Vilniaus rajonas

Vilniaus rajono herbas

Vilniaus rajono herbas

Vilniaus rajonas yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, iš šiaurės, pietų ir rytų supa valstybės sostinę – Vilnių. Rytuose ribojasi su Baltarusijos Respublika. Kaip Lietuvos respublikos administracinis vienetas, Vilniaus rajonas atsirado 1962 metais. 1970 ir 1996 metais rajono plotas buvo sumažintas. Dalis gyvenviečių (Salininkai, Trakų Vokė ir kt.) buvo prijungtos prie Vilniaus miesto [6]. Nuo 1999 m. gruodžio 20 dienos rajonas turi savo herbą, patvirtintą LR prezidento Valdo Adamkaus dekretu Nr. 724, bei vėliavą. Herbo etalono autorius Arvydas Každailis [7].

Rajonas užima 2129 kv. km plotą ir yra suskirstytas į 23 seniūnijas: Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Nemėžio, Paberžės, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų, Zujūnų [6]. Teritorijoje yra Nemenčinės miestas bei 1167 kaimai ir miesteliai. Rajono savivaldybės, kaip ir apskrities, centras yra Vilnius. Vilniaus rajonas unikalus Lietuvoje savo gyventojų nacionaline sudėtimi. Čia gyvena 95349 žmonių [2013 m.]. Iš jų – 61,3% – lenkų, 22,4% – lietuvių, 8,4% – rusų, 4,4% – baltarusių, 3,5% – ukrainiečiai, totoriai, žydai ir kitų tautybių gyventojai [2].

Szostakowski, Józef. Sladami pamięci. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Apie Vilniaus rajoną galima paskaityti šiuose leidiniuose: „Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilniaus region“ [6], „Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy“ [17] ir t. t.
Naujos su
Vilniaus kraštu yra susijęs ne vieno žymaus asmens likimas. Apie šių žmonių gyvenimą ir nuopelnus rašoma Juzefo Šostakovskio (Jozef Szostakowski) knygoje „Sladami pamięci“ [19]. Yra bibliografija.

2012 m. išleista Juzefo Šostakovskio knyga „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“  („Vilnius ir jo apylinkės. Vadovas po literatūrines vietas“) [20]. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys lenkų kalba apie turtingą daugiakultūrį Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos literatūrinį palikimą. Leidinyje aprašyta 17 maršrutų. Apžvelgiama  miestų ir miestelių istorija, pateikiama faktų apie juose nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusius įvairių tautybių rašytojus, ištraukų iš kūrinių, dienoraščių bei atsiminimų fragmentų, laiškų. Rašoma ir apie atskiras Vilniaus rajono vietas: Čekoniškes, Sudervę, Dūkštas, Dusinėnus, Bareikiškes, Nemėžį, Rukainius Medininkus, Nemenčinę,  Juodšilius. Leidinys skirtas visiems, kas nori pažinti savo kraštą ir jame gyvenusius literatūros kūrėjus. Vadovas iliustruotas knygos autoriaus nuotraukomis. Yra bibliografija ir vardų rodyklė.
Vladislavo Sirokomlės muziejus išleido padavimų rinkinį apie Vilniaus rajone esančius gamtinius, kultūrinius, architektūrinius objektus Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna“ (Wilno, 2017).  Rinkinyje pateikti padavimai, atrinkti iš įvairių spaudinių ir rankraštinių šaltinių, taip pat ir pirmąkart užrašyti jų tekstai, pateikiami literatūrine forma. Rinkinys skiriamas etnokultūra, kraštotyra bei savo krašto pažinimu besidomintiems skaitytojams. Medžiagą knygai parinko, literatūriškai apdorojo ir parašė komentarus  literatūros istorikas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras Juzefas Šostakovskis.

Vilniaus rajonas: turistinis maršrutas prieinamas visiems. – [Bareikiškės], 2020. Knygos viršelis

Keletą turistams skirtų vadovų yra išleidęs Vladislavo Sirokomlės muziejus. 2012 m. išleistas kelionės vadovas „Į pietryčius nuo Vilniaus“ [5] skirtas pietryčių Lietuvos gyvenviečių istorijai pažinti. Analogiškas vadovas yra išleistas ir rusų kalba. 2020 m. išleistas leidinys „Vilniaus rajonas: turistinis maršrutas prieinamas visiems“ [10a] skirtas skleisti žinias apie paveldą ir meną, laisvalaikio praleidimo galimybes, prieinamas visoms visuomenės grupėms, taip pat žmonėms su negalia. Leidinyje pateikiamos rekomenduojamų aplankyti objektų nuotraukos, aprašymai lietuvių ir anglų kalbomis bei objektų adresai.

