Kaimas Širvintų rajone. 12 km į pietvakarius nuo Širvintų, 6 km į šiaurės vakarus nuo Musninkų, abipus Širvintos. 1950–1963 m. apylinkės centras [6]. Dabar  – seniūnaitijos centras.

Statistikos departamento duomenimis  kaime gyvena  131 gyventojas (2011 m.). Iš jų –  69 vyrai,  62 – moterys [3].

Vindeikių kaime gimė režisierius, žurnalistas Antanas Naraškevičius (1944–1997). Antanui Naraškevičiui buvo suteikti respublikos Kultūros žymūno ir Nusipelniusio kultūros-švietimo darbuotojo vardai. Vindeikių septynmetėje mokėsi Širvintų rajone gimęs prozininkas, publicistas Petras Naraškevičius (g. 1940).

Informacijos apie Vindeikius galima rasti monografijoje „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ [2, 4, 5], „Kultūros paminklų enciklopedijoje” [1], kraštiečio rašytojo Petro Naraškevičiaus knygose „Alksniai prie Širvintos“ (Vilnius, 1990), „Širvintų grindinys: esė ir miniatiūros“ (Vilnius, 2014), enciklopedijose [1, 6], periodikoje, internete.

Tai senas, didelis kaimas. Iš kur atsirado kaimo pavadinimas nežinoma, bet prisimenama, kad kaimo gale stovėjęs apsamanojęs stulpas su pakrypusia lenta ir užrašu „Vindeikiai“. Kaimas buvo žinomas plačiai. 1938 m. Kauno radijas net du kartus minėjo šio kaimo vardą. Savo raštuose jį mini ir rašytojas Ignas Šeinius [5].
Vindeikių kaime nebuvo jokių istorijos paminklų, piliakalnių, senų dvarų. Vienintelis kaimo pasididžiavimas buvo Širvintos upė. Jos vanduo buvo labai skaidrus, žmonės jį vartojo maistui, gėrė [5]. Kaime veikė pradinė mokykla [2]. Dabar mokyklos nėra.

Kaimo pietvakarinėje dalyje, maždaug km į vakarus nuo kaimo kapinių, Širvintos dešiniajame krante, tie jos vingiu yra archeologijos paminklas – Vindeikių kapinynas. Įrengtas smėlingoje, pailgoje šiaurės pietų kryptimi kalvoje, apsodintoje pušaitėmis. Anot gyventojų, seniau, kasant smėlį ir ariant, šioje vietoje buvo randama žmonių kaulų ir dirbinių. Radinių neišliko [1, 6].

1992 m. Vindeikių kaime kraštietis Jonas Jurkūnas prie tėvų namo pastatė koplytstulpį [5].

Kaime veikė biblioteka. Nuo 2002 m. liko tik kilnojamoji biblioteka. Nuo 2008 m. nėra jokios [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Balčiūnas, Jonas. Vindeikių kapinynas: Vindeikių k. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 304.
2. Damalakienė, Dalia. Vindeikių mokyklos istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 704-706.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-12-09]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Taparauskienė, Dalia. Vindeikių bibliotekos istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. –Vilnius, 2005. –P. 762-763.
5. Taparauskienė, Dalia, Damalakienė, Dalia. Vindeikių kaimas. – Iliustr., schem. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. –Vilnius, 2005. – P. 515-526.
6. Vindeikiai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 570.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2017