Zabarija yra apie 2 km į rytus nuo Kazokiškių. Per kaimą teka Rūgtupis bei upeliukas Cėglius įteka į Rūgtupį [11].

Zabarijos kaime gyvena 37 žmonės: 16 vyras ir 21 moterų [3].

Trumpai apie Kryžkelį rašoma knygoje „Kazokiškės“ [4]. Gyventojų pasakojimai apie kaimą ir jo legendas surinkti trečiojoje mokslininkų ekspedicijos Nerimi knygoje „Neris : 2007 metų ekspedicija“ [10].
Gyventojų pasakojimai, legendos apie Grabijolus pateikti Beatos Piaseckos, Idos Stankevičiūtės ir Vykinto Vaitkevičiaus straipsnyje „Tautinių mažumų tautosaka : Vilniaus apylinkių padavimai“ [9].
Etnografiniame–istoriniame leidinyje, tautosakos rinktinėje „Buvom“ [12] užrašyti iš kaimo kilusios gyventojos atsiminimai. Pasakojimą surinko ir užrašė Ona Rasutė Šakienė.

XVIII a. viduryje Zabarija priklausė Kazokiškių filijai, atkurtai Paparčių parapijai [5]. 1795 m. Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų revizijos duomenimis Zabarijos palivarką valdė Anupras Grochovskis. Palivarkas buvo medinis, jame – dviejų katilų bravoras. Prie upelio buvo girnų malūnas [8].
Iki 1938 m. Zabarijos kaimas buvo gatvinis rėžinis. Kaime anksčiau buvo pilkapynas, tačiau sunaikintas, greičiausiai perkėlinėjant kaimą į sodybas. Šiose vietose aptiktos akmens amžiaus stovyklavietės liekanos [4].

1926 m. Zabarijoje pradėjo veikti mokykla.
Kaime sodybą turi broliai Eugenijus (poetas, vertėjas, kultūrologas) ir Arvydas Ališankos (skulptorius).

Zabarijos kaimo teritorijoje yra Zabarijos senovės gyvenvietė (u. k. 31082), Kyržkelio, Zabarijos pilkapynas (u. k. 3517), Zabarijos pilkapių vieta yra į šiaurę nuo kaimo, dalis jos priklauso Kryžkelio kaimui (u. k. 32640).
Kaime esanti Zabarijos senovės gyvenvietė yra vienas seniausių archeologinių paminklų Elektrėnų savivaldybėje. Ji datuojama VII–V tūkst. per. Kr. (Mezolito laikotarpis) [6]. Gyvenvietėje randama titnaginių skelčių ir nuoskalų [7].
Kryžkelio, Zabarijos pilkapynas yra apie 0,4 km į šiaurės rytus nuo Zabarijos kaimo, apie 0,65 km į pietvakarius nuo Neries ir Rūgtupio santakos, miške, abipus apleisto, nežymaus keliuko. Du pilkapiai nutolę vienas nuo kito 30 m. Sampilai 6–10 m skersmens, 0,4-1 m aukščio. Didesnysis pilkapis deformuotas ir apardytas kasinėjant duobes (iškastos 5 duobės), mažesnysis sulėkštėjęs [1, 3].
Apie 1936 metus ariant, į šiaurę nuo Kryžkelio-Zabarijos pilkapių, sunaikinti dar 5 ar 6 pilkapiai, rasta degintinių kaulų. Pilkapių forma, sampilai būdinga IX–XII amžiui.
Netoli kaimo yra X–XI a. pilkapiai, o tiksliau – tik pilkapių vieta (u. k. 32640). Pilkapių forma ir sampilai būdingi IX–XII a. Žvalgyti 1950 m. ir 1971 m. [2, 4]

Zabarijos šaltinis, kurio vanduo, pasak gyventojų, turi gydomųjų galių, yra apie 80 m į šiaurę nuo kelio Kazokiškės – Zabarija. Čia įrengtas šulinėlis, iš kurio vanduo teka į bevardį upelį.

Apie Zabarijos šaltinius gyvuoja daug legendų ir pasakojimų [9, 10].

Literatūra ir šaltiniai:

1. Balčiūnas, Jonas; Strazdas, Arūnas; ir Skrupskelis, Algirdas. 2006-08-09 išvykos į Širvintų ir Vilniaus rajonus bei Elektrėnų savivaldybę ataskaita. – Vilnius, 2006. KPC Archeologijos paveldo institutas; Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/KvrWcf/LabbisServiceKvr.svc/GetDocument/A7A6CC7A-1ADE-441E-8217-302EDC45C213>.
2. Dakanis, Bronius. Kryžkelio–Zabarijos pilkapiai // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 1, d. 2: Rytų Lietuva, p. 27.
3. Gyventojų ir būstų surašymai : Gyventojai gyvenamosiose vietovėse [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-04-22]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/9601028/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xlsx>.
4. Gyvieji kaimai: Zabarija // Kazokiškės. – Iliustr. // Kazokiškės: seniūnija ir apylinkės. – Vilnius, 2009. P. 151–157.
5. Gustaitis, Rolandas. Paparčių dominikonų vienuolynas // Kaišiadorys: miesto apylinkių praeitis : straipsnių rinkinys. – Kaišiadorys, 1999. – P. 35
6. Kazlauskas, Giedrius. Archeologiniai paminklai // Elektrėnų kronika. – 2014, rugpj. 1–7, p. 7.
7. Kazlauskas, Giedrius. Radiniai // Elektrėnų kronika. – 2014, rugs. 12–18, p. 7.
8. Misius, Kazys. Paparčių, Žaslių ir Gegužinės parapijų 1795 metų revizijos duomenys // Paparčių ir Žaslių apylinkės. – Kaišiadorys, 1997. – 83–87.
9. Piasecka, Beata. Tautinių mažumų tautosaka : Vilniaus apylinkių padavimai : [pasakojimai ir apie Apskritos šaltinį] / Beata Piasecka, Ida Stankevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius. – Iliustr. – Santr. Angl. // Tautosakos darbai. – [T.] 33, p. 246–247.
10. Vaitkevičius, Vykintas. Vidurupis nuo Žeimenos iki Gegužinės ; Tautosakos tekstai. – Iliustr. // Vykintas Vaitkevičius. Neris : 2007 metų ekspedicija. – Vilnius, 2013. – Kn. 3, p. 83, 184–187, 202
11. Valiukienė, Elvyra. Kazokiškių seniūnija: [Apie Zabariją] // Elektrėnai. – Vilnius, 2006. – P. 454.
12. Zabarija : [kaimas] / užrašė O. Šakienė. – Iliustr. // Kazokiškės / [sudarytojos Laimutė Valantavičiūtė, Vladislava Valantavičienė, Angelė Jankūnienė]. – Vilnius, 2009. – P. 151–157.
13. Zabarijos kaimas // Buvom : Elektrėnų ir Kaišiadorių krašto etnografinė-istorinė apžvalga, 2003–2012 metai. – Vilnius, 2013. – P. 144–145.

Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (Elektrėnų SVB), 2017, 2022.