Naujausios informacijos apie pietrytinę rajono teritoriją lietuvių, baltarusų ir lenkų kalbomis pateikiama Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvo 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“ [1]. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas.

2014 m. Nemėžio kaimo bendruomenė išleido Žygimanto Jasiulionio ir Evaldo Černiausko nuotraukų albumą „Skrydis virš Ašmenos aukštumos“, kuriame siūlo pamatyti Rudaminą, Nemėžį, Medininkus, Šumską ir kitas, į pietryčius nuo Vilniaus įsikūrusias gyvenvietes, iš paukščio skrydžio. Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis trumpai aprašomi šių vietovių ypatumai [4].

Dainos iš močiutės skrynios=Piosenki z babcinego kuferka. – Vilnius, 2020. Knygos viršelis

Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Kn. 21: Vilniaus ir Švenčionių krašte. – Vilnius, 2021. Knygos viršelis

2020 m. išleista knyga su kompaktine plokštele „Dainos iš močiutės skrynios = Piosenki z babcinego kuferka“. Dainyne įamžintos Vilniaus krašte kadaise atliekami kūriniai. Dainas užrašė ir leidinį parengė Helena Bakulo [1a].

2021 m. išleista Benjamino Kondrato serijos „Kūrėjų pėdsakais“ 21 knyga. Šioje knygoje siūloma pakeliauti per įvairias Vilniaus ir Švenčionių kraštų vietas, kuriuose kūrėjai gimė, augo, mokėsi, dirbo, gyveno, ilsėjosi, mirė ar palaidoti.  Daugelio kūrėjų biografijos paįvairinamos atsiminimų, laiškų, dienoraščių ištraukomis, parašytos publicistiniu stiliumi. Yra kūrėjų biogramų rodyklė ir abėcėlės tvarka rikiuojamų vietovių sąrašas „Kūrėjų pėdsakai“, kuriame surašytos pavardės kūrėjų, kaip nors susijusių su šia vieta. Rengiant knygą prisidėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos bibliografinio-informacinio skyriaus vedėja Irena Baranovskaja bei Švenčionių rajono savivaldybės Viešoji bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus vedėja Liuda Antanienė [5a].

2021 m., minint Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos įkūrimo 80-meti, išleista brošiūra „Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka – Centralna Biblioteka Samorządu Rejonu Wileńskiego“. Tai gausiai iliustruotas informacinis leidinys apie Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos veiklą. Brošiūroje pateikiami trumpa bibliotekos istorija, struktūra, Centrinės bibliotekos ir struktūrinių padalinių kontaktai [11a].

Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos. - Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Balčiūnienė, Alina. Ašmenos aukštumos istoriniais keliais. - Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Balčiūnienė, Alina. Ašmenos aukštumos istoriniais keliais. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis

Vilniaus rajone yra nemažai lankytinų objektų [9, 11]. Tai 23 archeologijos paminklai, 28 kulto pastatai [12], 80 dailės paminklų, 9 istorijos bei 3 gamtos paminklai. Rajono teritorijoje yra 20 valstybinių draustinių. 5 gamtos paminklai iš kurių 3 – valstybės saugomi botaniniai objektai [10]. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad Vilniaus rajone prie Purnuškių kaimo (Nemenčinės seniūnija) yra Europos geografinis centras. Šioje vietoje pastatytas obeliskas su ES simboliu (skulpt. Gediminas Jokūbonis). Netoliese (Joneikiškių kaime) įkurtas Europos parkas – meno muziejus po atviru dangumi, kuriame galima pamatyti daugelio žymių pasaulio skulptorių darbus, sukurtus per čia organizuojamus tarptautinius skulptūros simpoziumus [3, 9].

Kai kurie Vilniaus rajono lankytini objektai:

MUZIEJAI

Europos centro muziejus Europos parkas (Joneikiškės, „Riešės seniūnija“).

Vilniaus krašto etnografinis muziejus (Nemenčinė, Švenčionių g. 14).

Medininkų pilies muziejus (Trakų istorijos muziejaus padalinys) (Medininkai, Šv. Kazimiero g. 2, „Medininkų seniūnija“).

Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ švietimo raidos centras-muziejus (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).

Liubavo dvaro malūnas-muziejus (Liubavas, „Riešės seniūnija“).

Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos muziejus (Rudamina, Gamyklos g. 64, „Rudaminos seniūnija“).

Regioninė verbų ir buities seklyčia (Čekoniškės, „Zujūnų seniūnija“).

