Kaimas Rūdiškių seniūnijoje, nutolęs nuo Rūdiškių į šiaurės rytus 8 km, nuo Aukštadvario–Trakų kelio – 4,5 km, netoli Trakežerio ežero [5].

Gyvena 3 gyventojai: 2 vyrai ir 1 moteris (2011) [9].

Priklauso Ismonių seniūnaitijai, Vytautavos parapijos centras. Yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, šventoriuje stovi du koplytstulpiai, kasmet vyksta Šv. Antano atlaidai, yra tradicinio laidojimo kapinės.

Vytautavos kaime gimė Jonas Sabaliauskas (g. 1957 m.), Kaišiadorių vyskupijos kunigas, 1989–1990 m. Kietaviškių parapijos klebonas, nuo 1990 m. Elektrėnų parapijos klebonas, 1996–1999 m. Žiežmarių dekanas, nuo 1999 m. Elektrėnų dekanato dekanas, Kaišiadorių vyskupijos tribunolo Santuokos ryšio ir teisingumo gynėjas, Kaišiadorių vyskupijos kunigų tarybos narys, monsinjoras, Elektrėnų garbės pilietis.

Apie Vytautavą rašoma knygoje „Trakų krašto dvarai ir palivarkai“ [1], Viktoro Jenciaus-Butauto knygoje „1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ [2], Algimanto Semaškos turisto žinyne „Lietuvos keliais“ [7] ir kt.

Anksčiau vietovė vadinosi Paulinava. Po to, kai 1920 m. Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, vietovė atsidūrė prie pasienio linijos. Vytautavos pavadinimą gavo XX a. 4 dešimtmetyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto garbei. Idėja įamžinti Vytauto Didžiojo atminimą ir įsteigti Vytautavos parapiją kilo Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Donatui Malinauskui ir Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai bei Onuškio klebonui Kazimierui Čibui [4]. 1934 m. D. Malinauskas parapijai skyrė Stanislavovos, pavadintos Vytautava, palivarko 20 ha žemės sklypą. 1936 m. Vytautavos parapijos įkūrimo komisija išrinko bažnyčiai vietą Paulinavos palivarke. Į bažnyčios statybą įsitraukė profesorius Zigmas Žemaitis, jis talkino kun. K. Čibui ir vysk. J. Kuktai. 1939 m. paskirtas Onuškio parapijos klebonu Nikodemas Švogžlys-Milžinas prie būsimos bažnyčios esančiame tvartelyje įrengė laikiną koplyčią, pradėjo laikyti pamaldas. Žmonių talkos įrengė Vytautavos kapines. Pakviestas matininkas-architektas ir revizorius parengė būsimos Vytautavos gyvenvietės planą. Numatyti sklypai parapijos namams, pieninei, parduotuvei, vieta Vytauto paminklui, akmeninei bažnyčiai. Tikėtasi, kad Vytautavoje kursis pasienio policininkai ir amatininkai. Pati Vytautava turėjo išaugti į kaimišką pasienio miestelį su gatvėmis, alėjomis, aikšte, visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, pasienio policiją perkėlė į naują vietą, todėl Vytautavos miestelio niekas toliau nestatė [2, 6]. 1959 m. Vytautavoje gyveno 45, 1970 m. – 24 gyventojai, kaimas priklausė Tolkiškių apylinkei [8].

Apie Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčią rašoma Kazio Misiaus ir Romualdo Šinkūno žinyne „Lietuvos katalikų bažnyčios“ [5], „Versmės“ leidyklos 2017 m. serijos „Lietuvos valsčiai“ išleistoje monografijoje „Onuškis“ [6], Juozo Vercinkevičiaus publicistikos knygoje „Mūsų Trakų žemė“ [10], periodikoje, internete.

1939 m. pastatyta medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano bažnyčia su keturkampiu varpinės bokšteliu, esančiu pagrindiniame fasade. Vidus trijų navų. Bažnyčia pastatyta kun. N. Švogžlio-Milžino rūpesčiu iš D. Malinausko dovanoto Jankovicų dvaro kluono ir jo priestatų, parapija įkurta iš aplinkinių parapijų kaimų. 1940 m. pastatytas dviejų galų medinis namas klebonijai. 2000 m. bažnyčia buvo išplėšta, 2008 m. – atnaujinta [2, 6].

