Kaime gyvena 36 gyventojai: 19 vyrų ir 17 moterų (2021) [1].

Apie kaimą rašyta Rolando Gustaičio „Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinyne“ [4], laikraštyje „Kietaviškės“ [9]. Daugiausia rašyta apie kaime esantį kapinyną. Apie jį rašė Augustina Grinkevičiūtė [2, 3], Vykintas Vaitkevičius [2].

Pasakojimus apie kaimą surinko kraštietė etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė Elektrėnų krašto tautosakos rinktinėje „Ar meni tų ažerų?“ [7] bei Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinėje-istorinėje knygoje „Buvom“ [5]. Čia pateikta ir nuotraukų, senų žemėlapių kopijos.
2014 m. išleistas knygos „Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse“ I tomas. Čia publikuotos 1918–1919 m. Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse T. Brazio užrašytos dainos. Leidinyje pateikta ir Vindžiulių kaimo gyventojos Marijonos Marcinkevičienės dainos [8].

Vindžiuliai paminėti 1612 m. rašytame Ivano Bakos (Šuolių ir Jagėlonių dvarų savininko) testamente. 1744 m. Vindžiuliai paminėti Semeliškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1790 m. kaime jau buvo karčema. 1795 m. Vindziuliuose (lenk. Windziule) buvo 16 sodybų, 111 gyventojų, 1843 m. – 16 sodybų, 137 gyventojai. Kaime veikė daraktorinė mokykla. 1938–1966 m. Juozo Mikalausko sodyboje veikė kalkinė [4].
1944–1949 m. žuvo 10 partizanų iš Vindžiulių, 1949 m. įkalinti du partizanai, 1944–1948 m. – 4 gyventojai, 1948 m. 9 gyventojai ištremti.

Kaime yra 2006 m. aptiktas ir 2009 m. į kultūros vertybių registrą įtrauktas Vindžiulių kapinynas [6], gyventojų vadinamas prancūzų kapais. Pagal radinius iš suardytų griautinių kapų jis datuojamas XIV a. pab.–XV a. [2, 3]. 2006 m. čia rastas XIV a. pab.–XV a. žagrės noragas, dabar saugomas Kaišiadorių muziejuje. Noragą galima pamatyti portale LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, žr. adresu).

Pagrendos miško vakariniame pakraštyje yra pilkapį primenantis sampilas. Nuo pat viršaus jis kupinas stambių anglių, akmenimis išdėta stačiakampė duobė. Manoma, jog šioje vietoje iš kelmų būdavo gaminamas degutas [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
2. Grinkevičiūtė, Augustina. Žvalgymai Bajorų kaimo apylinkėse : [Vindžiulių kapinynas, gamybos vieta] / Augustina Grinkevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2006, p. 454–455; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2006/454-455.pdf>.
3. Grinkevičiūtė, Augustina. Žvalgomieji tyrinėjimai Elektrėnų savivaldybėje: [trumpai apie Vindžiulių kapinyną] // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2007, p. 480–482; Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2007/480-482.pdf>.
4. Gustaitis, Rolandas. Vindžiuliai : [apie kaimą] // Rolandas Gustaitis. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. – Kaišiadorys, 2001. – P. 66.
5. Vindžiuliai // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 203–205; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/buvom-kietaviskiu-seniunija/>.
6. Vindžiulių kapinynas [Vindžiulių k., Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.; u. k. 32639]. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-27]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/4C3EF07B-CC9F-4770-B7E3-C7908A2F9E03>.
7. Vindžiuliai: [pasakojimas apie kapinyną] // Ar meni tų ažerų?: Elektrėnų krašto tautosaka. – Vilnius, 2009. – P. 144; Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/amta_kietaviskes/>.
8. Vindžiuliai: [gyventojos dainos] // Tautinės dainos : surinktos Kietaviškių, Semeliškių, Žiežmarių apylinkėse / užrašė Teodoras Brazys ; [sudarė Kostas Aleksynas]. – Vilnius, 2014. – T. 1, p. 153–155.
9. Vindžiulių kaimo istorija // Kietaviškės. – 2012, kovas, p. 3–4.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka), 2015; 2022.