Taip savo dienoraštyje 1945 m. rašė Vaclovas Klimavičius (1923–2002), tuomet – jaunas kaimo mokytojas. Sunkus gyvenimas anksti subrandina žmones. Tą aiškiai suprato tie, kurie pasklaidė šio žmogaus, vėliau tapusio dėstytoju, pokario metų dienoraštį. Jame atsispindi ne tik jausmai, bet ir istorijos liudijimai. Plačiau apie savo tėvelį papasakojo V. Klimavičiaus dukra Vida Leonienė, pateikusi dienoraštį duomenų saugyklai „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“: https://byt.lt/epmzY.
Edukaciniame renginyje apie egodokumentus šį kartą kalbėjomės apie dienoraščius. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka tęsia edukacinių kraštotyros renginių ciklą „Neužrašytos Vilnijos istorijos“. Renginio dalyviai ne tik klausosi, bet dažnai papasakoja ir savo istorijų, pateikia asmeninių rašytinių šaltinių. Kalbamės jaukioje aplinkoje prie arbatos puodelio.
Nuotraukos Deimantės Važinskytės ir Zitos Tiukšienės