Šv. Uršulės muziejus (Juodšiliai, Mokyklos g. 20, Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinės mokykla, „Juodšilių seniūnija“).

Vladislavo Sirokomlės memorialinis muziejus (Bareikiškės, „Rukainių seniūnija“).

PAMINKLAIS Vilniaus rajone pagerbti šie žmonės:

Algirdas – Lietuvos Didysis Kunigaikštis (Δ Maišiagala, „Maišiagalos seniūnija“).
Šv. Florijonas – šventasis kankinys, ugniagesių globėjas (Δ Paberžė, „Paberžės seniūnija“).
Gediminas – Lietuvos Didysis Kunigaikštis (Δ Nemenčinė, „Nemenčinės miesto seniūnija“).
Mindaugas – Lietuvos karalius (Δ ant Juozapinės kalno, „Medininkų seniūnija“).
Vytautas Didysis – Lietuvos Didysis Kunigaikštis (Δ Keturiasdešimt Totorių k., „Pagirių seniūnija“).
Jonas Paulius II – popiežius (Δ Kalveliai, „Kalvelių seniūnija“).
Ambraziejus Jakavonis – kunigas (Δ Eitminiškės, „Nemenčinės seniūnija“).
Juzefas Mackevičius – lenkų rašytojas, publicistas, politikas (Δ Juodšiliai, „Juodšilių seniūnija“).
Juzef Obrembski – kunigas, monsinjoras (Δ Maišiagala, „Maišiagalos seniūnija“).
Alfonsas Petrulis – Vasario 16 akto signataras, kunigas (Δ Maišiagala, prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mokyklos (Algirdo g. 4), „Maišiagalos seniūnija“).
Janas Konradas Obstas – operos dainininkas, publicistas, leidėjas, istorikas (Δ Kirtimai, „Lavoriškių seniūnija“).
Adolfas Ramanauskas-Vanagas – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas (Δ Nemenčinė).
Vladislavas Sirokomlė – lenkų poetas (Δ Bareikiškės, „Rukainių seniūnija“).
Piotras Žukovski – kunigas, palaimintasis (Δ Rėva, „Nemenčinės seniūnija“).
Alis Vydūnas – politikas, visuomenės veikėjas (Δ Lavoriškės, „Lavoriškių seniūnija“).

PAMINKLINĖMIS LENTOMIS Vilniaus rajone įamžinti šie žmonės:

Povilas Ksaveras Bžostovskis – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, kunigas, publicistas (Rukainiai, „Rukainių seniūnija“).
Francišakas Bahuševičius – baltarusių rašytojas (Savičiūnai, „Rukainių seniūnija“; Svironys, „Rukainių seniūnija“).
Oskar Rouck – dvarininkas (Parudaminys, Kristaus Atsimainymo bažnyčia, „Marijampolio seniūnija“).
Julijus Slovackis – lenkų rašytojas (Mickūnai, Mickūnų bažnyčia, „Mickūnų seniūnija“).
Mykolas Sopočka – kunigas, palaimintasis (Juodšiliai, „Juodšilių seniūnija“).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Jėzaus Kristaus skulptūra Krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui įamžinti (skulpt. Edvard Podberiozkin), pastatyta 1999 m. (Rukainiai, „Rukainių seniūnija“).

Stogastulpis „Lietuvos mokyklai 600“ (skulpt. Pranas Petronis) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).

Stogastulpis, skirtas Marijampolio mokyklos istorijai (skulp. Vytautas Garbaliauskas) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).

Trys kryžiai Šumsko šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios įkūrimo 300-osioms metinėms, pastatyti 1996 m. (Šumskas, „Kalvelių seniūnija“).

Paminklinis akmuo Lietuvos Vilniaus krašto atgavimo jubiliejui, atidengtas 1989 m. (Maišiagala, „Maišiagalos seniūnija“).

Obeliskas kariams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare, pastatytas 1993 m. (Nemenčinė).

Paminklas 1944 m. birželio 19–20 d. Lietuvos policininkų nužudytiems lenkams – karo sumaišties aukoms (Glitiškės, „Paberžės seniūnija“).

Paminklas Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems Armijos Krajovos kariams, pastatytas 2005 m. (Sužionys, „Sužionių seniūnija“).

Kryžius lenkų Armijos Krajovos Vilniaus gynimo nuo vokiečių okupantų per Antrąjį pasaulinį karą (1944 m. liepos 14 d.) atminimui įamžinti, pastatytas 1988 m. (Kriaučiūnai, „Zujūnų seniūnija“).

