Veriškės (arba Verusava) – gyvenvietė Vilniaus rajono Sužionių seniūnijoje.

Tai seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 352 gyventojai. Iš jų – 164 vyrai ir 188 moterys (2013 m.) [1]. Yra pradinė mokykla [9].

Rašytiniuose šaltiniuose apie Veriškių kaimą informacijos beveik nėra, išskyrus trumpas žinutes „Mažojoje lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [4], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5] ir 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [10]. Apie Veriškių dvarą rašoma žinyne „Lietuvos dvarai ir pilys“ [7]. Šiek tiek informacijos yra internete.

Yra žinoma, kad 1865 m. Veriškių dvare gyveno 26 žmonės. Visi jie buvo katalikai. Dvaras priklausė Sertžencevičių (lenk. Sertrzencewicze) giminei [10].

Kaime yra išlikę buvusio Verusavos dvaro sodybos fragmentų. Iš viso būta 12 pastatų; dauguma jų sunyko. Iš senųjų dvaro statinių išliko mediniai dvaro rūmai, akmeninis svirnas ir ledainė. Dvaro rūmai turi istorizmo laikotarpio architektūros bruožų. Viduje yra senovinės krosnys [3].
Šalia dvaro pastatų buvo parkas. Išliko dvi išretėjusios mažalapių liepų alėjos. 1958 m. Veriškių parkas paskelbtas gamtos paminklu [2].

1992 m. Veriškių dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą, kaip vietinės reikšmės architektūrinis, kraštovaizdžio ir želdinių paminklas [6].

Verusavos vietovėje, tarp dirbamų laukų, yra Velnio (Didysis) akmuo. Pasak padavimo, akmenį nešė velnias ir pametė. Šis objektas įtrauktas į Senųjų Lietuvos šventviečių katalogą [3].

Veriškių bei aplinkinių kaimų gyventojus aptarnauja Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Veriškių kaimo padalinys. Biblioteka įkurta 1953 metais. Bibliotekos fondą sudaro 3811 fiz. vnt. dokumentų, iš kurių apie 15 kraštotyros spaudiniai. Kraštotyros kartotekos apimtis – apie 50 kortelių. Yra trys kompiuterizuotos darbo vietos skaitytojams [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
2. Isokas, Gediminas. Veriškių parkas // Isokas Gediminas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius, 1995. – P. 389.
3. Vaitkevičius, Vykintas. Veriškės, Sužionių s-ja: Velnio (didysis) akmuo. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 97.
4. Veriškės// Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 717.
5. Veriškės // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 3, p. 487.
6. Veriškių dvaro sodyba [Veriškių k., Sužionių sen., Vilniaus r. sav.: u. k. 925]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
7. Veriškių (Verusavos) dvaras // Lietuvos dvarai ir pilys: [iliustruotasis žinynas] / [sudarytojai Vytautas Kandrotas ir dr. Ingrida Veliutė]. – Iliustr. – Kaunas, [2015]. – P. 168-169.
8. Mikulewicz, Irena. Rozwijać piśmienność komputerową: wdrożenie projektu „Postęp dla biblioteki“ w rejonie wileńskim. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2009, 24-30 grudnia, p. 6.
9. Szkoła Począdkowa w Werusowie. – Iliustr. // Szkoły polskie w Republice Litewskiej. – Wilno, 2009. – P. 377-378.
10. Werusowo // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1893. – T. 13 (Warmbrun-Worowo), p. 238; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XIII/238>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2018