1940–1941 m. Vytautavoje klebonu dirbo vienuolis marijonas kunigas Juozapas Rakickas (1908–1946), 1945 m. bolševikų suimtas, kalintas ir nužudytas. Jam nepilnus metus talkino baltarusis kunigas marijonas Jurij Kašyra (1904–1943), tragiškai žuvęs Baltarusijoje, 1999 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas palaimintuoju kankiniu. 1944–1949 m. Vytautavos kunigas Leonas Jakubauskas (1900–1986) prisidėjo prie žydų gelbėjimo [6, 10].

2009 m. Vytautavos bažnyčios skulptūros „Šv. Pranciškus“ ir „Šv. Bernardinas“, žvakidžių pora, dar 2 žvakidės, arnotas, stula, veliumas ir bursa įtraukti į kultūros paminklų sąrašą [6].

2010 m. į Kultūros vertybių registrą įrašyta vietinio reikšmingumo Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (u. k. 33553), turinti vertingų istorinių, sakralinių savybių [3, 11].

Vytautavos bažnyčia priklauso Kaišiadorių vyskupijai Elektrėnų dekanatui, iki 2020 m. aptarnavo Onuškio kunigas, nuo 2020 m. – Aukštadvario kunigas, kaip saugomo paveldo objektu rūpinasi Aukštadvario regioninis parkas.

Vytautava yra įtraukta į Trakų rajono lankytinų vietų maršrutus [7].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Jankovicai (Vytautava) // Trakų krašto dvarai ir palivarkai. – Trakai, 2000. – P. 41–42.
2. Jencius-Butautas, Viktoras. Vytautava. – Iliustr. // Jencius-Butautas, Viktoras. 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas. – Trakai, 2011. – P. 279–288.
3. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2021-11-09]. Prieiga per internetą:  <http://kvr.kpd.lt/heritage/>.
4. Milžinas. Vytautava: skiriu Gerajam Ganytojui Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai 1926–1942. Vytautavo fundatoriui 1930–1939. – Iliustr. // Trakų žemė. – 1995, geg. 13, p. 1, 2.
5. Misius, Kazys. Vytautava: Kaišiadorių vyskupija [apie Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčią]. – Iliustr. // Misius, Kazys, Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. – Vilnius, 1993. – P. 86–87.
6. Misius, Kazys. Vytautavos bažnyčios ir parapijos istorija. – Iliustr. // Onuškis: Serija „Lietuvos valsčiai“. – Vilnius, 2017. – P. 364–371. Prieiga per internetą: <https://www.versme.lt/e_knygos/Onuskis.pdf>.
7. Semaška, Algimantas. Vytautava. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas: Miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – Vilnius, 2008. – P. 538.
8. Trakų rajono gyvenviečių sąrašas ir esamų gyventojų skaičius. Tolkiškių apylinkė // Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais: (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). – Vilnius, 1974. – P. 656. Prieiga per internetą: <https://knyga.lietuvai.lt/w/images/7/79/Lietuvos_gyventoj%C5%B3_sura%C5%A1ymas_1959_ir_1970.pdf>.
9. Trakų rajono savivaldybė. Rūdiškių seniūnija. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2020-11-24]. Prieiga per internetą: <http://osp.stat.gov.lt/2011m.-visuotinis-gyventoju-ir-bustu-surasymas>.
10. Vercinkevičius, Juozas. Mūsų Trakų žemė [apie Vytautavos bažnyčią]. – Iliustr. – Trakai, 2017. – Kn. 1, p. 116–117, 273–274, 295–299.
11. Vytautavos bažnyčia – vertybių registre. – Iliustr. // Galvė. – 2010, kovo 13, p. 5.

Parengė: Elena Žilinskienė (Trakų VB Tiltų f.), 2010, 2021