Minime Vilniaus vyskupo palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo dangui 98-ąsias metines

Jurgis Matulaitis (1871 04 13 Lūginė (Marijampolės apskr.) – 1927 01 27 Kaunas) – katalikų arkivyskupas, teologijos daktaras, vienuolis marijonas, marijonų vienuolijos reorganizatorius, vienas pirmųjų katalikų socialinio mokymo skleidėjų ir įgyvendintojų Lietuvoje ir Lenkijoje. Nuo 1987 m. – palaimintasis. Jo liturginis minėjimas – sausio 27, Lietuvoje – dar ir liepos 12.

Jurgio Matulaičio gyvenimo dalis prabėgo Vilniuje. 1918 m. jis Kaune konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupijos ordinaru. 1925 m. sudarytas Šventojo Sosto ir Lenkijos konkordatas numatė vyskupų kandidatūrų derinimą su pasaulietine valdžia, kuri siūlė J. Matulaitį skirti Čenstakavos ordinaru, bet jis nesutiko, kad galėtų likti Vilniuje (1).

Iš gausaus rašytinio palikimo religiniu ir istoriniu požiūriu svarbūs „Užrašai“ (1910–1925), kurių žinomiausia dalis – dvasinis dienoraštis „Mintys, apšvietimai, įkvėpimai ir pasiketinimai“.

Negalėdami daug laiko maldoms pašvęsti, ypač mes turime pratintis į tą vidurinį maldingumą, į tuos nuolatinius prie Dievo pakilimus. Kiek tai laiko valandėlių veltui prapuola, bemąstant apie kažin ką, apie kokią kaip ir tuštumą, nė pats žmogus nesižinai apie ką; tik jauti, kad mąstai, kad tavo mintis dirba ir net ilsta, be ką mąstai, nesižinai, tarytum kokius vėjus gaudai. Ar ne daug verčiau kiekvienu atžvilgiu į Dievą ir šventus daiktus pakreipti savo mintis ir dvasią. Tada ir prie didžiausių darbų surasime ir turėsime dar gana laiko maldai.“ (2)

Vilniuje Jurgis Matulaitis gyveno sudėtingu laikotarpiu. 1919 m. sausį įsiveržė Raudonoji armija, o balandį Vilnių ir Vilniaus kraštą okupavo Lenkija. Jurgio Matulaičio 1919 m. „Vilniaus užrašuose“ iškyla rūpestis dėl bolševikų daromų pertvarkų – tikybos pašalinimo iš mokyklų. Vėliau nuolatos reflektuojamas skirtingų tautybių (lietuvių, lenkų, baltarusių, žydų) sambūvio klausimas, politinės Vilniaus priklausomybės problema. Vyskupas nesivėlė į politinius reikalus, labiausiai žiūrėdamas sielovados, tačiau užrašuose svarstė: „Ne manifestacijos padarys Vilnių lietuvišką, o tik rimt[as], patvarus darbas, įvairių įstaigų kūrimas, ėmimas į savo rankas prekybos, pramonijos ir t. t.“ (3)

Jurgis Matulaitis pripažino laikmečio sudėtingumą ir savo pareigų lemiamą atsakomybę, atsidūsėdamas: „Dieve, mano Dieve! Kokia čia sunki vyskupo padėtis! Į visas puses jį tąso trauko; ir lietuviai, ir lenkai norėtų jį į savo politikos ratelius įsikinkinti; ir vieni, ir antri stengiasi jį į politikos klimpynes įmurdyti. Dieve, duok man išsilenkti tų klimpynių.“ (4)

Kaip teigė kun. Vaclovas Aliulis (5), vyskupas siekė nuoširdžiai rūpintis visų tautybių tikinčiųjų, netgi nekatalikų bei nekrikščionių, dvasiniu gėriu: „Kur matau reikalą, ten stoju, kad ir nukentėti reikėtų. Tik į politikas nemanau kištis, ir ten nemanau eiti, kur vėjui papūtus minios plaukia. Aš turiu visiems žmonėms, visoms tautoms ir partijoms tarnauti ir visus vesti taikon ir vienybėn.“ (6)

Teigiama, kad Jurgio Matulaičio tautinis ir kalbinis neutralumas organizuojant sielovadą objektyviai prisidėjo prie lietuvių ir baltarusių katalikų teisių išplėtimo ir bendruomenių stiprėjimo.

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserys – vienuolija, kurią Lietuvoje įkūrė Jurgis Matulaitis, neseniai padovanojo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai knygų apie Jurgį Matulaitį. Vienuolija turi namus Marijampolėje, Vilniuje (tai šv. Kryžiaus namai šalia Bonifratrų bažnyčios, kurią 1924 m. Jurgis Matulaitis grąžino vienuoliams), Kaune, Alytuje ir JAV. Gyvuoja Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugija. Vilniuje, Viršuliškėse, veikia Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje galima pasiskolinti šias toliau išvardytas knygas, susijusias su Jurgiu Matulaičiu:

  • (Matulaitis, Jurgis. Užrašai / Jurgis Matulaitis-Matulevičius. – London : Tėvai Marijonai, [1953]. – 220 p. : iliustr.
  • Matulaitis, Jurgis. Užrašai / Jurgis Matulaitis Matulevičius ; redaktorė O. Mikailaitė. – Putnam (Conn) : Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Seserys, 1991. – 368 p. : iliustr.
  • Matulaitis, Jurgis. Užrašai / Jurgis Matulaitis ; įvadą parašė Vaclovas Aliulis ; tekstus, paaiškinimus ir rodykles parengė Paulius Subačius. – Vilnius : Aidai, 1998 (Vilnius : Vilspa). – XIX, 402, [1] p. : faks. ; 22 cm. – (Fontes historiae Marianorum / Institutum historicum Marianorum ; [t.] 4)
  • Plečkaitytė, Viktorija. Palaimintasis Jurgis Matulaitis : štrichai portretui / Viktorija Plečkaitytė. – Kaunas : Artuma, 2022 (Kaunas : Spaudos praktika). – 158, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 21 cm. Kn. taip pat: Vietoj pratarmės / Paulius Subačius, p. 7-8. Įvadinis žodis / Jolita Matulaitytė, p. 9.
  • Yla, Stasys. Jurgis Matulaitis : biografinė apybraiža / Stasys Yla ; [Lietuvių katalikų mokslo akademija]. – 2-asis leid.. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 (Vilnius : Poligrafinių paslaugų įmonė). – 230, [2] p., [16] iliustr., portr. lap.

 

Naudota literatūra:

 

(1) Subačius, Paulius. Jurgis Matulaitis. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/jurgis-matulaitis/

(2) Matulaitis, Jurgis. Užrašai. – Vilnius : Aidai, 1998, p. 29.

(3) Ten pat, p. 172.

(4) Ten pat, p. 173.

(5) Vaclovas Aliulis. Veiklios šventos sielos dokumentas/Įvadas // Matulaitis, Jurgis. Užrašai. – Vilnius : Aidai, 1998, p. XVI

(6) Ten pat, p. 205

 

Nuotraukose:

  1. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis. © Vytauto Didžiojo universitetas.
  2. Bonifratrų bažnyčia. © Algimantas Kunčius 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Aušra Gudavičiūtė

Dalintis straipsniu: