2024 m. sausio 18 d. Vilniuje, Pylimo g. 4a (Senamiesčio seniūnija), atidarytas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus (LŽKTM). Tai naujas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys, neoficialiai vadinamas Litvakų muziejumi.
Keturių aukštų pastate įrengta 17 ekspozicijų. Pirmajame ekspozicijos aukšte atskleidžiami įvykiai ir reiškiniai, formavę Lietuvos žydų kultūrą, tapatybę ir kasdienį gyvenimą: pristatomas istorinis kontekstas, judaizmo religija, gyvenimas štetle, žydų kalbos ir kiti bendruomenės gyvenimą lėmę aspektai.
Viena reikšmingiausių muziejaus ekspozicijų – judaikos ekspozicija. Čia eksponuojami XVIII a. menantys unikalūs sakraliniai objektai iš Vilniaus Didžiosios sinagogos: per Holokaustą išsaugoti kartušas, omedas, aron kodešo durys; rimonai – dekoratyviniai Toros ritinio antgaliai, jadai – rodomosios lazdelės Torai skaityti; po 10 metų trukusių kasinėjimų atrastos šventovės liekanos: XVIII a. memorialinė plokštė, sinagogos kolonų fragmentai, vitražo šukės. Judaizmo salėje pristatomi žymiausi iš Lietuvos kilę kantoriai.
Muziejuje atverta ir XIX amžiaus pabaigos žydų namų erdvė.
Atskira ekspozicijos salė skiriama štetlams – miesteliams, kurių didelę dalį gyventojų iki Antrojo pasaulinio karo sudarė žydai. Specialioje kartotekoje pristatoma 70-ies štetlų istorija, miestelių sinagogos, iškiliausios asmenybės.
Politikos salėje pristatomi žydų politiniai judėjimai, partijos.
Antrasis ekspozicijos aukštas skirtas Lietuvos žydų kūrybai ir pasaulietinei kultūrai: literatūrai, muzikai, teatrui, dailei. Ekspozicijoje pristatomi litvakai menininkai Abraomas Mapu, Abraomas Suckeveris, Chaimas Gradė, Abraomas Karpinovičius, Icchokas Meras, Grigorijus Kanovičius, Jacha Heifetzas, Leopoldas Godowskis, Danielius Dolskis, Klara Rokmor, Danielius Pomerancas, Benjaminas Gorbulskis, Leonardas Cohenas, Anatolijus Šenderovas.
Trečiajame ekspozicijos aukšte įsikūręs Rafaelio Chvoleso muziejus. Per vieno žmogaus gyvenimo istoriją atskleidžiami sudėtingi XX amžiaus pirmos pusės įvykiai ir jų nulemti likimai. Dailininko kūrinius muziejui padovanojo Paryžiuje gyvenantys sūnūs Milijus ir Alexandre`as.