Paminklas lenkų Armijos Krajovos kautynių su vokiečiais dėl Vilniaus Antrojo pasaulinio karo metais (1944 m. liepos 14 d.) atminimui įamžinti, atidengtas 1989 m. (Kriaučiūnai, „Zujūnų seniūnija“).

Memorialas Medininkų žudynių aukoms atminti (Medininkai, Pasieniečių g., „Medininkų seniūnija“).

Paminklas 1991 m. liepos 31-osios naktį nužudytiems muitininkams atminti, atidengtas 2007 m. (Medininkai, Pasieniečių g., prie senosios Medininkų muitinės, „Medininkų seniūnija“).

Paminklas Lietuvos narystei Europos sąjungoje (skulpt. Gediminas Jokūbonis), atidengtas 2004 m. (Girija, „Nemenčinės seniūnija“).

Paminklas Struvės geodeziniam lankui pažymėti (Meškonys, „Nemenčinės seniūnija“), Paliepiukai „Nemėžio seniūnija“).

MENO OBJEKTAI

Koplytstulpiai:

„Kryžius“ (skulpt. Leonas Perekšlis) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).
„Marija Maloningoji“ (skulpt. Vytautas Garbaliauskas) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).
„Marija Sopulingoji“ (skulpt. Vytautas Garbaliauskas) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).
„Rūpintojėlis“ (skulpt. Pranas Petronis) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).

Stogastulpiai:

„Gimtoji žemė“ (skulpt. Petras Balsys) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).
„Knygnešys“ (skulpt. Petras Balsys) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).
„Kunigaikštis“ (skulpt. Petras Balsys) (Marijampolis, „Marijampolio seniūnija“).
Skulptūra „Aukuras“ (skulpt. Dalia Matulaitė) (ant Aukštojo kalvos, „Medininkų seniūnija“).
Dievo Motinos skulptūra (skulpt. Boleslovas Dolinskis) (Nemenčinė, prie Nemenčios upelio, „Nemenčinės miesto seniūnija“).
Skulptūra „Angelų kryžius“ (skulpt. Kęstutis Krasauskas) (Skaidiškės, „Nemėžio seniūnija“).
„Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (Sudervė, M. Zdziechovskio g. 27, prie Vilnojos ežero, „Sudervės seniūnija“).

Rajonas ypač garsėja savo verbomis. Vadinamųjų Vilniaus verbų tradicija siekia karalaičio Kazimiero laikus. Tokios verbos, kokias matome ir dabar, yra unikalios visame pasaulyje. Verbos išgarsėjo ir buvo priskirtos prie smulkiojo liaudies meno kūrinių įžymaus menininko, tapytojo Ferdinando Ruščico (Ruszcyc) (1870–1936) pastangų dėka [6]. Šią tradiciją reikia saugoti. Verbų pynimo lopšys yra Zujūnų seniūnijos Kriaučiūnų kaimas. Beveik visuose šios seniūnijos kaimuose ir dabar gyvena garsios verbų pynėjos. Nuo 2000 metų veikia Čekoniškių verbų ir buities seklyčia. Platiniškių kaimo teritorijoje (Zujūnų seniūnija) steigiamas Vilniaus verbų etnokultūros kraštovaizdžio draustinis, kurio teritorija turėtų būti apie 235 ha. Vietovėje gaji verbų pynimo tradicija. Be to, čia auga augalai, kuriuos verboms naudoja pynėjai [6, 9].

Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė Biblioteka=Centralna Biblioteka Samorządu Rejonu Wileńskiego. – [Vilnius], [2021]. Knygos viršelis

Vilniaus rajone skaitytojus aptarnauja Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka (Vilniaus g. 2, Rudamina), Nemenčinės miesto suaugusiųjų ir vaikų bei 39 kaimo struktūriniai padaliniai [8, 11a].
Dabar Vilniaus rajone veikia Vilniaus rajono Centrinė biblioteka Rudaminoje (žr. adresu), Nemenčinės miesto suaugusiųjų ir vaikų bibliotekos bei 39 kaimo filialai [8]. Nuo 1977 m. rugsėjo 15 d. Rudaminos rajoninė biblioteka tapo Vilniaus rajono centrine biblioteka su Nemenčinės miesto bei 50 kaimo filialais.

Tradicinės rajono šventės: festivalis „Kwiaty Polskie“ (Nemenčinėje) [14, 18], „Derliaus šventė“ (Pikeliškėse) [15, 18], „Gedimino maratonas“ (Bezdonyse) [8, 14], „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“ (Medininkuose ant Juozapinės kalno), Užgavėnės, Joninės [3].

