, turinti vertingų architektūrinių, etnokultūrinių savybių Tiltų kaimo Vilkišių etnoarchitektūrinė sodyba (Gelužos 2-oji g. 10) (u. k. 43473):  pirkia (u. k. 43474), svirnas (u. k. 43475), tvartas (u. k. 43476), kluonas (u. k. 43477). 2020 m. į Kultūros vertybių registrą įrašyti nacionalinio reikšmingumo,  turinčių vertingų istorinių, memorialinių savybių Lietuvos partizanų kapai (u. k. 43992) – kaimo kapinėse palaidotų partizanų Jono Jaramino-Plieno, Vaclovo Matkevičiaus, Stasio Staknio-Grikio palaikai [8].

Legendą apie Tiltų kaimą parašė Leonardas Grudzinskas [3]. Rašytojas Romas Gudaitis Tiltus mini novelėje „Angis pono Jundzilo užantyje“ [4], poetas Stasys Stacevičius – eilėraštyje „Kaimo vakaras I“ [13]. Eilėraščių apie Tiltus sukūrė kaimo poetas Vytautas Vilkišius, išleidęs eilių knygas „Iš gimtinės versmės“ [21] ir „Laisvės kibirkštėlė“ [22]. Tiltai turi himną, kuriam žodžius parašė Elena Žilinskienė, muziką – Darius Nedveckis [5].

Kaime veikia Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialas. 1956 m. biblioteka įsteigta Lieponių kaime, 1964 m. perkelta į Tiltus. Fonduose yra 6500 egz. dokumentų. Nuo 2008 m. veikia viešasis interneto prieigos taškas (VIPT) su 5 kompiuterizuotomis vietomis ir multifunkciniu įrenginiu. 2021 m. viešojo interneto prieiga atnaujinta. Biblioteka renka, kaupia ir skleidžia informaciją apie kraštą, ruošia kraštotyros darbus, rašo straipsnius, leidžia knygas. Kraštotyros literatūros sukaupta apie 100 egz., kraštotyros kartotekoje – daugiau kaip 1,5 tūkst. aprašų iš knygų, rajono bei respublikos periodinių leidinių [23, 24]. Apie Tiltų biblioteką taip pat rašoma Trakų viešosios bibliotekos knygoje „80 žingsnių iki šiandien“ [19].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Bieliauskas, Pranas. Dienoraštis. 1920–1957: [apie Tiltus]. – Vilnius, 2012, p. 641.
2. Dzūkijos tradicinė kaimo architektūra: [Tiltų kaimo architektūra]. – Iliustr. – Vilnius, 2008, p. 13, 23, 38, 65; Prieiga per internetą: <https://issuu.com/dzukiskapirkia/docs/dz__kijos_tradicin___kaimo_architek>.
3. Grudzinskas, Leonardas. Tiltai. – Iliustr. // Mūsų gamta. – 1972, Nr. 4, p. 1–2.
4. Gudaitis, Romas. Angis pono Jundzilo užantyje // Gudaitis, Romas. Vytauto vergo įdagas: apysaka; Rudnia iškeliauja į dangų : novelės. – Vilnius, 2016. – P. 133.
5. Himnas Tiltams / Žodžiai Elenos Žilinskienės, muzika Dariaus Nedveckio // Trakų žemė. – 2010, liep. 3, p. 8.
6. Irklavimas [Albina Rustelytė] // Lietuvos sporto žinynas / sudarė Algimantas Bertašius. – Vilnius, 2002. – 8: 1973–1976, p. 78–81, 83–86; Prieiga per internetą: <https://lse.lt/wp-content/uploads/2020/12/8-tomas_1973-1976.pdf>.
7. Kasputis, Vytautas. Tiltų kaimo liaudies architektūros ypatumai. – Iliustr. / Kasputis, Vytautas, Mikulionis, Stanislovas // Statyba ir architektūra. – 1977, Nr. 5, p. 30–32.
8. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-09-02]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
9. Lietuvių liaudies menas: Architektūra: [Tiltų kaimo namai]. – Vilnius, 1965, p. 363–364.
10. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas: [Tiltų kaimo architektūros paminklai]. – Vilnius, 1972, p. 333, 421–422.
11. Mankus, Romualdas. Valkininkų krašto miškų istorija: [apie Tiltų girininkiją p. 83–84] / Romualdas Mankus, Eugenija Strazdienė. – Kaunas, 2006. – 167 p.: iliustr.
12. Martinkėnas, Vincas. Vilniaus karšto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais: [Tiltai]. – Vilnius, 1988, p. 122.
13. Stacevičius, Stasys. Kaimo vakaras I: [eilėraštis] // Stacevičius, Stasys. Vienkiemio valanda. – Vilnius, 1990. – P. 28.
14. Stoma, Saulius. Tiltai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 51–58.
15. Šešelgis, Kazys. Tiltai – Iliustr. // Šešelgis, Kazys. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1996. – T. 4: Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai, p. 72–99.
16. Šešelgis, Kazys. Tiltai / Šešelgis, Kazys ir kt. // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 316.
17. Šimtmečio delnuose: margas Trakų kraštas / [Dominyka Semionovė]. – Trakai [i. e. Vilnius], 2020, p. 130, 152–153, 165, 192–193, 212–213, 214–215, 286–287, 336–337, 381, 410.
18. Tiltai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 23, p. 766.
19. Tiltų biblioteka. – Iliustr. // 80 žingsnių iki šiandien. – Vilnius, [2020]. – P. 61, 115, 138–139.
20. Trakų rajono savivaldybė. Rūdiškių seniūnija. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus].  2013. [žiūrėta 2020-11-24]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gyventoju-ir-bustu-surasymas>.
21. Vilkišius, Vytautas. Iš gimtinės versmės: [eilėraščiai] – Valkininkai, 2007. – 69 p.
22. Vilkišius, Vytautas. Laisvės kibirkštėlė: eilėraščiai. – Trakai, 2020. – 136 p.: iliustr.
23. Žilinskienė, Elena. Gimtieji Tiltai ir jų žmonės. – Vilnius, 2004. – 134 p.: iliustr.
24. Žilinskienė, Elena. Tiltai. – Iliustr. // Žilinskienė, Elena. Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje. – Trakai [i. e. Vilnius], 2015. – P. 205–254, 257, 310–319.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų VB Tiltų f.), 2010, 2021