„Vilnijos vartų“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Vilniaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
Ukmergės rajonas Siesikų seniūnija Tulpiakiemis

Kaimas Ukmergės rajono šiaurės vakaruose, Siesikų seniūnijoje, 30 km nuo Ukmergės, 8 km nuo seniūnijos centro. Vakaruose ribojasi su Kėdainių rajono Šėtos ir Pagirių, pietuose – su Jonavos rajono Bukonių, šiaurėje – su Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijomis. Pro kaimą teka Obelis, kairysis Nevėžio intakas. Kaimas priklauso Pagirių parapijai. 

Kaime gyvena 221 gyventojas, iš jų: 94 vyrai ir 127 moterys (2011) [3].

Kaimo pavadinimas yra fiziografinės (gamtos) kilmės. Jis sudarytas iš žodžių „tulpė“ (darželių gėlė) ir „kiemas“ [7].

Tulpiakiemio vietovardžio kilmė aprašoma Zigmo Zinkevičiaus leidinyje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“ [7]. Daugiausia informacijos yra apie kaime esančią valstybės saugomą archeologinę vietą – Tulpiakiemio kapinyną. Apie kapinyną rašoma leidiniuose „Kultūros paminklų enciklopedija“ [5], „Lietuvos archeologija“ [6]. Apie Tulpiakiemį rašoma periodikoje, internete.

0,8 km į pietvakarius nuo kaimo, 0,1 km į pietryčius nuo Obelies upelio kairiojo kranto, 1, 5 m aukščio kalvelėje yra valstybės saugoma archeologinė vieta – Tulpiakiemio kapinynas. Informacijos apie viduramžių senkapius, kuriems priklauso ir Tulpiakiemio kapinynas, galima rasti Lietuvos istorijos instituto leidžiamuose mokslinių straipsnių rinkiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, tęstiniuose archeologijos mokslo žurnaluose „Lietuvos archeologija“, kuriuose pateikiamos archeologinių žvalgomųjų ir tiriamųjų ekspedicijų ataskaitos bei tyrinėtojų mokslinės publikacijos [2, 4, 6]. 1979-1980 m. Istorijos instituto archeologai, vadovaujami Algirdo Varno, ištyrė 720 kvadratinių metrų plotą. Ten jie surado degintinių žmonių kapų ir 17 nedegintų žirgų kapų, kurie datuojami naujuoju geležies amžiumi [1]. 1984 m. Tulpiakiemio kapinyną tyrė Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai, vadovaujami Birutės Puodžiuvytės. Rasta pavienių radinių iš suardytų degintinių žmonių kapų, 24 žirgų griaučių liekanų, datuojamų X–XIII amžiais, ir 148 griautiniai XV–XVII amžiaus žmonių kapai. Dalis jų buvo su įkapėmis – monetomis, peiliais, sagtimis [5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ivanauskas, Eugenijus. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387-1850 m.= Coins and counters in the graveyards of Lithuania 1387-1850: [katalogas]. – Vilnius, 2001, p. 205-208.
2. Puodžiuvytė-Sipavičienė B. Tulpiakiemio plokštinio kapinyno tyrinėjimai 1984 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1984/1985. – P. 94-95.
3. Ukmergės rajono savivaldybė. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2013. [žiūrėta 2016-07-18]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Varnas, Algirdas. Tulpiakiemio kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais: [straipsnių rinkinys]. – Vilnius, 1980/1981. – P. 91-94.
5. Varnas, Algirdas. Tulpiakiemio kapinynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 121.
6. Varnas, Algirdas. Tulpiakiemio senkapiai // Lietuvos archeologija. – Vilnius, 1995. – T. 11, p. 244-289.
7. Zinkevičius, Zigmas. Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė. – Vilnius, 2011, p. 127.

Parengė: Stanislava Talutytė (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka), 2015; 2016