Vilniaus rajono turizmo informacijos centras įsikūręs Bareikiškių kaime (Rukainių seniūnija) [13].

2021 m. sukurtas virtualus Vilniaus rajono kultūros ir tradicijų žemėlapis. Virtualus žemėlapis sukurtas Vilniaus rajono savivaldybei įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą bendradarbiavimo per sieną projektą „Atraskime regiono šaknis iš naujo“. Žemėlapio internetinė svetainė: https://kulturairtradicijos.vrsa.lt/.

tygodnik

vilniaus kr. sRajoninis laikraštis „Vilniaus krašto savaitraštis“ („Tygodnik Wileńszczyzny“) leidžiamas lietuvių ir lenkų kalbomis nuo 2002 metų. Anksčiau ėjo „Draugystė“ (lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis).

Palaikomi ryšiai su Vilniaus ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos, veikiančios Lenkijoje, įvairių miestų skyriais.

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnienė, Alina. Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej / [teksto autoriai Alina Balčiūnienė, Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvas ]. – Vilnius, 2013. – 200 p., iliustr. – Bibliog.: p. 199.
1a. Dainos iš močiutės skrynios = Piosenki z babcinego kuferka / parengė Helena Bakulo. – Vilnius, 2020. – 96 p.: iliustr.
2.  Demografijos metraštis. 2001. – Vilnius, 2002, p. 10.
3.  Europos centro muziejus Europos parkas [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2009-01-13]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Vilnius/Europos_centro_muziejus.htm>.
4. Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos = Nad Wyzyną Oszmianską : [apie Paliepiukų km., p. 2, 4] : fotoalbumas / Žygimantas Jasiulionis, Evaldas Černiauskas. – Vilnius, 2014. – 112 p. : iliustr.
5. Į pietryčius nuo Vilniaus : kelionės vadovas:  Vladislavo  Sirokomlės  muziejus. – Vilnius,  2012. – [12] p.
5a. Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius. – Kn. 21: Vilniaus ir Švenčionių krašte, 2021. – 338 p., [4] iliustr. lap.: iliustr. – Asmenvardžių r-klė: p. 5-7.
6. Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rajonu Wileńskiego = Welcome to Vilniaus region. – Vilnius, 1998. – 71 p.: iliustr.
7. Rimša, Edmundas. Vilniaus rajono savivaldybė. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 2004. – [D.] 2, p. 43-44.
8. Savivaldybių viešosios bibliotekos 2001-2005 metais: veiklos apžvalga. – Vilnius, 2007. –  205, [2] p.
9. Semaška, Algimantas. Vilniaus rajonas. – Iliustr., žml. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais : turisto žinynas : miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas : 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – 5-asis papild. ir atnauj. leid. – Vilnius, [2008]. – P. 619-634.
10.  Vilniaus rajonas. – Iliustr. // Lietuvos gamta. – Kaunas, 2004. – Kn. 1 : Saugomos teritorijos, p. 279-283.
10a. Vilniaus rajonas: turistinis maršrutas prieinamas visiems=tourist routs accessible to everyone / Vilniaus rajono turizmo informacijos centras prie Vladislavo Sirokomlės muziejaus. – [Bareikiškės], 2020. – [12] p.: iliustr.
11. Vilniaus rajono lankytinos vietos // Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. – Vilnius, 1991. – P. 90-91.
11a. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka=Centralna Biblioteka Samorządu Rejonu Wileńskiego. – [Vilnius], [2021]. – 22 p., iliustr.
12. Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – 115, [5] p. : iliustr.
13.  Vilniaus rajono turizmo informacijos centras. Vilniaus rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012-11-15]. Prieiga per internetą: <Vilniaus rajono turizmo informacijos centras (vrtic.lt)>.
14. Adamovič, Anna. Polski folklor śpiewany na Litwie // Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy. – T. 3 (2004), p. 94-97.
15. Mažul, Henrik. Z chlebem i pieśnią… : dożynkowe święto w rejonie wileńskim – po raz 13 // Magazyn Wileński. – 2008, nr. 10, p. 7-10.
16.  Mincevič, Jan. Kultura nasza nie zanikła : osiemnaście „Kwiatów Polskich” // Kurier Wileński. –  2006, 20-22 maja, p. 1-2.
17. Rejon Wileński : zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – 103, [2] p. : iliustr.
18. Sosno, Barbara. Święto plonów – 2007. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2007, nr. 10, p. 21-24.
19. Szostakowski, Józef. Śladami pamięci. – Vilnius, 2012. – 72p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 68-70.
20. Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Vilnius, 2012. – 168 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 153-159.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2008, 2022